„Padiskutuojam apie „Belaruskalij“ ir kur judam toliau. Matricoje viena mėgstamiausių scenų yra kai berniukas, laikydamas rankoje šaukštą pasako Neo, – „There is no spoon“.
Taip ir šioje situacijoje. Visos šios istorijos esmė, kad sankcijų nėra. Sankcijų nėra nė vienai įmonei Lietuvoje ar Europos Sąjungoje. JAV sankcijos būna dviejų tipų. Pirminės ir antrinės. Pirminės sankcijos liečia tik sankcionuojamą įmonę bei su ja dirbančius JAV verslus ar atsiskaitančius doleriais“, – skelbė feisbuke M. Maldeikis.
Pasak jo, antrinės sankcijos veikia kaip virusas. Sankcionuojama įmonė bei visi verslai kurie turi bet kokį ryšį su šia. Tai jau labai rimta. Tu tiesiog tampi toksiškas visiems aplink ir niekas nenori prie tavęs liestis. Tokiu principu veikė sankcijos Nord Sream II – niekas nebenorėjo jos drausti, duoti paskolas ar tiesti vamzdžius.
„JAV „Belaruskalij“ įvedė pirmines sankcijas. Ir todėl mes turime šią politinę aklavietę su daug triukšmo.
Sankcionuojama tik „Belaruskalij“. Už sankcijas, kurios susijusios su prekyba yra atsakingos Europos Komisijos institucijos. Europos Sąjunga yra išbraukusi „Belaruskalij“ iš sankcionuojamų sąrašo, nors Lietuva to prašė. Seimo Europos Reikalų komitetas net yra priėmęs sprendimą įpareigojantį važiuojantį į EVT Lietuvos atstovą griežtai siekti, kad šios sankcijos būtų. Kitos šalys Taryboje pasirūpino, kad sankcijos šiai įmonei būtų išbrauktos.
Kokią situaciją turime. Yra sutartis su „Belaruskalij“ iki 2023 m. Jeigu sankcijos būtų antrinės, ar svarbiausia – bendros Europos Sankcijos, šios problemos nebūtų, nes sutartį būtų galima nutraukti dėl force majore ir poveikis režimo finansavimui būtų milžiniškas.
Jeigu Lietuva ją nutraukia prie šiandieninių sąlygų – gresia šimtamilijoninės netesybos, o trąšos važiuoja toliau per Latviją ar Rusiją. Lukašenka uždirba dvigubai. Mes mokėtume režimui šimtus milijonų su absoliučiai nuliniu efektu jam.
Nemanau, kad tai būtų teisinga. Dėl vertybinės politikos. Įstatymo viršenybės principas yra viena iš pagrindinių vertybių, o sutarčių reikia laikytis. Mes turime sutartį su šia įmone pasirašytą 2018 m.
Net nesiruošiu reaguoti į briedą, kad šiandieninė Lietuvos pozicija dėl trąšų nuvylė JAV. Tiek, kiek Lietuva paskutiniu metu yra padariusi dėl mūsų tarpusavio ryšių saugumo ar ypač jai svarbioje Kinijos plotmėje yra beprecedentiška. Mes suprantame su kokiais iššūkiais susiduria pagrindinis mūsų sąjungininkas JAV – neabejoju, kad ir ši supranta situaciją kurioje mes atsidūrėme“, – rašo M. Maldeikis.
A. Januška: politikas paskelbia eilę argumentų, apskritai neigiančių JAV sankcijų egzistavimą
Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas A. Januška atkreipė dėmesį į trąšų skandalą.
„Sankcijų sukeltos krizės kovos nenutyla. Štai susisiekimo ministras M. Skuodis pateikia įstatymo projektą „Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymas“. Geriau vėliau nei niekada- šis įstatymas iš esmės spręstų teisines sankcijų bei sutarčių nutraukimo problemas. Būtų labai keista, jei įstatymas nebūtų buvęs derintas su Premjere. Tai atrodo kaip vienintelis racionalus užbaigimas- force majeure – priėmus įstatymą/nutarimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Kaip jau buvo padaryta, ribojant elektros pirkimą iš Astravo latviams. Ir Lietuvos nepadavė į teismą.
Tačiau tą pačią dieną, kai pasirodo informacija apie įstatymą, viešai įtakingas valdančios partijos politikas paskelbia eilę argumentų, apskritai neigiančių JAV sankcijų egzistavimą, ir pilnai ideologiškai grindžiančių „Birių krovinių terminalo“ (BKT) vieno savininkų I. Udovickio pareiškimą, kad vežėme trąšas ir vešime.
