Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas. Tačiau šioje srityje dirbantys specialistai sako, jog šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų. Esą atlyginimai kilo vos keliais eurais ir dabar yra šiek tiek didesni už minimalią mėnesinę nekvalifikuoto darbininko algą.
Kultūros srityje trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų
„Galiu konstatuoti, ta finansinė situacija yra nepakitusi. Viskas brangsta, paslaugos ypatingai, o kultūros žmonės turi išgyventi su tuo ką turi. Ir liūdna, kai kalbama apie emigracijos mažinimo priemones, kaip sulaikyti tuos jaunus žmones. Pas mus ateina jie, bet ne visi gali sau leisti dirbti už tuos simbolinius 500 eurų prieš mokesčius. Juk reikia išsilaikyti. Pinigų trūkumas ir verčia galvoti, kaip išvažiuoti ar kur kitur užsidirbti,“ - situaciją komentavo Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza.
Ant pašnekovo regionuose trūksta tam tikrų sričių specialistų. Esą dauguma jų mokslus baigia didmiesčiuose, o į miestelius niekas nevažiuoja, žinodami, jog laukia itin maži atlyginimai.
„Muziejuje reikalingi su aukštuoju išsilavinimu specialistai, žmonės baigia mokslus, tad jų alga negali būti labai arti minimalaus atlyginimo, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą. Atlyginimai turi skirtis ženkliai,“ - sakė R. Balza.
Vyro nuomone, kultūros srities atstovai daug vilčių dėjo į naują politinę valdžią. Tačiau dabar pasigirsta vis daugiau grasinimų apie finansavimo mažinimą.
Bibliotekininkai niekada negyvo gerai
Bibliotekininkų atstovai sako, taip pat nepajutę, jog gyvenimas būtų pagerėjęs. Nors esą šios srities atstovai niekada finansiškai gerai ir negyveno.
„Bibliotekininkai niekada negyveno gerai finansiškai, jie dirba žymiai daugiau negu uždirba. Į rankas imkim vidutiniškai 500 eurų. Kad gyventum bent minimaliai oriai, juk šiai dienai reikia apie 1000 – 1200 eurų į rankas,“ - kalbėjo Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė.
Anot moters, šalies bibliotekose trūksta jaunų specialistų. Pagrindinė to priežastis – maži atlyginimai, o darbo bibliotekose esą – netrūksta.
„Darbo daug, juk ne vien tik knygų išdavimas. Bibliotekos yra informacijos, kultūros ir mokymo centrai, bendruomenių centrai, teikiame įvairias paslaugas. Darbuotojų trūkumas sukelia didžiules problemas savivaldybėse,“ - kalbėjo D. Abazoriuvienė.
Pašnekovė tikina, jog jeigu atlyginimai per pastaruosius metus nebūtų net šiek tiek pakilę, tai dabar bibliotekininkai uždirbtų minimumą.
„Sparčiais žingsniais brangsta ir prekės, ir paslaugas, o apie mūsų atlyginimus niekas negalvoja... Sako, jog žiūri pozityviai į mūsų algų kėlimą, tačiau viskas tik kalbų lygyje, niekas nieko nedaro. Dar pasigirdo kalbos apie lėšų knygoms įsigyti mažinimą, tad bibliotekoms tai yra katastrofa,“ - teigė D. Abazoriuvienė.
Maži atlyginimai retina socialinių darbuotojų gretas
Socialiniai darbuotojai netrukus švęs 25 metų sukaktį. Esą būtent tiek metų, mūsų šalyje jau oficialiai rengiami šios srities specialistai. Tačiau pastaraisiais metais socialiniai darbuotojai geresnio gyvenimo taip pat neragauja.
