Todėl, pasak VLK, dvi dešimtis metų taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis ir toliau išlieka esminė brangiųjų paslaugų finansavimo priemonė.
Tokius paaiškinimus ligonių kasos suskubo išplatinti po gydymo įstaigų atstovų išplatinto kreipimosi dėl galimos naujos sveikatos sistemos krizės.
Kaip dėstoma ligonių kasų pranešime spaudai, dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų teikimo su viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis ligonių kasos sudaro sutartis, kuriose numatomos preliminarios sumos, tačiau jose neribojama, kiek ir kokių paslaugų įstaiga gali suteikti per metus. Pagal kintamo balo apmokėjimo modelį gydymo įstaigoms už šias paslaugas apmokama bazine kaina, jei jų kiekis atitinka suplanuotą. Kai paslaugų skaičius viršija planuotą, visoms gydymo įstaigoms visos viršytos paslaugos yra apmokamos proporcingai mažesne kaina.
„Kintamo balo modelis leidžia pasiekti pusiausvyrą tarp paslaugų teikėjų lūkesčių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių galimybių, išlaikant aukštą paslaugų prieinamumą ir tvarumą. Ši sistema užtikrina, kad pacientai galėtų gauti reikiamas paslaugas pasirinktoje įstaigoje, o finansiniai resursai būtų naudojami racionaliai“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.
Pinigų duos su sąlyga, jei nenukentės kitos sritys
Pasak jo, esant pakankamoms PSDF pajamoms, balo vertė gali būti didinama iki 1 (balas lygus 1 eurui), kaip tai buvo daroma praeitais ir užpraeitais metais. Tačiau tai bus daroma tik tuo atveju, jei papildomas finansavimas nekenks kitų sveikatos priežiūros sričių biudžetui.
Nurodoma, kad brangiems tyrimams ir procedūroms kasmet skiriama apie 3 proc. PSDF lėšų: 2022 m. jiems buvo skirta 96 mln. eurų., 2023 m. – 117 mln. eurų, 2024 m. – 121 mln. eurų. Šių paslaugų finansavimą numatoma beveik 6 mln. eurų didinti ir ateinančiais metais.
„Dėl kintamo balo apmokėjimo modelio susidarantis skirtumas šiais metais sieks apie 15 mln. eurų. Tai sudarys tik 0,6 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Šis skirtumas jau yra įtrauktas į gydymo įstaigų veiklos planus, todėl jis nesukels reikšmingų finansinių sunkumų ar personalo išlaikymo problemų“, – įsitikinęs VLK vadovas.
Užtikrino apmokėjimą už daugelį viršytų paslaugų
Iš PSDF su visomis gydymo įstaigomis už visas sutartines paslaugas atsiskaitoma laiku. Šiais metais PSDF sulaukė viršplaninių pajamų ir iš rezervo paėmė didžiausią leistiną sumą, todėl buvo užtikrintas apmokėjimas už daugumą viršijant sutartis suteiktų paslaugų.
Kaip dėsto VLK, prioritetinėms paslaugoms, atitinkančioms strategines kryptis – kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, prevencinėms programoms, dienos chirurgijai, dienos stacionarui, ambulatorinėms konsultacijoms bei prioritetinėms stacionaro paslaugoms – skiriamas visiškas finansavimas. Šios paslaugos, net ir suteiktos viršijant sutartis, yra apmokamos 100 proc.
Kitoms paslaugoms finansavimas paskirstomas proporcingai likusioms lėšoms. Pavyzdžiui, viršsutartinės neprioritetinės stacionaro paslaugos apmokamos 30 proc., o brangieji tyrimai ir procedūros – pagal kintamą balą, kuris vidutiniškai sudaro 87 proc. paslaugų kainos. Nurodoma, jei metams pasibaigus PSDF bus taupymų, už 2024 metais atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras bus sumokėta papildomai.
VLK primena, kad brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms – hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.
Įspėjo dėl naujos krizės sveikatos sistemoje
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį gydymo įstaigų atstovai išplatino pranešimą su įspėjimu, kad pakeitus apmokėjimo tvarką padidės eilės, pacientams gresia laiku nesulaukti paslaugų, o medikams – net netekti darbo.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos radiologų asociacija perspėjo dėl naujos krizės sveikatos sistemoje: dėl nepamatuotų sprendimų gydymo įstaigos būtų priverstos nutraukti paslaugų teikimą mažesniuose miestuose, dalis gyvybiškai būtinų tyrimų pacientams būti neprieinami, grėstų gydytojų atleidimai, o įstaigos patirtų milijonines žalas už per šiuos metus suteiktus bet neapmokėtus tyrimus ir paslaugas pacientams.
Anot gydymo įstaigų vadovų, tokia situacija susiklostė praeitą savaitę Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje Valstybinei ligonių kasai pasiūlius naują praktiką, pagal kurią gydymo įstaigoms nebebūtų apmokama dalis dializės, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos paslaugų kainos už jau šiais metais atliktus šiuos tyrimus pacientams.
Be to, ketinama ir ateityje už šias paslaugas mokėti mažiau, dirbtinai sumažinant įkainį per „slankiojančio balo“ sistemą, t.y. nesumokant visos šių paslaugų kainos. Medikų skaičiavimais, kai kurios įstaigos dėl tokių užmojų patirtų milijoninius nuostolius, o dalis jų – būtų priverstos net svarstyti gydymo įstaigų padalinių šalies rajonuose uždarymą, nutraukiant šių gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams mažesniuose miestuose, rašoma pranešime spaudai.
„Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimas nuo 2019 m. susidėdavo iš dviejų dalių – dalis suteiktų paslaugų kainos yra sumokama kiekvieną mėnesį, o metų gale LNSS įstaigoms būdavo sumokama ir likusi, kas mėnesį nesumokėta, paslaugų kainos dalis. VLK išsakyta pozicija, kad šis nusistovėjęs brangiųjų tyrimų ir procedūrų modelis yra keičiamas, ir LNSS įstaigos, kurioms visus metus buvo apmokama tik dalis suteiktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų kainos, neapmokėtos dalies mokėjimo šiais metais negaus“, – dėstoma bendrame LNSS įstaigų laiške Sveikatos apsaugos ministrui.
Gydymo įstaigų atstovų teigimu, tokiu nepamatuotu sprendimu yra nustatomas net atgalinis brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo modelio pakeitimas už jau suteiktas paslaugas pacientams.