Kur ir kaip taupo valdžia? (I)

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past).

Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Planuojamas apie 4 kartus mažesnis negu šiemet (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. Lt deficitas) valstybės biudžeto deficitas. Jis sudarys apie 0,7 mlrd. Lt ir bus 0,6 proc. BVP. Visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą ir kt., bus ne didesnis negu 2,8 proc. BVP.

Tam, kad deficitas būtų mažesnis už Mastrichto kriterijus (3proc. BVP – red. past.), valstybė turėjo gerokai pasispausti. Nors kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai skeptiškai vertino Premjero raginimus sumažinti valstybės sektoriaus išlaidas 2 proc., net „Sodros“ biudžeto projektas, socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko teigimu, Seimui pateiktas į poreikį sumažinti valstybės biudžeto asignavimų dalį.

Kokios bebūtų priežastys – nenoras pernelyg didinti valstybės skolos, siekis žūtbūt „tilpti“ į Mastrichto kriterijus, ar dar kitos – akivaizdu, jog nepaisant ketinimų atkurti prieš kelerius metus sumažintas pensijas, vykdyti ankstesnių vyriausybių įsipareigojimus grąžinti 1995-2002 m. susidariusias nepriemokas pensininkams bei dar vienos kitos biudžeto eilutės, šalis tebegyvena finansiniu „užveržto diržo“ režimu. Ar visi?

„Užveržto diržo“ principai galioja ne visiems?

Toks klausimas kyla dėl kelių priežasčių. Pirmoji – sutarimą dėl kitų metų biudžeto projekto Vyriausybei pavyko pasiekti mažinant asignavimus visoms be išimties ministerijoms 2 proc., o kai kuriose institucijose – dar daugiau (didžiąja dalimi apkarpant investicinius projektus – red. past.), bet neliečiant darbo užmokesčio fondo.

Antroji priežastis – valdžia niekaip nesileidžia įtikinama, kad dalis dirbančiųjų, taigi ir mokesčių mokėtojų, jau seniai gyvena gaudami algą, mažesnę, negu oficiali skurdo riba (šiek tiek per 700 Lt – red. past.). Bet siekiančioms išsikovoti didesnį ir spartesnį minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą profesinėms sąjungoms atsakoma, kad tai reikia spręsti atsižvelgiant į bendrą kontekstą – ekonomikos augimą bei valstybės finansų stabilumą.

Trečioji priežastis – atidžiau pažvelgus į valstybės institucijų interneto svetainėse skelbiamus duomenis apie ministerijų darbuotojų (valstybės tarnautojų ir kitų) atlyginimus, matyti, kad kai kur sunkmetis jau liko praeityje.

Dar viena priežastis suabejoti, ar tikrai visi gyvena „užveržto diržo“ režimu – nepaisant prieš kelerius metus dalintų pažadų, kad biurokratinis aparatas mažės, kai kurie skaičiai verčia tuo abejoti.

Vienoms institucijoms 2012 m. pinigai mažės, kitoms didės

Gal valdžia, kuri balansuodama biudžetą užsimojo apkarpyti net socialinėms reikmėms ir sveikatos apsaugai skirtus pinigus, tikrai sumažino apetitą ir iš esmės institucijoms kitiems metams bus skirta mažiau pinigų?

Pažvelkime, kiek ketinama kitiems metais skirti Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms ir įvairioms institucijoms prie jų.

Prie kai kurių pavadinimų paskutinėje Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtos lentelės skiltyje tikrai yra užrašai „mažėja“. Bet gerokai daugiau tokių, kur parašytas „0“. O skilčių, kuriose parašyta „daugėja“– daugiausia.

Pavyzdžiui, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Konkurencijos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga turės verstis su tokia pačia suma, kaip ir 2011 m.

