Neseniai paviešintame JAV Imigracijos ir muitinės veiklos užtikrinimo ir išsiuntimo operacijų centro (ERO) sąraše nurodoma, kad 2024-ųjų lapkričio 24 d. duomenimis iš šalies turės būti deportuota apie 1,5 mln. migrantų. Sąraše nurodoma, kad į tėvynę bus išsiųsti 259 Lietuvos piliečiai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad jau šiuo metu jau yra vykdoma deportacija JAV. Kadangi nelegalių imigrantų yra keliolika milijonų, vargu, ar pavyks juos greitai išvežti iš šalies.
„Tai jau tai daroma. Jau yra deportuojami žmonės, kurie gyvena nelegaliai ir turi kriminalinę praeitį, bet skaičiuojama, kad nelegaliai gyvenančių JAV yra apie 11 milijonų žmonių. Tai tokius skaičius vertinant daug kas abejoja, kad pavyktų net ir per 10 metų juos visus deportuoti.
Kiek suprantu, jis imigrantus skraidina lėktuvais į kilmės šalis, arba išveža į Meksiką“, – papasakojo politologas.
Lietuviams, gyvenantiems JAV, reikėtų sunerimti, bet nežinia, kaip toli eis D. Trumpas
Pasak R. Vilpišausko, lietuviams, nelegaliai gyvenantiems JAV, gali kilti tiek pat problemų, kiek ir kitiems užsieniečiams, atvykusiems iš kitų užsienio šalių. Tiesa, jis prasitarė ir tai, kad niekas tiksliai nežino, kaip ryžtingai jis yra pasiryžęs imtis veiksmų, susijusių su emigracija.
„Jeigu [lietuviai] gyvena nelegaliai, tai turbūt vertėtų sunerimti. Šito [ar D. Trumpas priims drastiškus sprendimus] niekas nežino. Jo galia labai priklauso nuo Amerikos (JAV – red. pastaba) turimų svertų.
Tai jeigu jis norės tuos vertus panaudoti tiek ekonominius, tiek ir kitokius, pavyzdžiui, karinius, tai jis turi galios. Ar jisai naudos, to niekas negali pasakyt.
Lietuvai per ryšius [kirstų], kurie yra nusistovėję su Amerika tradiciškai. Tai Lietuvai ir Europai, ypatingai mūsų regionui, yra labai svarbi JAV saugumo garantija, kurią per NATO jau 70 metų maždaug JAV teikia Europai.
Šalia to yra ir ekonominiai svarbūs ryšiai: prekyba, investicijos. Pagal šiuos ryšius Europos Sąjunga ir JAV yra pagrindinės viena kitos partnerės ir kartu sudėjus jų ekonomikas, jos yra svarbios ir pasauliniu mastu, iš to ir kyla JAV svarba“, – įvairius aspektus apžvelgė jis.
D. Trumpo užsienio politika kelia nerimą visai Europai
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas išsakė savo nuomonę, kur labiausiai pajausime JAV prezidento atėjimą į valdžią ir jo užsienio politikos įtaką.
„Na, daug aspektų yra. Ir pradedant nuo įvairių grasinimų sąjungininkams, turiu galvoje Daniją, dėl Grenlandijos ir apskritai europiečiams dėl gynybos išlaidų didinimo.
Tai šita spaudimo politika, aišku, ji kelia nemažai nerimo europiečiams. Kaip tai keis amerikiečių įsipareigojimus, visų pirma, saugumo prasme, Lietuvai čia bene svarbiausias klausimas, ar amerikiečiai išlaikys savo karinį buvimą Europoje tokių pat lygiu, kaip iki šiol.
Ar bandys, pavyzdžiui, mažinti savo pajėgas Europoje ir tai būtų Lietuvai, žinoma, bloga žinia“, – pastebėjo jis.
Anot profesoriaus, tam, kad Lietuva apsisaugotų ir pasiruoštų kitiems D. Trumpo užmojams, reikia didinti gynybos išlaidas.
„Na, visų pirma, žinoma, reikia ryžtingai didinti gynybos išlaidas. Čia tiesiog nėra jokio kito pasirinkimo ir Lietuva tą jau daro ir paskelbė dar ryžtingesnį įsipareigojimą siekti 5-6% gynybos išlaidų.
Tai iš Lietuvos pusės tas darbas yra daromas nuosekliai ir aiškiai. Labiau reikia didžiųjų Europos šalių sprendimų“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
D. Trumpas stabdo imigrantu srautus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas ir jo administracija pažadėjo amerikiečiams sustabdyti imigrantų srautus ir iš šalies išsiųsti tuos, kurie joje būna nelegaliai.
Per praėjusį savaitgalį Čikagoje ir kituose Amerikos didmiesčiuose buvo sulaikyta nemažai tokių migrantų ir jų jau laukia kelionės namo.
Tiesa, jos neapsieina ir be nesusipratimų. Pavyzdžiui, Kolumbija iš pradžių atsisakė priimti iš JAV du karinius lėktuvus, skraidinusius nelegalius šios šalies migrantus.
Tačiau D. Trumpui pagrasinus, kad JAV įves didžiulius muitus iš Kolumbijos importuojamoms prekėms, Pietų Amerikos valstybei teko nusileisti.
Svarbu, jog visos Europos Sąjungos šalys didintų savo išlaidas gynybai
Dar anksčiau „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, naujienų portalui tv3.lt dalinosi, kad, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę visoms Europos šalims, reikėtų visai Europos Sąjungai bendrai apsvarstyti didinti savo šalių BVP. Jis taip pat labai sutinka, jog didinti gynybos išlaidas išties reikia, juo labiau, kad yra jaučiamas spaudimas iš JAV prezidento D. Trumpo dėl didesnių lėšų skyrimui NATO.
„Ir kitas aspektas, kaip aš pasakysiu paprastai, kažkokie bendri Europos Sąjungos projektai arba bendras Europos Sąjungos skolinimasis Europos Sąjungos vardu tam, kad visa Europos Sąjunga pasididintų išlaidas gynybai, įskaitant ir Lietuvą.
Aš manau, apie tai reikia kalbėti, nes Rusija kelia grėsmę ne tik Baltijos šalim, bet ir kitom Europos Sąjungos šalim. Ir aš manau, kad labai svarbu tokiu atveju turėti kažkokį tai, na, sakykime taip, bendrą veiksmą iš Europos Sąjungos valstybių, į kurį, aišku, patektų ir Lietuva.
Čia yra labai svarbu išskirti – visiškai sutinku su tikslu, kad išlaidas gynybai reikia didinti. Įskaitant ir pragmatinį tikslą, kad Trumpas šiandien bus prisektas kaip Amerikos prezidentas ir jis labai daug dėmesio asmeniškai skirs šitam aspektui, ar Europos Sąjungos NATO narės apskritai didins išlaidas gynybai. Tai čia yra būtinybė“, – dalinosi savo mintimis ekonomistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
