Premjeras Andrius Kubilius, norėdamas, kad Seimas palaimintų kitų metų biudžetą, balsus tiesiog "nusipirks". Tuo įsitikinę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris. "Prašai objektams pinigų iš valstybės investicijų programos. Ateis ir pasakys: „Štai tau milijonas litų parodyti rinkėjams, ir balsuosi už biudžetą“, - pripažino E. Žakaris.
"Negražiai kalbame, bet tai yra realybė, - konstatavo soclibas V. Simulik, - Kaip dabar nekovosi už savo miestą? Pasižiūri kokių ankstesnių metų biudžetą ir matai, kad Kėdainiai gauna 20 kartų daugiau valstybės investicijų, negu Šiauliai".
"Šiaulių krašto" redakcijoje diskutuota apie kitų metų valstybės biudžeto projektą. Ar valstybė bus gelbėjama, ar toliau smukdoma? „Šiaulių krašto“ redakcijoje nuomonėmis dalijosi opozicijos atstovai — mūsų krašto parlamentarai "valstietė" R. Baškienė, socialliberalas V. Simulik ir socialdemokratų atstovas E. Žakaris.
Skylės ir milijardinės paskolos
— Kaip vertinate situaciją? Ką rodo kitų metų valstybės biudžeto skaičiai?
R. BAŠKIENĖ. Skaičiai liūdinantys. Valstybės biudžeto deficitas planuojamas — 5 milijardų litų, „Sodros“ — 3 milijardų.
— Ar tikrai pusę kitų metų biudžeto pajamų sudarys paskolos ir Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai?
R. BAŠKIENĖ. Pajamos planuojamos — 13 milijardų litų, išlaidos — 18 milijardų. 7,8 milijardo litų pajamų sudarys dar ES lėšos. Be ES pinigų atrodytume nykiai.
E. ŽAKARIS: Pasakyk, kiek dar skolintis žadama.
R. BAŠKIENĖ: 13,7 milijardo litų. Valstybės skola jau dabar sudaro 30 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) — apie 26 milijardus litų skolos jau turime. Jeigu Lietuvos skola viršytų 60 procentų BVP, tai jau būtume visiškai praskolinta valstybė.
R. BAŠKIENĖ. Labai išsigandome Tarptautinio valiutos fondo. Specialistai suskaičiavo, jeigu Lietuva būtų skolinusis iš TVF tiek, kiek šiais metais skolinosi iš komercinių bankų, per metus sutaupytų 200 milijonų litų, kurių nereikėtų seikėti milžiniškoms palūkanoms.
E. ŽAKARIS. Manau, kad sąmoningai buvo skolinamasi iš Skandinavijos bankų.
R. BAŠKIENĖ. Dar liūdniau, matant, kur rengiamasi taupyti. Mažinsime pensijas — nuskriausime 605 tūkstančius žmonių, sutaupysime 300 milijonų litų. Skriausime neįgaliuosius — tai palies 123 tūkstančius žmonių, sutaupysime 34 milijonus litų.
Kur dar dirbančių pensininkų pensijų mažinimas? Net mirties atveju mažiname pašalpas — išmokama artimiesiems bus perpus mažesnė, gaus tik vieną mirusiajam priklausiusią pensiją.
Svarbiausia, kad lėšos karpomos tik nuo sunkiausiai gyvenančio žmogaus — pensininko, neįgalaus, motinos, auginančios vaikus, bedarbio.
Nedarbas — ne problema?
— Lietuvos bankas prognozuoja kad šiais metais nedarbas bus beveik 14 procentų, kitais — jau 17, 4 procento. Ar iš biudžeto projekto matote, kas bus daroma nedarbui mažinti?
E. ŽAKARIS. Iš tų prognozių aišku, kas bus daroma — nieko. Nors nedarbas — pagrindinis ekonomikos būklės rodiklis.
V. SIMULIK. Šiais metais Šiaulių miestui socialinių pašalpų planuota 9 milijonai litų, kitais metais — dvigubai daugiau. Vadinasi, bus krūva bedarbių ir krūva socialinių pašalpų. Socialines pašalpas gaus darbingi žmonės. Nekalbama, kad tas sumas galima būtų nukreipti viešiesiems darbams ar darbo vietoms išsaugoti.
R. BAŠKIENĖ. Per šiuos metus jau buvo padarytos esminės klaidos. Visas jėgas reikėjo nukreipti į verslo skatinimą, bet to nebuvo.
