Lietuvai pateikia gerą ir blogą scenarijų: Klaipėdoje galime jaustis kaip Graikijoje

JAV mokslininkas, Merilendo universiteto erdvinės ekologijos specialistas Matthew Fitzpatrickas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikia informacija apie tai, koks klimatas 2080 m. galėtų būti skirtinguose pasaulio miestuose. Prognozės pateikiamos remiantis penkiais klimato skaičiavimo modeliais.

Žemėlapyje galima pasirinkti du scenarijus – blogesnį ir pozityvesnį. Vienu atveju mes nedarome nieko, kad būtų sumažintas klimato kaitą skatinančių dujų kiekis, todėl emisijos išlieka tokios aukštos, kokios yra dabar. Kitu atveju sumažiname emisijas iki panašaus lygio, koks numatytas Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Klimatologas įspėja dėl Šiaulių rajone užfiksuoto viesulo: patarė, kur nuo jų slėptis

Mirtinai pavojingi potvyniai, karščio bangos ir sausros: toliau klimato situacija tik prastės

Lietuvą talžė kebabo svorio ledėkai – Alytuje yra buvęs neeilinis birželis

Pagal šį susitarimą visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra susitarusios padaryti taip, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. 2023 m. pabaigoje ES susitarė imtis veiksmų, kad pasaulinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas 43 proc., o iki 2035 m. – 60 proc.

Gyvensime kaip Serbijoje arba Rumunijoje

Pagal neigiamą scenarijų, 2080 m. Vilniaus klimatas galėtų būti kaip Surčino miesto Serbijoje. Vasaros mūsų sostinėje, prognozuojama, būtų 5,7 laipsnio šiltesnės ir 3,6 proc. sausesnės už standartinę klimato normą. Žiemos numatomos 6,5 laipsnio šiltesnės ir 23,1 proc. drėgnesnės už normą. 

Jei sumažintume šiltnamio dujų emisijas, Vilniaus klimatas būtų panašiausias į Rumunijos miesto Satu Marės. Vasaros, tikėtina, būtų 1,8 laipsnio šiltesnės ir 9,3 proc. drėgnesnės už normą. Žiemos – 2,5 laipsnio šiltesnės ir 9,5 proc. drėgnesnės. 

Nesustabdomai šylant klimatui kauniečiai gyventų taip, kaip dabar gyvena Serbijos miesto Kupinovo gyventojai. Vasaros Kaune būtų 5,8 laipsnio šiltesnės ir 4,5 proc. sausesnės už normą. Žiemos prognozuojamos 6,5 laipsnio šiltesnės ir 20,9 proc. drėgnesnės už daugiametį vidurkį.

Pasitvirtinus gerajam scenarijui, Kauno klimatas taptų panašus į Satu Marės miesto Rumunijoje. Vasaros, prognozuojama, būtų 2 laipsniais šiltesnės ir 8,3 proc. drėgnesnės. Žiemos numatomos 2,6 laipsnio šiltesnės ir 7,7 proc. drėgnesnės už normą. 

Du Klaipėdos keliai – supanašėti su Graikija arba Vokietija

Jei šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų nesumažinsime, po 56 metų klaipėdiečiai galimai gyvens uostamiestyje, kurio klimatas primins Balkanų Trakijos regioną. Vasaros Klaipėdoje būtų 5,2 laipsnio šiltesnės ir 6,4 proc. sausesnės už normą. Žiemos 5,7 laipsnio šiltesnės ir 10,8 proc. drėgnesnės. 

Ėmusis veiksmų sumažinti emisijas, 2080 m. Klaipėdos klimatas būtų panašus Vokietijos miesto Uberlingeno. Tokiu atveju vasaros būtų 1,9 laipsnio šiltesnės ir 5,4 proc. drėgnesnės už normą. Žiemos prognozuojamos 2,3 laipsnio šiltesnės ir 1,5 proc. drėgnesnės. 

Šiuo metu vidutinė Lietuvos metų oro temperatūra yra 7,4 laipsniai. Šilčiausias metų mėnuo liepa (18,3 laipsnių), o šalčiausias sausis (-2,9 laipsniai). Vidutinis Lietuvos metų kritulių kiekis yra 695 mm. 

Dabartinės sąlygos primena Čekiją

Toli į ateitį žiūrėti nereikia – klimatas jau dabar yra pasikeitęs. Klimatologai pastebi, kad Lietuvos orai dabar yra tokie, kokie prieš 30 m. buvo Vidurio Europoje.

„Lietuvoje vidutinė metų temperatūra praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo apie 5–6 laipsnius, o dabar ji siekia 7–9 laipsnius. Tai labai žymus vidutinės metinės oro temperatūros pakilimas.

Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į Pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – taip naujienų portalui tv3.lt yra komentavęs klimatologas Arūnas Bukantis.

Klimatologas Donatas Valiukas pabrėžia, kad vidutinė temperatūra nuo praėjusio amžiaus paaugo 2,3 laipsnio šilumos, o tai yra didelis rodiklis. 

„Žmogui vienas laipsnis prie 36,5 normalios kūno temperatūros iš principo reiškia, kad žmogus serga, tai parodo, kaip jis jaučiasi, tai 2,3 laipsnio globaliems procesams yra labai daug“, – palygino jis. 

Šį padidėjimą, D. Valiuko teigimu, sukuria žmonių gyvenimo būdas ir iškastinio kuro deginimas. 

„Ar tai būtų netolygus kritulių pasiskirstymas, ar audringi orai, iš principo dažnėjimas yra klimato kaitos padarinys“, – paaiškino klimatologas. 

Vis tik, anot D. Valiuko, net šiandien sustabdžius iškastinio kuro deginimą ir išmetimą į atmosferą, globali temperatūra nepradėtų kristi iš karto. 

„Šiltnamio dujos keliasdešimt metų dar gali būti atmosferoje, tai jos niekur nedingtų, nes yra įvairių dujų gyvavimo ciklas, ir jeigu šiandien nustojame teršti, tik po keliasdešimties metų oro temperatūra pradės kristi“, – patikino klimatologas. 

Tačiau, klimatologo vertinimu, tai, kad procesas nevyktų greitai, nereiškia, kad nieko nereikia keisti. 

„Dujų emisijos mažinimas turėtų būti pradėtas kuo greičiau ir, žinoma, reikėtų sodinti miškus, o ne kirsti“, – sakė D. Valiukas ir pridūrė, kad sustabdyti proceso neįmanoma, o tik sušvelninti.