Susirūpinus Lietuvos ateitimi ir šių dienų gimdančių moterų mažėjančiu skaičiumi, Vilniaus universiteto docentas dr. Daumantas Stumbrys kalbėjo, kad viena iš priežasčių mažo gimstamumo yra susijusi su bevaikyste. Lietuvių gimdyvių statistika nelabai skiriasi nuo vakarų Europos, ten situacija panaši.
„Mažas gimstamumas susijęs ir su bevaikyste, ir su tomis moterimis, kurios turi mažai vaikų. Toks atsakymas ir būtų, kodėl tas gimstamumas mažas, ar kodėl mažai vaikų, tai todėl, kad bevaikystė didėja, daugėja ta dalis moterų, kurios išvis neturi vaikų.
Kitas dalykas, moterys, kurios nori turėti vaikų, jos turi tik po vieną vaiką. Na, vis mažiau moterų renkasi turėti daugiau negu vieną vaiką ir to priežastys yra susiję su įvairiais dalykais.
Svarbu pasakyti, kad Lietuva neišsiskiria per daug nuo kitų Europos šalių, ir kad mes turime labai panašius rodiklius, ir ilgą laiką buvome arti vidurkio. Dabar, porą metų buvo šiek tiek mažiau, bet vidutinis tas suminis gimstamumo rodiklis yra 1,5 vaiko, o Lietuvoje, jeigu imsime pastarojo dešimtmečio ar, turbūt, penkiolikos metų vidurkį, tai pamatysime, kad tai yra artima 1,5 vaiko“, – įvardijo jis, kodėl mažas gimstamumas Lietuvoje.
Kai kurios moterys pasirenka gimdyti vėlai
Anot D. Stumbrio, dalis moterų pasirenka gimdyti ganėtinai vėlai (atsižvelgiant į jų amžių), bet tam yra paaiškinimai, kas lemia šį pasirinkimą. Daugelį sprendimų, turėti ar neturėti vaikų, lemia socialiniai lūkesčiai ir kaip moterims, šeimoms viską pavyks suderinti gyvenime.
„Kodėl aš sakau, kad mažas tas bendras gimstamumas, mažas suminis gimstamumo rodiklis, todėl, kad dalis moterų renkasi neturėti vaikų. Tada tos, kurios turi vaikų ar nusprendžia turėti vaikų, jos gimdo gana vėlai.
Kai pirmo vaiko susilaukia vėlai, natūralu, kad moters reproduktyvus amžius yra ribotas, ir tu tiesiog, susilaukus pirmo vaiko 35-erių metų jau svarstai, ar verta dar link 40-ies turėti vaikų, nes yra tokie kaip lūkesčiai socialiniai tėvystei ir motinystei. Tas klausimas yra svarbus, kaip pavyks man tuos lūkesčius suderinti. Kol tu esi jaunas, tai tu svarstai, ar aš galiu susilaukti vaikų.
Gal keletą tokių veiksnių: viena – tinkamo partnerio paieška, ar aš turiu tinkamą partnerį, ar apskritai jį turiu, ir ar jis yra žmogus, su kuriuo noriu turėti vaikų. Kitas – ar man pavyks suderinti darbą ir šeimą, tuos profesinius įsipareigojimus ar studijas“, – dėstė daktaras.
Priežastys: karjeros siekimas, neturėjimas užtektinai pajamų, noras turėti būstą
Pasak eksperto, moterys dažnai renkasi pirmiau plėsti savo akademinį kelią, jaustis finansiškai stabiliai, ar, galų gale, pirmiausia, turėti savo nuosavą būstą. Moterys, ir ne tik, taip pat siekia realizuoti save skirtingose rolėse.
„Lietuvos moterys labai išsilavinusios, jos mokosi bakalauro, magistro studijas, tai irgi užtrunka iki kokių 26-erių metų, ir tada tu pradedi savo profesinę karjerą gana vėlai.
Ir tu negali susilaukti vaikų, kol, pavyzdžiui, neturi tinkamo būsto, tu nori užsidirbti kažkiek pinigų. Tas visuomenės spaudimas arba tos socialinės normos yra, kurios sako, kad tu gali susilaukti vaikų tuomet, kada esi sukūręs gerovę, būtiną vaikams susilaukti.
Turi turėti tinkamas pajamas arba net šiek tiek susitaupęs, nes, kai susilauki vaikų, pajamos sumažėja daugeliu atveju, tai visi šie dalykai yra svarbūs. Labai dažnai viešame diskurse girdime, kad vaikų neturėjimas yra susijęs su tokiu labai individualistiniu požiūriu, kad vaikai čia našta kažkokia. Tai ne visiškai yra tiesa.
Žmonės nori save realizuoti ne tik augindami vaikus, bet ir profesinėje veikloje, nori pamatyti pasaulį, galbūt į užsienį išvažiuot, pasistažuot ar pakeliaut, bet žmonės nori ir vaikų turėti“, – akcentavo vyras.