Ką reiškia žmogaus atleidimas iš darbo? Biudžetas, „Sodra“ netenka mokesčių. Todėl dabar susitraukė viskas — esame ties riba, kada jau nebežinia, ką reikia mažinti ir kokius rezervus surasti.
Kam tarnaujama?
E. ŽAKARIS. Premjeras vis kalbėjo apie nepraskolintą Lietuvą. Atseit, žiūrime, kad nebūtų kaip Latvijoje. Dabar pagal TVF išvadas Lietuva iš ES šalių pagal BVP kritimą yra 27 — paskutinėje vietoje. BVP kritimas šiais metais, prognozuojama, bus apie 17 procentų, kitais metais kris dar 4,3 procento. Visos kitos ES šalys kitais metais jau planuoja kilimą.
Išvados peršasi tik dvi: Vyriausybė yra nekompetentinga arba ją kažkas valdo, reguliuoja.
— Kas tai gali daryti?
E. ŽAKARIS. Ta Vyriausybė atstovauja stambiajam kapitalui. Studentus kam atidavė? Bankams. Daugiabučiuose gyvenančius žmones — taip pat bankams. Žmonės dar nesuvokė, kad pagal naująjį įstatymą jų nė nereikia klausti, ar jie nori renovuoti namą. Žmonėms palikta tik teisė imti paskolą arba apmokėti renovaciją savais pinigais. Vyriausybė spręs, ar namą reikia renovuoti — toks yra įstatymas. O renovavimo pinigai plauks per bankus ir bankams.
V. SIMULIK. O ką reiškia įžymusis „nacionalinis susitarimas“? Labai gerbiu politines jėgas, kai jos nori tartis. Bet nepritariu, kai kalbamasi tik su dviem profesinėmis sąjungomis, kurių pirmininkai yra tų partijų, kurios yra valdžioje nariai. Kai atsirenkamos darbdavių struktūros.
Tuo tarpu regioninės struktūros paliekamos už borto. Gera viena nuomonė — iš Vilniaus varpinės.
Siūlymai — per Vyriausybės rėtį
— Premjeras Andrius Kubilius aiškina, jog „permainų“ politikos vienas iš pasiekimų — opozicinės frakcijos kone pirmą kartą pradėjusios teikti siūlymus dėl biudžeto.
R. BAŠKIENĖ. Prieš gerą pusmetį Andriaus Kubiliaus prašėme informacijos apie valstybės situaciją, biudžetą. Neteikė. Dabar tik pradėjo kviestis, tartis.
E. ŽAKARIS. Todėl, kad valdančiųjų beliko 72. Kai jie turėjo 84 ar 85 parlamentarų balsus, jiems nieko nereikėjo.
— Tai ką siūlote dėl biudžeto?
V. SIMULIK: Seimo narys dabar gali teikti siūlymus tik dėl lėšų perskirstymo. Bet mes prieš tai teikėme, kaip galima būtų pajamas didinti.
Vienas iš jų — kurti nacionalinį banką. Visi trys esame tos idėjos bendraautoriai. Tai būtų galimybė didinti pinigų kiekį šalyje, skatinti verslą. Nacionalinis bankas būtų valstybės kontroliuojamas, bet su privačiu kapitalu, kuris valdytų 49 procentus akcijų. Spręstų verslo rėmimo klausimus, atstovautų valstybės interesams, didintų pinigų kiekį valstybėje.
Šiandien švediški bankai sprendžia, kokias verslo šakas remti, neremti, kurie projektai reikalingi, kurie ne. Vyriausybė atiduoda svetimų valstybių privačiam kapitalui valdyti nacionalinį verslą. Kur tai matyta?
Pusę metų keliame šią idėją, kuriai įgyvendinti tereikia 5 milijonų litų. Bet Vyriausybės atsakymas buvo neigiamas — nėra pinigų.
Dabar gi gavome popierius, kuriuose ministerijos pagal savo metodikas ir kriterijus suskaičiavo kam ko reikia. Ir tuos skaičius Seimo nariams „pramušti“ sudėtinga. Bet koks mūsų projektas turi pereiti Vyriausybės barjerą. Taigi, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, tu teiki pataisas, o Vyriausybė jas atmeta. Ir Seimas tokių pataisų toliau nebesvarsto.
R. BAŠKIENĖ. Julius Veselka siūlo, kad tie, kurie uždirba per 10 tūkstančių litų, mokėtų gyventojų pajamų mokesčio ne 21 procentą, o 33 procentus. Po pateikimo Seimas pritarė, bet toliau, kaip bus, neaišku.
