Seime trečiadienį rengtas dviejų komitetų posėdis, kuriame norėta aptarti dezinformacijos ir propagandos poveikį informaciniam laukui pietryčių Lietuvos regione.
„Akstinu sušaukti tokį posėdį ir pasikalbėti plačiau tapo vienos uždarosios akcinės bendrovės kreipimasis į mūsų komitetą, kuriame yra kalbama apie konkursą gauti dažnį, kurio pagalba galėtų būti transliuojamos regioninės televizijos programos.
<...> Šiandien pasikalbėsime labai subtilia tema, kuri ribojasi ir ties nacionaliniu saugumu“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
„Tema yra fundamentali. <...> Norėtųsi pasižiūrėti plačiau ir giliau“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, informacinės erdvės svarba išaugo vakcinacijos laikotarpiu, kai išryškėjo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose vakcinacijos lygis nesiekė šalies vidurkio.
L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos tarnybų ataskaitos aiškiai rodė, kad Rusijoje sukurtos melagienos daro įtaką ir Lietuvos piliečių apsisprendimui dėl vakcinų.
„Akivaizdu, kad Rusija pasirinko vakarietiškas vakcinas kaip savo taikinį, ypač „AstraZeneca“ vakcina buvo pasirinkta taikiniu.
<...> Tai buvo toks paradoksas, kad „AstraZeneca“ bloga, duokit sputniką, nors pagal technologiją šitie skiepai patys artimiausi vienas kitam“, – sakė NSGK pirmininkas.
Visgi, anot jo, reikia kalbėti ne tik apie vakcinaciją, bet ir kitus fundamentalius dalykus, kurie nesikeičia jau porą dešimtmečių.
Gyventojai nusivylę demokratija, požiūris priklauso nuo rusiškos žiniasklaidos vartojimo
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenko pristatė 2020 m. atliktą Lietuvos tautinių mažumų žiniasklaidos preferencijas ir požiūrį į grėsmes Lietuvos saugumui.
„Visų pirma, mes stengiamės pasižiūrėti, kaip veikia demokratija mūsų šalyje“, – teigė A. Prochorenko.
Pasak analitiko, per pastaruosius keletą metų demokratijos vertinimas pastaraisiais metais pagerėjo, visgi jis nėra itin didelis – 2020 m. patenkinti demokratijos veikimu buvo 36 proc. apklaustųjų.
„Galima suprasti kaip tam tikrą grėsmę Lietuvos saugumui, nes nepasitikėjimas demokratija Lietuvoje vis dar didelis“, – pažymėjo jis.
Anot A. Prochorenko, pagrindinės to priežastys – nepasitikima valdžios institucijomis ir žmonės nemano patys galintys priimti šaliai svarbius sprendimus.
„Jeigu žiūrėtume per tautiškumo aspektą, tai nusivylimas demokratija Lietuvoje, galima sakyti, universalus. <...> Jis nepriklauso praktiškai nuo tautiškumo. Tačiau tautiškumas svarbus vertinant kitus aspektus“, – teigė A. Prochorenko.
Analitikas pastebėjo, kad žmonės, kurie naudoja rusiškos žiniasklaidos kanalus, labiau sutinka, kad demokratijos būklę Lietuvoje pagerintų išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) arba NATO.
RESC atstovo teigimu, tendencija panaši ir atsakant, ar Rusija kelia grėsmę Rytų Europos valstybėms. Tie, kurie žiūri rusiškus kanalus grėsmės nemato, kurie nežiūri – mato. Panašiai pasiskirsto ir požiūris į Astravo AE projektą: vartojantys rusišką žiniasklaidą labiau nežino, ar Baltarusijos atominė jėgainė kelia grėsmę, nevartojantys labiau mato pavojų iš Astravo AE pusės.
Analitikas pristatė ir kaip vertinami Lietuvos ir pasaulio lyderiai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka išlieka labiausiai neigiamai lietuvių vertinamais politikais.
A. Prochorenko atkreipė dėmesį, kad nors V. Putino vertinimas yra labai neigiamas, tačiau jis yra mažiau neigiamas, nei buvo prieš kelerius metus.
„Jeigu mes pasižiūrėtume į V. Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai jo vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar mažiau neigiamas nei buvo prieš kelerius metus. Jei vertintume skalę nuo -100 iki +100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo -48, dabar jis yra -28.
<...> Jeigu mes šią statistiką pasižiūrėtume per rusiškų kanalų prizmę, tai žmonės, kurie nežiūri rusiškų kanalų, didžiąja dalimi vertina labai neigiamai V. Putino vykdomą užsienio politiką ir jį kaip asmenybę.
Jeigu pasižiūrėtume į žmones, kurie žiūri rusišku kanalus, tai tokiu atveju, žmonės daug labiau indiferentiški ir vertinimo skalė svyruoja apie nulį, vertinant nuo -5 iki + 5.
Galime matyti, kad rusiški kanalai turi reikšmę vertinant ne tik valstybių politiką, bet ir vertinant konkrečias asmenybes“, – tyrimo duomenis pristatė A. Prochorenko.
Rusija – tautinių bendrijų ir silpnųjų gynėja
Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės patarėjas Romanas Judinas pasakojo, kad pagrindiniai dezinformacijos ir propagandiniai kanalai yra ir Lietuvoje, ir užsienyje veikiantys kanalai, užsienyje gamina produkcija, soc. tinklai, NVO, akademiniai, religiniai centrai bei Rusijos oficiali retorika ir veiksmai.
„Kremliaus dezinformacija, propaganda aktualizuoja, neva tautinės bendrijos išstumtos iš valstybės gyvenimo per visas sritis – nuo politinio iki kultūrinio, kad, neva jos nėra mūsų valstybės dalis, yra kažkur paraštėse“, – teigė R. Judinas.
