A. Bukantis sako, kad įprastai Lietuvoje sausumos viesulų vidutiniškai pasitaiko kas 2-3 metus. Dažnesni jie būna virš Baltijos jūros ir Kuršių Marių, kur jie susidaryti gali kone kasmet.
Visgi, tokio stiprumo viesulų, kaip šį savaitgalį praūžusio Šiaulių rajone, pasak klimatologo, pasitaiko nedažnai.
Tą patvirtinta ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologai.
Jie savo socialiniuose tinkluose dalinasi, kad remiantis LHMT duomenimis, šis viesulas pagal Tedo Fujitos skalę gali būti priskiriamas stipriems, F2 klasės viesulams.
O tai reiškia, kad savaitgalį susidariusi oro stichija yra viena stipriausių mūsų šalies istorijoje.
Meteorologai teigia, kad Šiauliuose fiksuoto viesulo viduryje vėjo greitis galėjo siekti apie 60-70 m/s. O tai prilygsta iki šiol Stipriausiam užfiksuotam viesului Lietuvoje, kuris susidarė dar 1981 metų gegužės 29 dieną Širvintose.
„Šis viesulas prilygsta garsiems 1981 m. Širvintų, kuomet buvo pakeltas traktorius, išvartyti sunkvežimiai, žuvo žmogus ir 2011 m. Ginkūnų viesulams“, – komentuojama LHMT socialinių tinklų įraše.
Viesulų Lietuvoje daugės
Tiesa, A. Bukantis teigia, kad tiek mūsų šalyje, tiek visoje Europoje ir kitose vidutinių platumų teritorijose viesulai pradėjo dažnėti ir stiprėti.
„Pagal pastarųjų penkerių metų duomenis, Lietuvoje buvo užfiksuoti netgi 4 viesulai per 5 metus. Tai tokia jų dažnėjimo tendencija yra pastebima“, – sako jis.
Be to, pastaruoju metu padidėjo ir jų susidarymo periodas.
„Šiaip, tai yra vasaros reiškinys, bet 2021 m. kovo 16 dieną Pagėgių savivaldybėje buvo užfiksuotas viesulas. Vėlyviausias viesulas užfiksuotas spalio 8 dieną virš Baltijos jūros. Taigi, galima sakyti, kad palankus laikotarpis dabar viesulams yra nuo kovo iki spalio“, – dalinasi A. Bukantis.
Klimatologas aiškina, kad pagrindinė dažnėjančių ir stiprėjančių viesulų priežastis yra šiltėjantis klimatas, dėl kurio yra sudaromos palankios sąlygos atmosferoje susikaupti ir išsilaikyti didesniems vandens garų kiekiams.
Dėl to dažniau susidaro storesni ir galingesni debesys, kurių viršūnės pasiekia net 13-15 kilometrų aukštį.
„Tokių debesų dažniau susidaro ir, aišku, dažniau susidaro viesulai arba kitas pavojingas reiškinys – škvalas“, – aiškina A. Bukantis.
Be to, manoma, kad būtent dėl šiltėjančio klimato dažniau susidarys ir tokio stiprumo viesulai, koks buvo fiksuotas Šiaulių rajone.
Griaunanti jėga – milžiniška
Pasak A. Bukančio, dėl viesulo centre išretėjusio oro, jo centre slėgis gali būti net 100 ar 200 hektopaskalių mažesnis nei viesulo išorėje esantis slėgis.
Dėl to, jei viesulo kelyje pasitaiko pastatas – jis paprasčiausiai sprogsta dėl susidariusių slėgio skirtumų. Todėl praktiškai, atlaikyti viesulo jėgos negali net ir pagal naujausius standartus pastatyti namai.
„Dėl to viesulas ir nukilnoja, išrauna stogus. Ir pirmiausia, nukenčia tie statiniai, kurie yra silpnesni, laikino pobūdžio arba pastatyti nesilaikant tinkamų standartų, kurie yra privalomi Lietuvoje. Bet viesulas tampa pavojingas bet kuriam statiniui, net ir pačiam stipriausiam“, – tvirtina specialistas.
Dėl to, klimatologas ragina pastebėjus, jog jūsų gyvenamojoje vietoje yra prognozuojamas audringas laikotarpis (dažniausiai tokias prognozės skelbiamos 2-3 paros iki audros), pagalvoti ar neturite lauke padėtų, lengvai į orą pakeliamų daiktų ar po medžiais stovinčių automobilių.
Be to, reikėtų pagalvoti ir apie vietą, kur, jeigu kiltų audra, būtų galima greitai ir operatyviai pasislėpti.
„Tam labai tiktų rūsys. Jeigu namuose yra rūsys – tai yra saugiausia vieta tokiais atvejais išvengti sužalojimų ir netgi žūčių“, – įspėja A. Bukantis.