E. ŽAKARIS. Trečią kartą teikia tą siūlymą.
V. SIMULIK. Kiek kartų pasirašėme ant teikimo, kad būtų peržiūrėta sutartis su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Yra numatyta tokia galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms. Viena iš tokių — sunkmetis. Ekspertai sako, jog iki 2012 metų ji gali veikti saugiai. Bet ar tai įdomu kam nors be opozicijos?
Todėl, kad jau yra firma, kuri turi sutartis su RAO JES (Rusijos energetikos konglameratu) tiekti Lietuvai elektros energiją. Ir kuriai tekės „procenčiukas“.
Buhalterinis skaičiavimas
R. BAŠKIENĖ. Aritmetinis skaičiavimas vyksta — nuo to nuimsime, prie to pridėsime. Reikia surasti 50 milijonų litų ir surado — panaikins vaikų išlaikymo fondą. Jis buvo įsteigtas tam, kad vaikams, kuriems tėvai nemoka alimentų, mokėtų valstybė, ir po to jau valstybė išsireikalautų pinigų iš skolininkų.
Tuo fondu šiandien naudojasi 24 tūkstančiai vaikų. Suma 44 milijonai litai. Bet sako: „Nėra „otdačios“, pinigai negrįžta. Bet palaukite, jeigu tokius skolos išieškojimo principus sudarėte, tai kas kaltas? Ministro įsakymas yra toks, kad išieškojimą galima pradėti tik po 24 mėnesių ir tik esant 2,5 tūkstančio litų skolai.
Fondą nubrauks, o tie 24 tūkstančiai vaikų taps socialinių pašalpų prašytojais. Iš socialinės pašalpos niekada neatgausime nė vieno lito. Nesuvokiamas trumparegiškumas.
E. ŽAKARIS. Per šeimą kertama. Nubraukiami pinigai vaikams nuo 7 iki 18 metų. Visa Europa moka išmoką vaikui. Pas mus užsibrėžė mokėti tik vaikams iki septynerių metų, ir tai su visokiomis išlygomis.
Trūks balsų — „nusipirks“
— Premjeras viešai sako, jog Seimas „patriukšmaus ir nusiramins“, biudžetą priims. Kokios jūsų prognozės?
E. ŽAKARIS. Bjauriausia, kad premjeras kalba, jeigu Seimas nepatvirtins biudžeto, tai vasarį pensininkai pensijų negaus. O kur paties premjero kaltė, kad taip atsitiks?
R. BAŠKIENĖ. Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei sakiau, jeigu bus skriaudžiami pensininkai, neįgalieji, nesitikėkite mūsų balsavimo už tokį biudžetą. Bet, manau, kad valdantieji surinks 71 balsą, ir biudžetas bus patvirtintas.
E. ŽAKARIS: Nusipirks.
V. SIMULIK. Teisingai sakai. Manau, kad iš atskirų frakcijų po vieną du Seimo narius „nupirks“.
— Kaip suprasti „nusipirks“ ?
R. BAŠKIENĖ: Per investicijų programą.
E. ŽAKARIS. Prašai objektams pinigų iš valstybės investicijų programos. Ateis ir pasakys: „Štai tau milijonas litų parodyti rinkėjams, ir balsuosi už biudžetą“.
V. SIMULIK. Negražiai kalbame, bet tai yra realybė.
R. BAŠKIENĖ. Kėlėme idėją, kad nereikia šitaip tampyti valstybės investicijų programos. Lėšos turi būti skirstomos ne pagal Seimo narių prašymus, o programiniu pagrindu — per ministerijas.
E. ŽAKARIS. Tada, kai būsi opozicijoje, niekada nieko negausi. Nereikėtų, aišku, to tampymo. Tačiau turi būti sąžiningai sudėlioti kriterijai. Per savivaldybes turėtų siūlyti ar pagal gyventojų skaičių pinigai turėtų būti skirstomi.
V. SIMULIK. Kaip dabar nekovosi už savo miestą? Pasižiūri kokių ankstesnių metų biudžetą ir matai, kad Kėdainiai gauna 20 kartų daugiau valstybės investicijų, negu Šiauliai.
R. BAŠKIENĖ. Dabar gi Plungei pinigai eina — ten rinktas Jurgis Razma, Klaipėdai — ji globojama ministro Eligijaus Masiulio ir Liberalų sąjūdžio. Objektai surašyti vienas po kito — sumos galingos. Skaidrumo ir sąžiningumo labai stinga.
Koalicija dar laikosi
— Ar matote alternatyvą Andriaus Kubiliaus vyriausybei?
