Šiandien Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, jog dalis „Leo.LT“ įkūrimo įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, parlamentarai vertina skirtingai.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė - viena iš aršiausių „Leo LT“ steigimo gynėjų, Seime pernai priimant Atominės elektrinės įstatymo pataisas - po KT išaiškinimo buvo nelinkusi prisiimti atsakomybės už nekonstitucines nuostatas. Atsakomybės, jos teigimu, nereikia priskirti ir socialdemokratams.
„Balsavo daugiau kaip 71 Seimo narys, o socialdemokratai tuo metu turėjo 29 ar 30 narių. Šiaip jau buvo kolektyvinis sprendimas“, - teigė parlamentarė.
Jos teigimu, dabar turėtų būti veikiama pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir sprendimus turėtų priimti akcininkai.
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas teigė esąs už ryžtingas priemones, leisiančias „kuo skubiau pradėti naujos atominės elektrinės statybą“. Jis KT sprendimą vadino kompromisiniu, tačiau pabrėžė, jog Seimas turės imtis įstatymų pataisų.
Viena svarbiausių KT nutarimo pasekmių, A. Zuoko manymu, yra galimas akcijų pasiskirstymo „Leo LT“ bendrovėje peržiūrėjimas.
„Manau, KT sprendimas yra kompromisinis, kuris leis Seimui peržiūrėti iš naujo ne vieną įstatymą, tačiau jis nenaikina pačios įmonės. Galima iš naujo įvertinti akcijų dalis, kurios iš pradžių kėlė abejones. Privataus partnerio akcijų dalis įvertinta per brangiai ir šiandien Seimui, valdančiajai daugumai reikės apsispręsti, kokių ryžtingų priemonių imtis siekiant vienintelio tikslo - kuo skubiau pradėti naujos atominės elektrinės statybą“, - BNS pirmadienį sakė A. Zuokas.
Jo teigimu, neatmestina ir „Leo LT“ performavimo galimybė, tačiau tai priklausytų nuo valstybės partnerio - privataus investuotojo - geros valios.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pirmininkas Jurgis Razma neatmetė galimybės, kad po KT sprendimo gali tekti panaikinti „Leo LT“.
„Įžvelgti Konstitucijos pažeidimai, žinoma, sustiprina argumentus, kad gali tekti spręsti klausimą dėl "Leo LT" įkūrimo visų teisės aktų naikinimo ir grįžimo į pirmykštį atskirų bendrovių būvį“, - BNS sakė jis.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė, jog esant tokiam KT išaiškinimui sutartis dėl „Leo LT“ įkūrimo yra niekinė.
„Aš dar neįsiskaičiau išaiškinimo teksto, tačiau manau, kad steigimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine nuo jos pasirašymo. Jeigu iš tiesų yra pažeista Konstitucija, tai reiškia, kad šita sutartis turėtų būti naikinama, turėtų būti grįžtama į poziciją, kuri buvo prieš pasirašant sutartį, ir galvojama, ar verta kažką iš naujo daryti“, - sakė V. Mazuronis.
V. Mazuronio nuomone, atsakomybę už tai, kad pritarė tokiam susitarimui, turėtų prisiimti praėjusią kadenciją Seimo valdančiąją koaliciją sudarusios socialdemokratų, valstiečių liaudininkų ir socialliberalų partijos bei asmeniškai - buvęs premjeras G. Kirkilas ir ūkio ministras Vytas Navickas.
Komentuodamas KT nutarimą, valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos vadovas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pareiškė, kad „KT vėl paliko sprendimo naštą politikams“.
„Galutinis sprendimas dėl „Leo LT“ bus priimtas Seime“, - tokį komentarą per atstovę spaudai perdavė parlamento vadovas.
Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimontas Dinius sakė, jog TTP pozicija „Leo LT“ steigimo ir veiklos atžvilgiu visuomet buvo „skeptiška“.
„Mūsų nuomone, visos sutartys ir visa šita miglota istorija turi būti peržiūrėta nuo A iki Z. Politinę atsakomybę turi prisiimti tie, kurie buvo valdžioje tuo metu ir tą dalyką „stūmė“, - sakė L. Dinius.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas sveikino KT nutarimą „Leo LT“ byloje ir ragino Seimą imtis veiksmų.
„Sveikinu, kad taip yra, bet tai neturi likti paskelbta ir viskas, kaip dėl „Alitos“. Turi Seimas imtis ir nagrinėti arba pritaikyti įstatyminę bazę, kad atitiktų Konstituciją“, - BNS pirmadienį sakė V. Uspaskichas.
