Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas tv3.lt portalui papasakojo, kodėl laiko sukimas yra žalingas kiekvienam iš mūsų. Kol jis vardijo neigiamus to aspektus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė savo atsakymą, kad kol kas dėl laiko sukimo nenumato jokių pokyčių.
Cirkadinių ritmų svarba žmogaus organizmui
J. Kalibatas paaiškino, kad dėl laiko sukimo organizmas yra pažeidžiamas, o tai yra susiję su cirkadiniais ritmais.
„Žinote, yra genetiškai determinuoti cirkadiniai ritmai. Žmogaus organizmas, jo endokrininės liaukos, vis dėlto vienaip ar kitaip funkcionuoja, atsižvelgdamos į cirkadinius ritmus.
Pasirodo, net buvo atrastas cirkadinių ritmų genas, japonų mokslininkas, kiek atsimenu, už tai gavo Nobelio premiją. Cirkadiniai ritmai – labai svarbu, o laiko persukimas, be abejo, griauna organizmo dienotvarkę.
Mes buvome įpratę keltis tam tikru laiku, ir štai, persukus laiką, pasirodo, mums reikia keltis viena valanda anksčiau, dar viena valanda vėliau. Reikalingas tam tikras periodas, viena, dvi savaitės, kad organizmas adaptuotųsi prie šių naujų pokyčių“, – kalbėjo profesorius.
Miego sutrukdymas
Daktaras paaiškino, kad laiko sukimas labai sutrikdo miego veiklą bei virškinimo procesą.
„Organizmas žino, kada reikia melotoniną, vakare prasideda jo skyrimas, jeigu jo yra pakankamai, miegas yra normalus. Miego metu organizmas pailsi, prie cirkadinių ritmų prisitaikiusi visa mūsų organizmo veikla. Atsibudus, atitinkamai, aktyvuojasi kitos endokrininės liaukos, smegenys pradeda veikti atitinkamai. Pagaliau, virškinimo liaukos taip pat.
Žinote, žmogus gyvena tam tikrų stereotipų pasauly, tie stereotipai žmogaus organizmui yra svarbu. Ir jei mes valgome kiekvieną dieną 8 val., virškinimo sistema yra praktiškai pasiruošusi, kad 8 val. gaus organizmas maisto ir prasideda virškinimo procesas. Jeigu tai yra sutrikdoma, organizmas vieną, dvi savaites būna nepasiruošęs“, – komentavo jis.
Vėžio galima rizika
J. Kalibatas pasakė, kad dalis mokslininkų yra pabrėžę, kad laiko sukimas kažkokiu būdu gali sukelti onkologinius susirgimus.
„Suprantat, net buvo atlikti moksliniai tyrimai, pateikti duomenys, kad laiko keitimas organizmui sukelia stresą, o tai yra viena iš priežasčių onkologinių susirgimų.
Dalis mokslininkų savo tyrimais pabrėžia, kad vis dėlto, laiko keitimas netiesiogiai skatina vėžinių susirgimų padaugėjimą.
Du Kalifornijos senatoriai, remdamiesi šitais tyrimais, pateikė rezoliuciją, kad reikia atmainyti laiko kaitaliojimą, nes tai gali būti viena iš priežasčių onkologinių susirgimų.
Ir mūsų politikai kalba, kad laiko keitimas absoliučiai jokios naudos neduoda, o tik žalą. Tyrimai net padaryti, pasirodo, praktiškai ekonominės naudos nėra.
Žmogus įpranta eiti miegoti tam tikrą valandą vakare, net jei laikas pavėlinamas, pasukama, pavyzdžiui eidavo dešimtą valandą miegot, o dabar vienuoliktą valandą.
Žmogus vis dėlto stengiasi gulti pagal savo cirkadinius ritmus, jis įpratęs, pagal stereotipus, miego ir atsibudimo.
Paskaičiuota, kad praktiškai ypatingai jokio ženklaus, statistiškai patikimo ekonominio efekto nėra, o organizmui statistiškai patikima žala tikrai yra.
Mūsų politikai kalba, kad nereikia, Europoj taip pat (sukti laiką), tačiau kažkas ryžtingu žingsniu nedaroma, vis atidedama laikas, kada bus panaikintas tas laiko kaitaliojimas.
Blogų pasekmių pavyzdžiai darbo vietose
Pasak J. Kalibato, egzistuoja ne vienas pavyzdys, kaip žmonės, dėl laiko sukimo, patiria skaudžius susižalojimus. Laiko sukimas gali sukelti ir nutukimą ir tai nėra gerai.
„Yra tyrimų, kad kalnakasyboj po laiko sukimo – daugiau avarijų, keliuose po laiko pakeitimo – daugiau avarijų, nes yra sutrikdomas miego normalus ritmas ir vis tiek reikalingas tam tikras periodas, kad organizmas adaptuotųsi prie naujų sąlygų.
Net nustatyta, kad laiko pakeitimas gali skatinti net ir nutikimą, nes yra sotumo hormonas, kurio yra sutrikdomas išskyrimas ir taip toliau.
Vienu žodžiu, efekto praktiškai nėra, o sveikatai nuostolis tikrai yra. Kiti žmonės lengvai adaptuojasi, bet vaikai, senyvo amžiaus žmonės lengviau adaptuojasi. Kai kam tas nesvarbu ir sako, mums jokio skirtumo, kitiems yra.
Tiek įvedimas vasaros laiko, tiek įvedimas žiemos laiko, vis dėlto, sveikatai turi neigiamą įtaką. Mes, kaip medikai, pastebim, kad problemų pacientams tikrai kelias savaites būna daugiau, ir kraujospūdžio šokinėjimai prasideda. Išsibalansuoja žmogaus įprastas režimas, o tai organizmui, iš principo, yra blogai“, – išsamiai išdėstė J. Kalibatas.
