Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) neseniai pranešė, kad sumažėjo sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Lyginant šių metų duomenis su anstesnių metų patirtimis, matyti, kad sergamumo rodikliai smuko.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis paskutinę spalio savaitę siekė 30,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o dar prieš savaitę – 32,4. NVSC duomenimis, praėjusiais metais tuo pačiu metu šie skaičiai atrodė šiek tiek kitaip – pernai tokiu metu dešimtyje tūkstančių gyventojų gripu ir ŪVKTI sirgo 42 žmonės.
Padėjo koronaviruso pandemija
NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė pasakojo, kad sumažėjusiems sergamumo gripu rodikliams įtakos turėjo koronaviruso pandemija. Žmonės laikosi saugumo priemonių, tad ir tai padėjo sumažinti rodiklius.
„Saugojamasi, atstumas, rankų higiena, kaukių nešiojimas, aišku, užkirto kelią ir gripo viruso plitimui, nes plitimo kelias yra tas pats oro lašelinis. Jei žiūrėtume ankstesnes epidemijas, ankstesnius gripo sezonus, niekada gyvenime nebuvome matę gripo epidemijos su kaukėmis. Vienu ar kitu metu ar reginione, tikrai nematydavome. Dabartiniu metu matome ir, aišku, kad tai padėjo“, – tv3.lt pasakojo D. Razmuvienė.
Šalyse, iš kurių patirčių dažniausiai yra spėjama apie ateinantį gripo sezoną, buvo pastebėta, kad šiemet didelių gripo protrūkių nefiksuota. Epidemiologė sako, kad stebint pietų regionus galima spėti, jog Lietuvoje didelės gripo epidemijos būti neturėtų.
„Kalbėti apie tai, koks bus sezonas, aišku, yra labai sunku. Pietų pusrutulyje esančiuose žemynuose, kaip Australija, Pietų Amerikos šalys, Argentina ir visi kiti, gripas praėjo labai, kaip jie sako, nepastebimai. Pietiniuose regionuose gripo sezonas prasideda nuo vasario ar kovo mėnesio ir tęsiasi iki rugsėjo.
Tuo pačiu metu buvo ir pandemijos pakilimas šiais metais. Apsauga nuo Covid-19 leido suvaldyti ir gripą. Australijoje, kaip jie patys oficialiai skelbia, šių metų sezoną buvo registruoti 107 gripo atvejai. Patys jie teigia, kad tai yra neįtikėtinai maži skaičiai. Prieš tai registruodavo šimtais tūkstančių susirgimų ne tik gripu, bet ir peršalimo ligomis“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Suvaldyti padeda ir skiepai
Epidemiologės teigimu, kitas gripo atvejų mažėjimui įtakos turėjęs veiksnys yra skiepai. Šiemet gyventojai skiepijasi itin aktyviai.
„Aišku, noras, kad žmonės skiepytųsi su naujai atvežta valstybės lėšomis įsigyta vakcina, yra didžiulis. Rizikos grupės asmenys, kurie rašo daug laiškų, kad dabartiniu metu nepasiskiepijo, tikrai suspės pasiskiepyti. Lapkričio mėnesį vakcina tikriausiai bus pristatyta į Lietuvą.
Žmonėms virš 65-erių metų arba turintiems lėtinių ligų, imunitetas po skiepo išsilaiko apie keturis mėnesius. Žinome, kad gripo sezono pikas būna nuo gruodžio pabaigos, sausį, vasarį. Pasiskiepijus lapkričio mėnesį vyresni asmenys išlaikys pakankamą imunitetą pikui“, – dėstė D. Razmuvienė.
Specialistė pasakoja, kad iš viso yra keturi aiškiai išskirti gripo tipai: A, B, C ir E, tačiau E tipo gripu serga gyvūnai. Ilgą laiką, D. Razmuvienės teigimu, A tipas laikytas pačiu pavojingiausiu, mat jis gali mutuoti. C ir B tipai kurį laiką buvo laikomi mažiau pavojingais, nes nėra linkę mutuoti. Tačiau epidemiologė pastebi, kad B tipo gripo reikėtų nepamiršti, nes ši gripo rūšis Lietuvoje šiuo metu yra paplitusi labiausiai.
„Anksčiau B tipas buvo visai nurašytas, kaip nesukeliantis jokių aštrių simptomų, bet jau yra padaryti ne vieni klinikiniai tyrimai ir stebėjimai, kad ir B tipas jau sukelia sunkias gripo ligas ir net mirties atvejus. Nereikia B tipo nurašyti ir paskutiniu metu jis traktuojamas, kaip lygiai potencialus sunkios ligos sukėlėjas“, – pasakoja D. Razmuvienė.
Per savaitę – 17 gripo atvejų
Paskutinę spalio savaitę Lietuvoje užfiksuota 17 gripo atvejų, trečią spalio savaitę – buvo fiksuoti 7 gripo atvejai. Daugiausiai užsikrėtimų gripu paskutiniąją spalio savaitę nustatyta Telšių apskrityje.
Kitomis infekcijomis daugiausiai serga Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojai. Vilniaus apskrityje paskutiniąją spalio savaitę fiksuota 1774 gripo ir ŪVKTI atvejai, Kaune 2413 atvejai, o Klaipėdoje 1014. Vilniuje paskutinę spalio savaitę gripu susirgo vienas žmogus, Kaune – trys, o Klaipėdoje – du.
NVSC specialistai primena, kad apsisaugoti nuo gripo galima panašiai, kaip ir nuo koronaviruso – reikia plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti žmonių susibūrimo, sergančių žmonių.
NVSC teigimu, efektyviausia apsauga nuo gripo yra skiepai. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų.
Pajutus gripo ar peršalimo simptomus yra patariama neplatinti virusų žmonių grupėse, tokiose kaip darbo kolektyvas, klasės draugai ir kt. bei likti gydytis namuose, jei taip nurodė gydytojas.
Dėl gripo komplikacijų Lietuvoje šį sezoną į ligonines nepaguldytas nė vienas žmogus.