Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.
Atlyginimų augimo veiksnys paveiks visus
„Lietuvos maisto pramonės“ asociacijos valdybos pirmininkas ir „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis tv3.lt teigia, kad visoje Lietuvoje matoma ta pati bendra situacija: darbo jėgos trūkumas, kuris turi įtakos atlyginimams. O tai galiausiai įtaką padaro ir produkto savikainai.
„Neabejoju, kad atlyginimų augimo veiksnys paveiks visus. Ten, kur kuo mažiau galimybės automatizuoti, kuo mažesnis gamintojas – ar daržoves, uogas ūkininkas augina – tuo sudėtingiau diegti tuos technologinius dalykus ir techninius pranašumus, tai darbo jėgos įtaka ten ženkliai didesnė. O demografinę situaciją žiūrint, ypač regionuose, yra tikrai nemažai iššūkių.
Bet kuriuo atveju gamybinės įmonės privalo ieškoti efektyvumo ir jos tai darys. Tuo pačiu rinkos realijos yra tokios, kad vėlgi energetiniai dalykai bei atlyginimai sudarys spaudimą ir tas spaudimas atlyginimų prasme bus iššūkis, bet pozityvus. Nes jei žmogus uždirba daugiau, tai vėliau ir nusipirkti daugiau galės. Tai nėra tik blogai“, – tikina M. Snarskis.
Kalbant konkrečiai apie duonos rinką, jos kainos įtakai turės ne tik atlyginimai, bet ir žaliavų bei energetinių išteklių kaina.
„Jei turime geresnius derlius, aukštesnę grūdų ir miltų kokybę, turime vieną kainą. Gamta ir jos išdaigos sunkiai prognozuojama ir tai vėlgi turi įtakos. Tada yra energetiniai dalykai – kuras, logistika. Jie sudaro didelę dalį savikainos, nes kepame 24 val. per parą ir kasdien vežame, negalime į sandėlius užkrauti. Visa tai bendrąja prasme yra didelis spaudimas į kaštus visiems gamintojams“, – pasakojo M. Snarskis.
Įtakos kainoms turi ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, pasak M. Snarskio, rugsėjis duonos kepėjams nėra pats geriausias mėnuo, nes tuo metu prasideda bulvių derlius, kuris yra tam tikra alternatyva duonai.
Visgi kainą palaikyti turėtų konkurencija.
„Konkurencija duonos kategorijoje yra didelė, ji neleidžia gamintojams užmerkus akis perkelti visko ant kainos. Alternatyvų daug, gaminį siūlančių daug. Bet tuo pačiu taip, apie kainos mažėjimus tai kiekviena įmonė spręs tuos klausimus kaip galės“, – nurodo jis.
Pirmąjį pusmetį – daržovių kainų šuolis?
Liūtys skandinusios ūkininkų laukus neaplenkė ir daržovių augintojų. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis kol kas neprognozuoja, koks mūsų derlius laukia šiemet, apie jį bus galima kalbėti tik šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Tačiau iki šių metų birželio mėn. mums reikės tenkintis praeitų metų derliumi iš sandėlių. O šis, kaip teigia M. Laukaitis, ženkliai prastesnis.
„Manau, kad apie 20–30 proc. yra prastesnis derlius, jeigu žiūrėti tiek pagal kokybę, tiek pagal kiekybę. O 30 proc. tai jau labai daug. Tikrai bus daržovių trūkumas. Manau, kad beveik visų daržovių trūkumas jausis. Tai čia ir kopūstai, ir morkos, burokėliai, svogūnai. Visoms šioms tradicinėms lietuviškoms metai tikrai buvo nepalankūs. Dėl liūčių pas ūkininkų daug produkcijos sumenko ir tai turi įtakos net jau ir nuimtos produkcijos kokybei“, – sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Pasak jo, net ir kaimyninės šalys mūsų neišgelbės, nes ir net nebuvo „auksiniai“ metai.
„Dažniausiai iš Lenkijos vežasi. Bet Lenkija taipogi turėjo šlapią sezoną, turi problemų tiek su kokybe, tiek su derliaus nuėmimu, latviai ir estai taip pat skendo, danai ir olandai taip pat turėjo drėgmės perteklių. Čia ne tik lokali problema buvo, bet nukentėjo visas regionas“, – informuoja jis.
M. Laukaitis prideda, kad ūkininkas nors ir neturi galimybių kainų reguliuoti, bet viską vis tiek sudėlios rinka.
„Didelė tikimybė, kad produkcija brangs“, – sako jis.
Pieno produktų kainų pokyčiai – nebent pavasario pabaigoje
Šiais metais vienas labiausiai brangusių produktų – sviestas. Tačiau deficitas jau panaikintas ir, kaip pasakoja Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, sviesto kaina pasaulinėse rinkose apie 35–40 proc. sumažėjusi, grietinėlės – beveik dvigubai.
Trumpalaike prognoze numatoma, kad sausio mėnesį pardavimuose vyraus štilius.
