Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas „dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
„Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse. Šiandien mes tęsiame darbą, pradėtą 2017 m., kai buvo pristatytas partnerystę reglamentuojantis projektas.
Taigi dirbame nuosekliai. Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga. Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių. Tikiu, kad šiems pokyčiams esame pasiruošę jau seniai ir tapsime 21-ąja Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę“, – teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pabrėžia: „Mes siekiame visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo. Dėl to drauge su partneriais imamės to, ką žadėjome – ilgus dešimtmečius ignoruotų klausimų sprendimų, kad visi Lietuvos piliečiai būtų priimami, nepaisant, kas jie yra ir ką myli. Imamės lyderystės ir tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi jau gerokai per ilgai.“
Pasak Seimo nario, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Andriaus Navicko, Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius.
„Tai įstatymas, atitinkantis vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir leidžiantis mums būti tarp tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Airija, Didžioji Britanija, o ne Rusija ar Baltarusija. Rūpestis visais žmonėmis, nepaisant jų tautybės, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, yra ženklas, kad baigėsi pokomunistinis, kovos su paveldėtais demonais, laikotarpis.
Nors įstatymo projekte remtasi Vokietijos patirtimi, mes nieko aklai nekopijavome, bet ieškojome tokio varianto, kuris geriausiai tiktų Lietuvai čia ir dabar. Pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis, nekeičia šeimos ar santuokos sampratų, bet paprasčiausiai suteikia galimybę saugiau, apibrėžčiau bei oriau gyventi ir toms poroms, kurios nenori ar negali prisiimti santuokinių įsipareigojimų“, – pažymi Andrius Navickas.
Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos:
• sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą;
• leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių;
• sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju;
• leidžiama pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę;
• galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais;
• galimybė atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje;
• teisė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją;
• galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Partnerystės įstatymo projektą teikia Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Algirdas Sysas, Tomas Tomilinas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė ir Andrius Navickas.
Įtvirtintų lyčiai neutralią partnerystę
„Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – toks partnerystės apibrėžimas pateikiamas įstatymo projekte.
Įstatymo rengėjai pažymi, kad partnerystės santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, partnerystės savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.
„Būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelis, todėl teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento“, – įstatymo aiškinamajame rašte teigia įstatymo rengėjai.
Partneriai turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų registruotais partneriais. Įregistravęs partnerystę ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar registruoti partnerystės su kitu asmeniu.
Partnerystė neleis įsivaikinti
Partnerystę įteisinančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė leisti įsivaikinti vaikų. Ši galimybė galios tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms. Taip pat, partnerystėje gimę vaikai bus traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams.
Galės pasiimti partnerio pavardę
Pagal įstatymo projektą, abu partneriai turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.
Nutraukus registruotą partnerystę, partneris turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę ar partnerystės galiojimo metu turėtą pavardę.
Jeigu partnerystė yra nutraukiama vieno iš partnerio vienašališko prašymo pagrindu, tai prašymą pateikusio partnerio reikalavimu teismas gali uždrausti kitam partneriui pasilikti prašymą pateikusio partnerio pavardę, išskyrus atvejus, kai partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų.
Įstatymas numato, kad vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
Apibrėžia bendrą turtą ir paveldėjimą
Įstatymo projektas spręs ir turtinius partnerių santykius. Turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Ši nuostata netaikoma asmeniniam partnerių turtui.
„Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip“, – rašoma įstatyme.
Partnerystėje esantys partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.
Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.
Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą.
Įstatyme reglamentuojamas ir turto paveldėjimo klausimas. Palikėją pergyvenęs partneris turtą paveldi kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra.
„Su pirmos eilės įpėdiniais partneris paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, partneriui priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, partneris paveldi visą palikimą“, – rašoma įstatymo projekte.
Partnerystę registruos metrikacijos įstaigos
Įstatymo projekte nustatyta, jog partnerystę registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o norintys registruoti partnerystę asmenys paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti partnerystę pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.
Projekte numatoma, kad asmenys, norintys įregistruoti partnerystę, privalės patvirtinti, kad yra įvykdytos visos nustatytos partnerystės sudarymo sąlygos: partnerius sieja bendro gyvenimo faktas, kurio tikslas sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių tarpusavio santykius grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Projekto rengėjai pažymi, kad šie požymiai yra pagrindiniai partnerių bendro gyvenimo bruožai, kurie padėtų bendrai gyvenantiems asmenims identifikuoti susiklosčiusių santykių pobūdį, taip pat leistų atskirti šiuos santykius nuo kitų panašių santykių.
„Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų tarpusavio santykių pobūdį, <...> siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas:
pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio galimybes prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.
Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės. Šios neturtinės partnerių pareigos yra tarpusavyje susijusios. Už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas, tačiau nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali būti pagrindas partnerystės teisinių santykių pabaigai“, – aiškina įstatymo rengėjai.
Kaip nutraukiama partnerystė?
Pagal įstatymą, partnerystė pasibaigia, kai partneriai sudaro santuoką; kai partneriai nutraukia registruotą partnerystę bendru sutarimu; įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti registruotą partnerystę; kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu.
Partneriai turi teisę nutraukti partnerystę bendru sutarimu, patvirtintu notaro, tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, nutraukdami registruotą partnerystę bendru sutarimu, bendrame susitarime, patvirtintame notaro, turi aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti partnerystę bendru sutarimu tik tuo atveju, jeigu partnerių bendras susitarimas dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių yra patvirtintas teismo sprendimu.
Partneris, norėdamas nutraukti partnerystę vienašališkai pateikia teismui prašymą dėl partnerystės nutraukimo. Prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu tokių yra.
Teismas išsprendžia klausimus dėl bendrų nepilnamečių vaikų ir partnerių vienas kito išlaikymo, bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendrų nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitus klausimus, susijusius su partnerių turtinėmis teisėmis ir pareigomis.
„Įstatymų projektais siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis.
Toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita).
Šio konstituciškai būtino reguliavimo įtvirtinimas sudarys sąlygas apibrėžti partnerystėje esančių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, tokiu būdu apsaugant jų teisėtus lūkesčius ir interesus“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Nenorint keisti kitų teisės aktų, kuriuose vartojamos tokios sąvokos, kaip, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią kituose teisės aktuose vartojamos minėtos sąvokos taip pat atstoja sąvoką „partneris“ ir yra taikomos registruotoje partnerystėje esantiems asmenimis.
Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti tris kartus: pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijose.
