Lietuvoje laukiant papildomų vokiečių karių, antradienį Jonavos rajone, Rukloje, tarptautinio NATO bataliono vado pareigas perėmė Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra.
Pareigose jis pakeitė kitą pulkininką leitenantą Hageną Ruppeltą. Baigdamas vadovavimą Aljanso priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, karininkas pabrėžė pastaraisiais mėnesiais ypač išaugusią Rusijos keliamą grėsmę, galinčią virsti karu.
„Matome, kad pastaraisiais menesiais Rusija galimai rengiasi kariniams veiksmams. Ir šie galimi veiksmai – reali karo grėsmė Europai. Tokia situacija reikalauja gerai apgalvoto ir kartu ryžtingo atsako“, – sakė pulkininkas leitenantas.
„Kovinė grupė, kurioje tarnaujame, yra svarbi šio atsako, apimančio patikimą atgrasymą, dalis. Todėl jokiu būdu nesame vien pasaulio politinių įvykių stebėtojai“, – kalbėjo H. Ruppeltas.
„Mes, kovinės grupės kariai, aktyviai dalyvaujame būdami čia Lietuvoje. Ir tai darome neprovokuodami“, – pridūrė jis.
Kaip įprasta, dešimtoji Vokietijos karių rotacija savo misiją baigė po šešių mėnesių, per juos bataliono kovinės grupės kariai treniravosi drauge su Lietuvos kariais.
Spaudos konferencijoje D. Andra teigė, kad apsikeitimas personalu „beveik baigtas“.
„Mes jau esame pasiruošę pratęsti tai, ką darė buvusi rotacija“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas.
Jis teigė sieksiantis, kad jo vadovaujama rotacija dar labiau sustiprintų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigada, užtikrinti atgrasymą.
„Mano asmeninis tikslas – kad mano kareiviai sveiki grįžtų namo“, – sakė D. Andra.
Vadų pasikeitimo ceremonija vyko Europoje tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vokietija dėl to pirmadienį pranešė papildomai į Lietuvą siunčianti iki 350 karių, jie į šalį atvyks „per kelias dienas“.
Rotuojamoje kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Šis vienetas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje, panašūs, tik kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
Trečiadienį Rukloje bus minimos penktosios tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metinės. Dėl to į Lietuvą atvyko NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mircea Geoana (Mirčia Džoanė), Aljanso karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, Vokietijos kariuomenės vadas Eberhardas Zornas (Eberhardas Cornas).
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.
Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.