Antras ryškus Kremliaus propagandos naratyvas, anot Vyriausybės atstovo, yra tas, kad Lietuvoje kryptingai naikinamas švietimas tautinių bendrijų kalbomis.
„Čia gal mums mažiau kliūna nei mūsų broliams latviams, bet, vis dėlto Kremliuje nelabai žiūrima į kažkokias specifikas, viskas įvardijama bendrai, neva Lietuvoje taip pat naikinama švietimas tautinių bendrijų kalbomis“, – aiškino R. Judinas.
Kitas aktualus ir nuolat pasikartojantis naratyvas – Lietuvoje niekinamas „Didžiojo Tėvynės karo“ atminimas ir šlovinami fašistai. Kremlius taip pat kartoja, kad Lietuva yra žlunganti valstybė, kuri vykdo „didžiųjų galių“ primestą „antirusišką“ politiką ir dėl to pati kenčia.
Rusijos propagandos mašina, anot R. Judino, taip pat nuolat kartoja, kad Rusija nuosekliai gina tautinių bendrijų teises.
„Ne tik rusakalbių, bet visų tautinių bendrijų, „silpnųjų gynėja“. Tas naratyvas yra aktualus tiek pas mus nacionalinėje darbotvarkėje, tiek tarptautinėse organizacijose, kur Rusija sau leidžia prisiimti tokį vaidmenį – nuskriaustųjų, silpnųjų gynėjų ir taip formuoti savo politinę darbotvarkę“, – teigė R. Judinas.
Vyriausybės atstovo teigimu, Lietuvos valdžia, kovodama su dezinformacija tautinių bendrijų atžvilgiu, skatina ekonominį regionų vystymą, pilietiškumą, tautinių bendrijų identiteto išlaikymą ir inteligencijos balansas.
„Viena ranka išlaikant jų savitumą, bet tuo pačiu skatinant juos integruotis į valstybės gyvenimą, nekurti kažkokių getų. Kad tai būtų vienas iš valstybės dėmenų, turintis savo unikalumą, bet tuo pačiu valstybės dalis“, – kalbėjo R. Judinas.
Anot jo, valdžia skiria dėmesį objektyvių informacinių kanalų vystymui, tačiau R. Judinas pažymėjo, kad dar didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas kanalams ne lietuvių kalba.
Reikia visų žiūrimo kanalo
„Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, kurioje mūsų taktikos, mūsų galimybės buvo labai geros. Mes kažką pasiūlydavome, atlikdavome tyrimus, sureaguodavome į tam tikrus išpuolius, bet dabar, jeigu pandemijos laikotarpiu mes norime kilti į kitą lygį, ir pakilę į kitą lygį, mes turime mokintis naujų triukų, naujų taktikų. Tai, kas seniau veikė, dabar nebeveikia“, – tvirtino Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, informacinių karų specialistas Mantas Martišius.
Pasak jo, Lietuvai trūksta kanalo, kuris pritrauktų didelę auditoriją.
„Mes galime į tą pačią televizijos studiją pasodinti prezidentą, ministrę pirmininkę ir Seimo pirmininkę, jie gali visi kalbėti unisonu, bet jei pasižiūrės tik 20 proc. Lietuvos auditorijos, niekas nežiūrės, apie kažkokį informavimą ar tolesnius įtakos darymus negali būti kalbos. Mes tokio kanalo neturime“, – sakė VU docentas.
Jo teigimu, rusiškus kanalus žiūrintys žmonės nori geros pramogos. M. Martišiaus aiškinimu, pietryčių Lietuvos gyventojai „nežiūri Kiseliovo ar Solovjovo, kad jie baisiai įdomūs yra“, bet per rusiškus kanalus žiūri filmus, muzikines laidas, o vėliau, dėl tikslingai sudarytos televizijos programos, gauna ir dezinformacijos dozę.
„Užkimba ant kabliuko ir nebegali nuo jo nutrūkti“, – įsitikinęs M. Martišius.
VU docento tvirtinimu, Lietuvoje nėra kanalo, kuris pasiūlytų gerą pramoginį turinį, kurio daugiau niekur kitur nerasi.
„Kas gaunasi? Kada ateina diena „X“, mes norime kažką apsakyti, o mus klauso tik labai nedidelė auditorijos dalis“, – teigė jis.
M. Martišius pažymėjo, kad tokio kanalo sukūrimas užtruktų ilgus metus, tad klausimas, ar tam yra politinė valia.
„Šalčininkų krašto žmonėms yra labai paprastas klausimas: kam žiūrėti televiziją, kuri man neįdomi, man nieko gero nepasiūlo“, – teigė M. Martišius.
Siūlo kurti naują kanalą tautinėms mažumoms
Posėdyje pristatyta ir idėja pietryčių Lietuvoje kurti regioninę televiziją, kuri atspindėtų LDK daugiakultūriškumo tradiciją.
Trakų regioninės televizijos „Aidas“ direktorius Česlovo Rulevičius pasakojo, kad kartu su partneriais kreipėsi Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu įvertinti naujo daugiakultūrinio kanalo pietryčių Lietuvoje poreikį ir skirti jai 37 kanalo transliavimo dažnį.
Pasak jo, naujas daugiakultūris kanalas tautinėms mažumoms padėtų sumažinti pietryčių Lietuvos gyventojus pasiekiantį nedraugiškų valstybių neigiamą poveikį regione.
„Šalia vietinių laidų patalpinta informacija, manau, ir būtų labiausiai priimtina“, – įsitikinęs regioninės televizijos vadovas.
Č. Rulevičius pastebėjo, kad dėl pandemijos regioninės šalies televizijos išgyvena sunkmetį, nes negauna pakankamai paramos.