E. ŽAKARIS. Reikėtų atskirti vyriausybę ir patį A. Kubilių. Realesnis variantas — premjero keitimas. Tarp pačių konservatorių girdėti nepatenkintų jo veikla.
V. SIMULIK. Vyriausybės griūtis, politinių jėgų persiskirstymas nelabai tikėtinas. Nelabai kas į valdžią ir veržiasi.
E. ŽAKARIS. Kaip gali veržtis? Jeigu dabartinė dauguma griūtų, tada taip. O ji dar laikosi.
R. BAŠKIENĖ. Ar neatrodo, kolegos, kad kalbant apie Vyriausybę labai svarbi yra Prezidentės pozicija? Prezidentė iš pradžių teigė, kad sunkmečio sąlygomis Vyriausybėje turi dirbti profesionalai. Bet dabar mano, kad ši valdančioji dauguma gali dirbti.
V. SIMULIK. Neužmirškime, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė. Kokius Seimo narius žmonės išrinko, tokie jie ir yra. Galima surinkti profesionalų vyriausybę, bet nežinia, ar parlamentas ją patvirtins. Antra, neaišku, ar tų profesionalų siūlomi įstatymai praeis Seime. Be to, bet kurį Prezidento veto parlamentas gali nupūsti. Todėl šiandien Vyriausybėje įmanomas tik figūrų perstatymas.
Apie solidarumą
— Daug kalbama apie solidarumą krizės metu. Bet Seimas tik spaudžiamas viešosios nuomonės susimažino parlametinei veiklai skiriamas išlaidas. Ką apie tai patys manote?
R. BAŠKIENĖ. Manau, kad Seimo kritikos tikslas buvo nukreipti dėmesį nuo nesprendžiamų svarbių valstybės klausimų.
Nors ir man baisu, kai kolegos nuomojasi prabangius automobilius apsimesdami, kad tai ne išsiperkamoji nuoma. Tikslas aiškus — už ketverių metų turėti gerą mašiną.
Šiandien per 90 Seimo narių tas mašinas sėkmingai nuomos iš savo algos.
— Kiek algos gauna Seimo narys?
R. BAŠKIENĖ. Seimo nario alga dabar yra 5200 litų į rankas. Parlamentinei veiklai išmokų bus mažiau nei 2 tūkstančiai litų. Seimo nario alga sumažėjo 43 procentais. Taip, ji buvo didelė, bet tegu visi, kas gauna tokias dideles algas, — tiek pat jas susimažina. Dabar šiukšlių įmonės vadovo atlyginimas tolygus ministro atlyginimui.
— Gal viską mažinant reikėtų ir Seimo narių mažinti?
R. BAŠKIENĖ: Tokį pasiūlymą pateikiau prieš pusę metų. Palikdami vien 71 vienmandatininką, pinigų sutaupytume ir atsakomybės būtų daugiau. Vienmandatininkus rinkdami žmonės žino, ką renka. O pagal sąrašą rinkdamas niekada nežinai, kas ateis už kokio valinsko nugaros.
E. ŽAKARIS. Bet ar neatrodo, kad viską mažinant, ateis laikas, kai į Seimą eis vien verslininkai? Tik labai įdomu — nors tie verslininkai perduoda savo įmonių akcijas žmonoms, po kadencijos jų turtas labai smarkiai išauga. Ar tos žmonos taip gerai dirba?
Solidarumas dabar taikomas tik biudžetininkams ir pensininkams. Neoficialiomis žiniomis, bankų vadovų atlyginimai yra nuo 80 tūkstančių litų iki 160 tūkstančių litų per mėnesį. Ir jiems, ir uždirbančiam 800 litų gyventojų pajamų mokesčio tenka mokėti vienodai. Tai kur tas solidarumas? Tų, kas sukėlė krizę, nejudiname, o krizės pasekmes turi dengti tie, kurie iš viso prie jos neprisidėjo.
Ministrų patarėjai, padėjėjai gauna daugiau nei Seimo nariai. 14 ministerijų turi 3 tūkstančius automobilių. Bet kažkaip visi žvilgsniai nukrypo tik į Seimą.
V. SIMULIK. Ir niekas nebemato, kad nėra atsakymų į svarbius valstybei klausimus. Žmonėms linkėčiau atsirinkti, kur yra spektaklis, o kur yra sprendimai, kurie lems mūsų ir mūsų vaikų gyvenimą. Tas kitų metų biudžetas — tik išgyvenimui ties merdėjimo riba.
Rūta Jankuvienė
