Kaip A. Januška rašė savo feisbuke, dėl karo Ukrainoje padėties ir galimų derybų kyla tiek pat vilties, kiek ir nerimo.
„D. Trumpo užsienio politika, kaip ir tikėtasi, žada atnešti daug permainų, kurios mums bus svarbios ne tik dėl pačios Ukrainos likimo, bet kaip išbandymas mūsų pasiryžimui remti Ukrainą iki pergalės.
Dėl Ukrainos atsirado ir vilties, bet ir nerimo, žinant, kad Kremlius derėsis (jei derėsis) dėl kiekvieno centimetro naudos sau, dėl Ukrainos suvereniteto apribojimo, dėl sankcijų panaikinimo. Kaip rodo Rusijos istorija, jis nesilaikys jokių susitarimų, kuriuos laikys nenaudingais sau.
Neatmestina, kad gali tekti rinktis tarp JAV ir Ukrainos – kas yra svarbiau mūsų saugumui: Ukrainos kova už mus ar JAV saugumo garantijos?
Jei sutiksime, kad iki šiol dauguma Lietuvoje manė, jog mūsų nacionalinis interesas yra remti Ukrainą, nes ji gina mus, tai ar D. Trumpas gali pakeisti šiuos Lietuvos interesus, jei Ukraina bus verčiama atiduoti savo teritorijas, nesuteikiant jai galimybės toliau gintis?
Ar gali būti, kad, jei D. Trumpo globalūs interesai prieštaraus Ukrainos interesams, teks rinktis, ir pasirinkimas jau beveik akivaizdus – būsime su D. Trumpu, bet ne su Ukraina.
Ar turėsime pasakyti ukrainiečiams: „Atsiprašome, bet mūsų pragmatiniai interesai dabar kitur?“ Į ką ukrainiečiai galėtų mūsų paklausti: „Ar mūsų kova prieš Rusijos okupaciją nėra dar didesni jūsų pragmatiniai interesai?“
Kitaip tariant, ar tai, ką šiandien kalba kai kurie šio Seimo valdančios koalicijos partneriai, gali tapti nauja Lietuvos politika, tik gal su kitokiu diplomatiniu žodynu?“ – savo mintimis dalinosi jis.
Lietuvos pozicija dėl Danijos
Diplomatas taip pat atkreipė dėmesį, kokios pozicijos Lietuva laikosi, solidarizuojantis su Danija šiuo metu ir kaip mums derėtų elgtis.
„Kaip gali būti sunku su pasirinkimais, rodo šiandienos Lietuvos pozicija dėl Danijos. Nerimą kelia tai, kad D. Trumpas gąsdina ES daugiau nei Rusiją. Gal ir norėtųsi išreikšti bent kažkokį solidarumą Danijai, nes ji daug mums padėjo nepriklausomybės pradžioje. Bet gali supykti D. Trumpas ir anuliuoti mūsų 5-6 procentų gynybai pasigyrimą. Tuo tarpu Šiaurės šalių vadovai susirinko pas Danijos premjerę į namus, paremti Daniją. Nordic-Baltic bendradarbiavimas pragmatinėje – vertybinėje kryžkelėje?
Ar slėpsimės už formulės „mano troba iš krašto, nieko nežinau?“
Ar yra kokia nors išeitis, kad skaudūs pasirinkimai nebūtų mūsų nuolatinė būsena? Su kokia Lietuvos principine pozicija mes esame „taikos“ laukime?
Žinoma, kaip visada, su mumis yra viltis ir tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys gerai.
Tačiau nebūtina nuolankiai laukti likimo sprendimo ar priimti dabartinės, dar nesusiformavusios JAV Ukrainos politikos krypties kaip „force majeure“, kur geriausia išeitis – tiesiog viskam pritarti.
Geriausias būdas numatyti ateitį – prisidėti prie jos kūrimo, todėl galėtų atsirasti diplomatinis veikimas – buriant bent dalies ES koaliciją, kuri turėtų aiškias „raudonąsias linijas“ ir apie jas kalbėtųsi su naująja JAV administracija.
Lietuvos prezidentui verta atkreipti dėmesį ką sako Suomijos prezidentas, kuris, kalbėdamas apie Ukrainą, nesiūlo laukti ir ragina turėti nepajudinamą ES poziciją bent trimis neliečiamais principais: Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas (teisė rinktis NATO) ir teritorinis vientisumas. Lietuva galėtų išreikšti paramą šiai pozicijai ir kartu burtis su kitomis ES valstybėmis už tokių principų laikymąsi būsimose derybose, nes derėtis su Kremliumi be išankstinių sąlygų, turint tik ekonominių sankcijų argumentus, yra nerimta.
Kadangi D. Trumpas kol kas improvizuoja ir tebėra visų gąsdinimo stadijoje, aiškios ES pozicijos turėjimas galėtų prisidėti ir prie JAV pozicijos aiškumo. Tai taip pat atitiktų Lietuvos interesus – tai būtų būdas padėti D. Trumpui nepakliūti į Putino spąstus ir kartu išlikti ištikimai Ukrainos sąjungininke.
Tai, kas čia pasakyta, reikia pripažinti, šiuo metu neatitinka oficialios Lietuvos laikysenos. Štai Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad geriausias diplomatijos būdas šiandien yra labiau analitinis – dabar laukti, o ateityje bus kaip bus: „Palaukime konkrečių žingsnių, ėjimų ir tada matysime kur link viskas juda... tuos visus signalus skaitykime ir mes ateityje tam tikro matysime neapibrėžtumo, kuris, manau, paliekamas su intensija tam, kad ir iš Rusijos pusės būtų tam tikras spėliojimas, o kas dar galėtų būti pateikta“, – rašė feisbuke A. Januška.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O muskui nupirkti grenlandų nuomonę-vieni juokai,po to kai ameriką jis nupirko ir padovanojo trampui ;-D
