Politologas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad pasakyta kalba buvo orientuota ne į saugumo ar geopolitinius klausimus, o į Europos vidaus politiką.
Anot politologo, kalba buvo pasakyta Vokietijoje, kurioje praėjusį sekmadienį vyko išankstiniai rinkimai, pasireiškė didelis jautrumas dėl bet kokio amerikiečių kalbėjimo apie šią šalį. L. Kojalos nuomone, tokie JAV viceprezidento veiksmai buvo traktuojami kaip bandymas paveikti rinkimų procesą, nes JD Vance‘as susitiko su AFD („Alternatyva Vokietijai“, aut. past.) lydere Alice Weidel, o pareigas dar einančiam kancleriui Olafui Scholzui laiko skirta nebuvo.
„Tokie veiksmai aiškiai parodo, kad preferencija iš JAV pusės yra, kad AFD laimėtų rinkimus. Tai, kas buvo priimta kaip provokacija, kaip nepagarba Vokietijai ir ne toks dalykas, kurio lauki iš sąjungininkų“, – teigė politologas.
Tačiau kalba atskleidė ir su saugumu susijusius motyvus, kurių buvo baimintasi. TSPMI dėstytojas užsiminė apie gandus, kad galbūt JD Vance‘as gali anonsuoti Jungtinių Valstijų karinių pajėgų atsitraukimą iš Europos.
„Be abejo, tokių žinučių nebuvo ir kai kuriems žmonėms tai jau yra pozityvas, nes bent jau neišgirdome kažko, kas turėtų ilgalaikių ir labai neigiamų pasekmių“, – kalbėjo L. Kojala.
Bet ir pati Europa supranta, kad šiuo metu nėra patogioje pozicijoje gynybos klausimais. L. Kojala teigia, kad senojo žemyno valstybės tapo pažeidžiamos daug metų dėl menko dėmesio gynybai. Nors ir bandoma taisyti situaciją saugumo srityje, yra daug neatliktų namų darbų. Dėl to bet kokia naujiena iš JAV apie besikeičiantį Jungtinių Valstijų vaidmenį Europos saugumo srityje tampa dramatiška, nes alternatyvos šiuo metu nėra.
„Šią akimirką, kai turime agresorių Ukrainoje, kuris aiškiai taikosi į NATO rytinio sparno valstybes, situacija yra labai trapi ir nesaugi. Tad norėtųsi tikėtis, kad JD Vance‘o kalba ir D. Trumpo prioritetų deklaravimas yra paskata priimti konkrečius sprendimus“, – tikino politologas.
Europa turi imtis veiksmų
Kaip alternatyvą JAV karinėms pajėgoms prieš keletą metų Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas buvo pasiūlęs Europos kariuomenės idėją. Tačiau dabar tokia E. Macrono idėja atrodo labai sunkiai įgyvendinama.
„Tai būtų visiškai utopinis scenarijus, kuris neturi jokios realios prasmės šiandien. Mes turime kur kas paprastesnių neišspręstų klausimų, į kuriuos ir reikia koncentruotis, kad būtų pasiekti praktiniai rezultatai“, – sakė L. Kojala.
Politologo manymu, visų pirma Europa turi didinti išlaidas gynybai ir palengvinti investavimą į saugumą ir tam reikia imtis tam tikrų priemonių.
Vienas iš būdų, kurį nurodė politologas, būtų paskolos tarptautinėse rinkose ES palankiomis sąlygomis, tokiu būdu sudarant galimybę valstybėms didinti gynybos išlaidas. Taip būtų sukurta terpė karinių technologijų vystymui, kuri būtų reikalinga tiek dabar, tiek ir ateities karo atveju. Tačiau norint pasiekti tokius tikslus reikia, kad valstybės nekonkuruotų viena su kita, o kurtų pridėtinę vertę žemyno mastu ir dėl to šalys turi rasti bendrus sprendimus.
L. Kojala užsiminė, kad daug kas priklauso nuo D. Trumpo administracijos priimamų sprendimų. Kol kas vyksta diskusijos, kaip bus kalbamasi su Rusija ir kaip į procesą bus įtraukiama Ukraina ir ES, tačiau dar nėra konkrečių sprendimų, kurie keistų geopolitinę situaciją iš esmės. Jeigu priimti sprendimai bus žalingi Ukrainai, tai jie kenks ir Europos saugumui ir todėl tikėtis geresnių santykių abiejose Atlanto pusėse yra sunku.
„Santykius gali dar labiau pabloginti JAV spaudimas kitais klausimais, pavyzdžiui dėl Grenlandijos situacijos arba dėl muitų įvedimo visai Europos Sąjungai. Tačiau galima tikėtis, kad ES ir JAV gali dirbti kartu. Tai yra optimistiškas scenarijus, bet jis nėra nerealus“, – tikino politologas.
Potencialūs pokyčiai verslo santykiuose
Dėl tokių kalbų kyla grėsmės ne tik dėl prastesnių santykių tarp JAV ir Europos gynybos klausimais, bet ir ekonomikoje. Nors ir netyla kalbos dėl muitų įvedimo Europai, ekonominiai santykiai L. Kojalos nuomone nėra priešiški.
ES ir JAV bendra prekybos vertė viršija 1,5 trilijoną eurų. Dėl tiesioginių prekybos ryšių daugiau nei 10 milijonų darbo vietų yra sukuriama dėl tiesioginio JAV ir ES prekybinių santykių. Palyginimui, Jungtinės Valstijos yra investavusios apie 4 kartus daugiau kapitalo Europoje negu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Politologo nuomone, Europa yra svarbi veikėja vertinant JAV santykius su Kinija. Jeigu santykiai abiejose Atlanto vandenyno pusėse prastės, tada Europa gali daugiau bendradarbiauti su Kiniją, jeigu bus nepaisomi Senojo žemyno interesai ir principai.
„Tokiu atveju Europa neišvengiamai labiau atsisuks į Kiniją, kuri konkuruoja su JAV. Taip pat amerikiečiai aiškiai akcentuoja, kad kinai yra esminė ilgalaikė politinė grėsmė. Prarasti sąjungininkus, kurie galėtų tapti ateityje Kinijos partneriais, niekaip neatitiktų nei D. Trumpo, nei JAV tikslų. Bet bendrų sąlyčio taškų yra tikrai daug“, – sakė L. Kojala.
Straipsnio autorius: praktiką atliekantis Gintas Leišys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