Politikas argumentuoja, kad JAV sankcijų nei vienai įmonei Lietuvoje nėra, tėra sankcijos su režimu dirbančiam JAV verslui; kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) turi sutartį iki 2023m. pabaigos, todėl jos turime laikytis, nes jei nesilaikysim, grės šimtamilijoninės sankcijos; kad trąšos važiuos toliau per Latviją ir Estiją, todėl neverta uždaryti tranzito, nes efektas režimui bus absoliučiai nulinis; kad vertybinė pozicija yra įstatymų viršenybė, todėl net ir sutarties su režimu reikia laikytis; kad jei būtų ES sankcijos, tada kitas reikalas. Daugeliu atveju tai nėra tiesa“, – rašo feisbuke A. Januška.
„Formaliai iš tiesų tai yra pirminės sankcijos prieš JAV subjektus. Bet realybė su JAV sankcijomis visada yra visai kita. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Austrijos (ir ne tik) bankai atsisakė finansuoti bet kokią prekybą, susietą su „Belaruskaliu gerokai prieš gruodžio 8 d. Sankcijos puikiai veikia. Nėra finansuojama „Lit Salt Trade“ druska, trąšos pirkimui Lietuvoje, bet koks tranzitas. Jei sankcijos neveiktų, tai LG nebūtų karštligiškai ieškoję bankų trąšų tranzito finansavimui, nebūtų reikalingas skandalingasis išankstinis mokėjimas. Jei sankcijos neveiktų, tai nebūtų „Belaruskalio atstovai išsigandę zuję po Lietuvą, ES ir JAV. Nebūtų lakstę po Rusiją, ieškodami kitų uostų (kol kas nerado). Nebūtų sėdėję Latvijos uostuose, ir taip pat tuščiai- tą patvirtino Latvijos Premjeras. Bet sprendimą atrado Lietuvoje, geležinkeliuose ir uoste.
JAV priėmė ir papildomas sankcijas „Belaruskalio“ dukterinei įmonei BKK, kuri per Lietuvą veža trąšas į Kiniją. Sankcijos čia įsigalios nuo balandžio 1d. ( BKK veža trąšas ir į Ukrainą tiesiai, tad Ukraina taip pat turės jungtis prie JAV sankcijų).
Latvija ir Estija laikysis JAV sankcijų ir neveš, kaip sakė šių šalių premjerai Vilniuje. Jei būtų galima nukreipti trąšas/cigaretes per Rusijos uostus, tai jau būtų buvę padaryta. Priėmus įstatymą, negalėtų vežti ir „Gargždų geležinkelis".
Gerai būtų, kad būtų ES sankcijos, bet jų nebus. ES, dėl atskirų ES šalių lobizmo, neįstengė apriboti žaliavos, kurioje yra 60 proc. kalio, eksporto. Todėl laukti tolesnių ES sankcijų dėl 60 proc. kalio (pagrindinių A.Lukašenkos pajamų), tai laukti Godo. Wishful thinking nėra argumentas. Yra JAV sankcijos. Beliktų jas įgyvendinti. Sunku patikėti, kad Lietuvos LG ar Norvegijos YARA galėtų įveikti JAV sankcijas, kurios ateityje galėtų būti ir dar pavojingesnės- antrinės. Nebent A.Lukašenkos neliktų.
Sankcijos nėra vien ES prekybos klausimas, neva čia Lietuva bejėgė.
Saugumo grėsmė, kaip nenugalimos jėgos galia yra argumentas nepriklausomas nei nuo to kas sankcionuoja-ES ar JAV. Valstybė turi teisę gintis, ir ES negali tos teisės iš Lietuvos atimti. Čia yra ir gynybos, ne tik prekybos klausimas. Čia yra net ne tiek vertybinis, o daugiausia ir pirmiausia besitęsiančios nacionalinės grėsmės klausimas- hibridinis karas prieš ES ir Lietuvą; cigarečių kontrabanda su trąšomis; lėktuvo su Lietuvos piliečiais užgrobimas; migrantų (tame tarpe teroristų siuntimas). Ar mes hibridinės agresijos akivaizdoje iki 2023m. pabaigos (po 2 mljr. per metus) toliau finansuosime režimą?
Turėtume pagaliau gintis ne tik sėkmingai stumdami migrantus nuo sienos, bet ir neprisidėdami prie režimo finansavimo per trąšas ir cigaretes, kaip padarėme su Astravo elektra“, – rašo A. Januška.