„Dabar paskutiniai aukcionai, kurie buvo, produktų kainos žemyn važiavo, tai manome, kad sausio mėnesį niekas nesikeis ir bus tame pačiame lygyje ar pamažės. Vasario mėnesį atsigavimas ir galvojame kad kovo mėnesį jau rinkos kaip ir atsistatyti turėtų. Kai kurie pasaulio analitikai mato tokias tendencijas, kad bus 2–3 mėnesių produktų kainos kritimas, po to vėl turi atsistatyti kainos, tai tikimės to ir laukiame“, – komentuoja E. Simonis.
Kainų svyravimai biržose produktų kainose paprastai atsispindi po 2–3 mėnesių, bet niekada nepersiduoda visiškai taip pat.
„Jei biržoje kaina krenta 30 proc., tai parduotuvėje skirtumas būna po kelių mėnesių ir tik 2–3 proc. arba 5 proc. Nežiūrint ar tai Lietuva, Vokietija, Prancūzija, vidaus rinkos visada turi ilgalaikį kontraktą ir taip nesvyruoja. Jei bus ilgalaikis pasaulinių produktų biržos kritimas 3–4 mėnesius, tai atsilieps ir prekyboje. Bet, kaip minėjau, tai ilgalaikis procesas ir kada produktai nukrenta rinkose, viduje jie nesikeičia, kada pakyla kaina biržose – irgi nesikeičia arba keičiasi labai nedaug. Sakykime, kartais parduoti būna nenuostolinga, kartais parduoti būna pelningiau nei eksportuoti“, – paaiškina pienininkų asociacijos direktorius.
Tad pirkėjai pokyčius parduotuvėse gali pamatyti pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje.
„Visada tendencija bus su pavėlavimu, nes tokie šokinėjimai, kokie biržoje paskutiniu metu buvo, tai dėl derybų ir prekybininkus, ir visus vartotojus tie šuoliai išvarytų mus iš proto. Jei sviesto kaina būtų 70 proc. ir parduotuvėse pakilusi, kaip biržoje, tai nemanau, kad vartotojai būtų patenkinti“, – teigia jis.
Jis užtikrina, kad vartojimas nedidėja, ES turi sviesto pieno miltų atsargų, tad tokio sviesto trūkumo vėl susidaryti neturėtų.
Be to, anot jo, didžiausią įtaką pieno produktų kainai turi pasaulinių kainų svyravimai, o ne atlyginimų augimas.
Prekybos centrai: derybos vyksta nuolatos, kol kas kainų augimo nenumato
Patys prekybos tinklai tikino, kad derybos bei pokalbiai su gamintojais ir tiekėjais vyksta nuolatos, kartais kaina perderinama net po kelis kartus per metus.
„Ką nors kalbėti apie kainų didėjimą ar mažėjimą, kol derybos nebaigtos, yra per anksti. Tiekėjai/gamintojai visuomet nori gauti didesnes kainas. Mes gi, stengiamės, kad tos kainos būtų kuo mažesnės. Siekiame įtikti pirkėjams ir nepralaimėti konkurencinės kovos“, – tv3.lt komentavo Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė komentuoja, kad kiekvienais metais derybos su tiekėjais visuomet būna ilgos ir ganėtinai sunkios – tokios šiuo metu vis dar tebevyksta kalbantis ir apie 2018 m. planus.
„Derėdamiesi su savo tiekėjais – pirmiausia siekiame suprasti jų verslo modelį bei aplinką. Suprasdami tai, galime geriau vertinti, ar didesnės kainos prašymas yra pagrįstas, ar ne. Šiuo metu, iš tiesų, daugeliu atveju nematome pagrindo didinti kainas. Padarysime viską, kad konkrečių produktų kainos nekiltų, jei tam nėra aiškių argumentų bei priežasčių. Daugelis tiekėjų sako, kad per pastaruosius metus kilo atlyginimai ir dėl to jie yra priversti branginti produkciją. Mūsų požiūriu, jei kiekvieną algos augimą užkrausime vartotojui – kainos ims kilti šviesos greičiu. Esame įsitikinę, kad kiekviena įmonė turi galimybių dirbti efektyviau, todėl visų tiekėjų pirmiausia prašome paieškoti išteklių savo įmonėse“, – nurodė E. Dapkienė.
„Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pridėjo, kad bendrai kalbant apie skirtingų produktų kainas – jų svyravimai vyksta nuolatos ir yra nulemti pačių įvairiausių veiksnių.
„Pavyzdžiui, daržovių kainos svyruoja pagal sezonus, kai keičiasi lietuviškų ir importuojamų daržovių pasiūla. Kitose produktų kategorijose kainų svyravimus neretai nulemia žaliavų kainos – dažniausiai tai būna pasaulinės tendencijos. Taigi šiuo metu prognozuoti 2018 metų kainų negalime“, – tv3.lt atsakė B. Čaikauskaitė.