„Dėl didelės atsakomybės neadekvačios darbo užmokesčiui, mes jau jaučiame trūkumą jaunų socialinių darbuotojų. Ir jeigu ateina padirba mėnesį ar 2, susiduria su didele emocine įtampa, beviltiškumu, nes dažnai įdėtos pastangos neduoda rezultato greitai, šeimose pokyčiai nevyksta taip greitai kaip iš socialinių darbuotojų reikalaujama,” - kalbėjo Rasa Laiconienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos narė.
Anot jos, kaip ir visiems biudžetininkams, buvo žadėta, kad šių metų vasarį įsigaliojus įstatymui, didės atlyginimai. Tačiau atsižvelgiant į savivaldybių finansines galimybes ir požiūrį, vidutiniškai atlyginimai didėjo 4-5 proc., o kai kur ir mažiau.
„Šiandien socialinio darbuotojo su aukštuoju išsilavinimu vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 790 eurų. Kai kuriose savivaldybėse net ir socialinių paslaugų įstaigų vadovai, turintys didelę atsakomybę, gauna mažesnį darbo atlygį. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, neatskaičius mokesčių gauna apie 660 eurų. Tiek uždirba darbuotojas, prisiimantis didžiulę atsakomybę ir dirbantis padidintos rizikos sąlygomis,” - kalbėjo R. Laiconienė.
Švietimo srityje ir vėl kils nemažai įtampos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tikina, jog švietimo srityje problema nepasikeitė, nors taip pat turėta lūkesčių iš naujos valdžios. Pastaroji žadėjo kelti mokytojo prestižą.
„Ką valstybė žadėjo, ne kažką vykdo, tiksliau nieko nevykdo. Ir, manau, kad bus nemažai įtampos šitoje vietoje. Premjeras sakė, kad nebus keliamas mokytojų atlyginimas, kol nebus gerinama mokslų kokybė. Tačiau ji negalės būti gerinama, kol nepritrauksim geresnių, jaunų, suinteresuotų mokytojų. Tad pedagogų atlyginimo klausimas yra kaip ir įšalęs,“ - kalbėto A. Navickas.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojų mėnesis bruto darbo užmokestis 2017 metais I ketvirtį siekė 877,8 eurus. Šiuos skaičius švietimo atstovai vadina svajone ir pabrėžia, jog duomenys neatspindi tikrovės, ypač mažesniuose miesteliuose.
„Pavyzdžiui Telšiuose, tik apie 70% mokytojų turi pilną darbo krūvį. Kaimo vietovėse, kur mokyklos yra mažos, darbo valandų skaičius taip pat mažas. Jose neatestuotas, ką tik dirbti pradėjęs mokytojas, turintis apie 10 akademinių valandų, uždirbs apie 367 eurus, iki mokesčių. Tad mokytojai, norėdami iš savo amato pragyventi, yra priversti migruoti per kelias mokyklas,“ - tikino Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas.
Klaipėdos miesto pedagogų susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė sako, jau seniai nebetikinti ir valdžios pažadais esą iki 2020 metų pedagogų atlyginimai pasieks bent 1000 eurų neatskaičius mokesčių.
„Kai 2009 metais mums sumažino atlyginimus, tai taip niekas ir nepakėlė. Ta bazinė alga, kaip ir kitiems biudžetininkams, mums pedagogams, nekito. Pažiūrėkite, kaip per šį laikotarpį keitėsi kainos, pragyvenimas, o mūsų algos ir liko tokios, kaip 2009 metais. Mums gyventi reikia šiandien, o ne 2020 metais. Gyvenkime realiame pasaulyje. Ir darykime tai, ką reikia daryti dabar. Juk visuose švietimo vadovėliuose yra parašyta: ką vaikas gauna dabar, tokią mes šalį turėsime po 10 metų,“ - tv3.lt portalui kalbėjo L. Juknienė.
Moteris pastebi, jog vis mažiau ką tik studijas baigusių ir pedagoginį išsilavinimą turinčių jaunuolių renkasi mokytojo kelią. Esą dėl nedidelių atlyginimų, jie gavę diplomus – emigruoja.