Noras turėti vidutiniškai du ir mažiau vaikų
Docento daktaro teigimu, duomenys rodo, kad vaikų skaičius mažėja. Vidutiniškai visuomenėje yra norima turėti po du vaikus, tačiau, pagal tyrimus yra pastebima, kad tas rodiklis yra nukritęs dar žemiau.
„Kai pasižiūriu tuos prokreacinius lūkesčius, kiek vidutiniškai žmonės nori turėti vaikų, tai aišku rodikliai mažėja pastaruoju metu – mažiau nei du vaikai (nes buvo virš dviejų vaikų). Paskutiniai tyrimai, ką rodo, rodiklis artimas 1,7 (vaiko). Jeigu paklausi tų žmonių, kurie nori turėti vaikų (ir neįtrauki jų į tas apklausas) ir neįtrauki į analizę žmonių, kurie išvis nenori turėti vaikų, tai tų, kurie nori turėti vaikų, vis tiek rodiklis yra artimas dviem.
Žmonės nori turėti vidutiniškai du vaikus, bet faktiškai tas rodiklis yra artimas vienetui. Ką tai reiškia, yra šiuolaikinėje visuomenėje gana sudėtingos sąlygos suderinti tą norą turėti vaikų ir galimybes. Tas faktinis vaikų skaičius šiek tiek skiriasi nuo norimo, bet aišku, mažėja ir noras, tai yra svarbus veiksnys“, – paaiškino D. Stumbrys.
Su kiekvienais metais Lietuvos populiacija, paprasčiausiai, traukiasi
Lietuvos laukia tokia pat lemtis, kaip ir kitų Europos šalių. Nors visame pasaulyje sparčiai didėja gyventojų skaičius, Europoje gyventojų kaitos rodiklis yra neigiamas, anot specialisto. Imigracija prisideda prie stabilaus žmonių skaičiaus palaikymo, tačiau jei ir ji nepadės, tai nereiškia, kad šaliai gresia išnykimas.
„Ką aš galiu pasakyti, tai kad (ateitis) bus tokia pati, kaip ir kitose Europos šalyse. Mes turime demografinės raidos fazę, kai populiacija traukiasi. Turėjome demografinį sprogimą pastaruosius du šimtus metų visam vakarų pasaulyje. Tas vadinamas demografinis sprogimas jis dar vyksta pasaulio mastu, bet daugelyje vakarų Europos šalių mes turime tą fazę, kur natūralus gyventojų kaitos rodiklis yra neigiamas, t. y., miršta daugiau žmonių, negu gimsta.
Ir Europoje bendrai paėmus tas rodiklis yra neigiamas, tik tai imigracija palaiko stabilų gyventojų skaičių. Tiek Lietuvoje tas vyksta pastaruosius šešerius metus, tiek vakarų Europoje pastaruosius tris-keturis dešimtmečius tas procesas vyksta, kad gyventojų skaičių palaiko daugiau imigrantai atvykę.
Ateitis tokia, kad jei nebus to pokyčio ar besitraukiančios populiacijos nekompensuos imigracija, tai populiacijos trauksis. Bet jokiu būdu nereiškia, kad kažkas čia atsitiks, ar išnyks šalis. Yra mažesnių šalių, yra skirtingos demografinės raidos fazės ir tikėtina, kad artimiausius kelis dešimtmečius labai didelės tokios ir pagrįstos prielaidos, kurios sako, kad populiacija gali trauktis“, – sakė jis.
Gydytojos įžvalgos
Akušerė-ginekologė profesorė dr. Diana Ramašauskaitė patvirtino, kad gimstamumas Lietuvoje tikrai mažėja.
Jos teigimu, kiekvienais metais būna tūkstančiu gimstančių žmonių mažiau. Daugumos gimdančių moterų amžius išlieka tarp 25-erių ir 35-erių metų.
Statistiniai duomenys, rodantys mažėjantį vaikų gimstamumą Lietuvoje
Pagal Oficialios statistikos portalo duomenis, Lietuvos Respublikoje gimusiųjų asmenų 2023 m. iš viso buvo 20 623. Su kiekvienais metais šis skaičius vis tūkstančiu pamažėja.
Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro bei Lietuvos mokslų akademijos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto viešosios įstaigos (Všį) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos surinktus gimimų medicininius duomenis, gimdyvių ir gimusiųjų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais ir toliau ženkliai mažėjo: 2022 metais gimdė 21 499 moterys, bendrasis gimusiųjų skaičius – 21 894: gyvi gimė 21 809 naujagimiai, negyvi gimė – 85 (0,4 proc.).
Lyginant su 2021 metais, gimdyvių skaičius sumažėjo 6,7 proc., gimė 1 478-iais naujagimiais mažiau. Daugiavaisių gimdymų skaičius padidėjo, jie sudarė 1,82 proc. visų gimdymų: dvynius pagimdė 387, trynius – 4 moterys.
