Lietuva paga Jungtinių Tautų Organizacijos surinktų ekspertų sudarytą laimingumo indeksą pakilo trimis pozicijomis į viršų ir užima 16 vietą. Pernai Lietuva pagal laimės indeksą pasaulyje buvo 19-oje vietoje, 2023 m. – 20-oje.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį patyrė reikšmingą laimės indekso augimą. 2012 metais šalis užėmė 52-ąją vietą.
Psichologas Edvardas Šidlauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad iš šios ataskaitos galima pastebėti tai, jog yra dvi laimingiausių šalių grupės: valstybės, kuriose šiltas klimatas ir daug saulės ir šalys, kurios gali pasigirti ekonomikos didėjimu bei socialinių paslaugų gausa.
Psichologo manymu, būtent ekonominiai aspektai, didėjantis paslaugų spektras ir leidžia Lietuvai kilti laimingiausių pasaulio valstybių sąraše.
„Tas ekonominis gyvenimas, nors ir lėtai, bet jis gerėja <..>. Pamažu mūsų visuomenė nu bręsta, gerėja tas gyvenimas“, – tvirtino psichologas.
E. Šidlausko manymu, žiūrint į tolimesnę perspektyvą, Lietuvą sąraše dar tikrai gali kilti.
„Sakyčiau taip, raida, kelias eina link Vakarų civilizacijos, Vakarų valstybių gerovės lygmens, algos pamažu panašėja ir taip toliau. Aišku, gal nebūsime tokie kaip Danijoje, bet artėsime prie to“, – pabrėžė ekspertas.
Aiškėja kita bėda: tai „turtingų visuomenių liga“
Taip pat ataskaitos duomenys rodo, kad jaunimas (18–29 m.) visame pasaulyje paprastai yra laimingesnis nei vidutinio amžiaus žmonės, tačiau socialiniai ryšiai mažėja. Pastaraisiais dešimtmečiais jaunų žmonių socialinė izoliacija augo, nors jie vis dar yra socialiai aktyviausia grupė.
JAV 18 proc. jaunų suaugusiųjų (18–29 m.) pranešė, kad neturi nė vieno artimo žmogaus, palyginti su 15 proc. vidutinio amžiaus (30–44 m.) žmonių. Bendra tendencija rodo, kad 2023 metais 19% jaunų suaugusiųjų visame pasaulyje teigė, jog neturi nė vieno žmogaus, kuriuo galėtų pasikliauti. Tai 39% padidėjimas lyginant su 2006 m. duomenimis.
E. Šidlauskas tvirtino, kad tai daugiausia lemia vis didesnis technologijų naudojimas, o tai tampa pakaitalu socialiniams ryšiams.
„Iš principo tai lemia socialumo nykimą, užsidarymą, tokį savotišką autizmą netgi, sakykime, tai ne tas autizmas tiesiogine prasme, bet toks buitinis susitelkimas tik į savo į savo visatą, savo gyvenimą, savo poreikius“, – tvirtino jis.
Psichologas teigė, kad tai yra „turtingų visuomenių liga“.
„Yra toks eksperimentas su pelėm <...>, berods, ketvirta karta ten tų peliukų, kurie labai gerai gyvena, tiesiog nustojo daugintis ir su visais bendrauti, tiesiog valgė, miegojo ir „puošėsi“, daugiau nieko neveikė. Tai mes prie to irgi artėjame, panašu. Tai žodžiu, tas auksinis milijardas, gerovė, technologijos lemia iš dalies tą asocialumą, mano nuomone“, – tvirtino psichologas.
Suomija – kelintus metus iš eilės laimingiausia pasaulio šalis
1 vietą šiemet laimės reitinge užima Suomija – tai jau kelintus metus iš eilės laimingiausia pasaulio šalis. Paskutinėje vietoje liko Afganistanas – tai, pagal šiuos duomenis, mažiausiai laiminga šalis pasaulyje.
Laimės indeksas skaičiuojamas pagal šiuos kriterijus: bendrą vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, socialines pašalpas, sveiko gyvenimo trukmę, pilietines laisves, dosnumą, korupcijos lygį ir respondentų apklausas, kurių metu žmonės vertina savo dabartinį gyvenimą įvairiais aspektais skalėje nuo 0 iki 10.
Kiekvienais metais kiekvienoje šalyje surenkama apie 1 000 atsakymų ir sudaromi nacionaliniai vidurkiai. Laimės reitingas sudaromas remiantis trejų metų vidurkiu, nes didesnis duomenų kiekis leidžia gauti tikslesnius rezultatus.
Lietuva užima 17 vietą pasaulyje pagal pabėgėlių dalį šalies populiacijoje
Pagal pateiktus duomenis yra aišku, kad Lietuvoje 2022 metais buvo 67,638 pabėgėliai, tai sudaro 2,4 proc. visos populiacijos.
Pagal šį rodiklį Lietuva užima 17 vietą pasaulyje, o didesnė dalis pabėgėlių yra priimta Estijoje (3,0 proc.), Lenkijoje (2,6 proc.) ir Vokietijoje (2,5 proc.).
Didžiausią pabėgėlių dalį savo populiacijoje turi Libanas (14,9 proc.), Jordanija (6,2 proc.), Juodkalnija (5,3 proc.).
Reikšmingai sumažėjo savižudybių ir su priklausomybėmis susijusių mirčių
Lietuva yra tarp šalių, kuriose „nevilties mirčių“ (angl. deaths of despair) – savižudybių, alkoholio ir narkotikų perdozavimo sukeltų mirčių – skaičius per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai sumažėjo.
Vidutiniškai „nevilties mirčių“ (savižudybių ir su priklausomybėmis susijusių mirčių) skaičius visame pasaulyje sumažėjo beveik 5 mirtimis 100 000 gyventojų laikotarpiu 2000–2019 m. 59-iose vidutines ir aukštas pajamas gaunančiose šalyse.
2000–2019 m. laikotarpiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nevilties mirčių skaičius vidutiniškai sumažėjo po 2 mirtis 100 000 gyventojų kasmet.
Tai yra vienas iš sparčiausių nevilties mirčių mažėjimo tempų pasaulyje, ypač lyginant su JAV, kur šis rodiklis priešingai – augo vidutiniškai 1,3 mirčių 100 000 gyventojų per metus.
Lietuva istoriškai turėjo labai aukštą nevilties mirčių lygį, tačiau laikui bėgant situacija reikšmingai pagerėjo.
Bendros tendencijos pasaulyje rodo, kad vidutiniškai savižudybės ir su priklausomybėmis susijusios mirtys yra keturis kartus dažnesnės tarp vyrų nei tarp moterų.
Laisvalaikis sostinėje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Taip pat tyrime matuotas ir pasitikėjimas nepažįstamaisiais sąmoningai „pametant“ pinigines, stebint, kiek jų buvo grąžinta, ir lyginant su tuo, kiek žmonių manė, kad jos bus grąžintos.
Grąžintų piniginių dalis buvo beveik du kartus didesnė, nei žmonės prognozavo. Tyrimas, kuris apėmė duomenis iš viso pasaulio, parodė, kad tikėjimas kitų geranoriškumu yra glaudžiau susijęs su laime nei manyta anksčiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