Su mažesne negu šiemet pinigų suma turės išgyventi Kainų ir energetikos kontrolės komisija (63 tūkst. Lt nubraukta būtent dėl 2 proc. mažinamų asignavimų –  red. past.), Valstybinė ligonių kasa (per 29 tūkst. Lt  dėl asignavimų mažinimo, daugiau kaip 198 tūkst. Lt, kadangi tikimasi, jog sumažės įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – red. past.), Draudimo priežiūros komisija (7 tūkst. Lt dėl asignavimų mažinimo – red. past.). Nemaža pinigų suma nubraukta nuo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo, per kurį valstybė remia kultūros ir šviečiamuosius projektus.

Tarp institucijų, kurioms finansavimas vienoms reikmėms mažinamas, o kitoms didinamas – Prezidentūra, kuriai 2012 m. planuojama skirti 142 tūkst. Lt mažiau investicijoms, tačiau net 219 tūkst. Lt daugiau išlaidoms. Balansas prezidentūros naudai – 77 tūkst. Lt

Seimo kanceliarijai 2012 m. biudžete siūloma skirti 6324 tūkst. Lt daugiau negu 2011 m. Tiesa, prekėms ir paslaugoms ši institucija galės išleisti net 800 tūkst. Lt mažiau, o didžioji dalis papildomų pinigų skiriama Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje (daugiau kaip 1200 tūkst. Lt) ir Seimo narių išeitinėms kompensacijoms (5890 tūkst. Lt) po rudenį vyksiančių rinkimų.

Ministro Pirmininko tarnyba, jeigu Seimas pritars 2012 m. biudžeto projektui, galės išleisti net 1850 tūkst. Lt daugiau negu šiemet. Tiesa, didžioji dalis pinigų bus išleista kompensacijoms už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, o lėšų atmintinoms dienoms paminėti bus skirta net 300 tūkst. Lt mažiau. Geresnių laikų teks palaukti ir rezidencijai Turniškėse – jos statybos kitais metais nesulauks 400 tūkst. Lt. Dar beveik 450 tūkst. Lt Vyriausybė paaukos dėl jos pačios sumanymo balansuojant biudžetą nubraukti 2 proc. asignavimų. Jei ne kompensacijos žydų religinėms bendruomenėms (labai norėtųsi paklausti, ar šių pinigų jie nebūtų galėję palaukti, kol valstybės biudžetas bus ne toks „įtemptas“– red. past.), A. Kubiliaus  tarnybos išlaikymas 2012 m. Lietuvai kainuotų beveik 850 tūkst. Lt mažiau negu šiemet.

Sektinas pavyzdys ministerijoms ir kitoms institucijoms? Tik ne visoms. Štai  Aplinkos ministerijos balansas – plius daugiau kaip 11 680 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, buksuojančiai  daugiabučių namų modernizavimo programai skirti pinigai mažėja 2 000 tūkst. Lt, bet dvigubai daugiau išauga vien dėl EXPO 2012 Korėjoje.

Valstybės skoloms administruoti Finansų ministerijos išlaidos didės 187 499 tūkst. Lt, o mažės net 3282399 tūkst. Lt. Tačiau šį sumažėjimą labiau tiktų vadinti perskirstymu: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų kompetencijai. Dėl panaikintų pareigybių ministerija sutaupys viso labo 5 000 tūkst. Lt.

Nors planuojama, kad finansavimas nemažai daliai valstybės investicinių projektų 2012 m. mažės, skaičiuojantiems mūsų pinigus ir kitus mokesčius – atvirkščiai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos informacinių technologijų plėtros projektams gaus 4710 tūkst. Lt daugiau.   O pasispausti šiai institucijai veikiausiai visai neteks.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daugiau lėšų galės skirti jaunimo politikos, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių  plėtrai, socialinės aprėpties didinimui, bet mažiau įvairioms pensijoms ir išmokoms, nes kai kuriuos sunkmečiu priimtus laikinus sprendimus ketinama paversti nuolatiniais. Taip pat planuojama, kad dėl kitokio šeimos narių pajamų vertinimo išmokos vaikams sumažės daugiau kaip 51 500tūkst. Lt.

Nepaisant taupymo režimo, 2012 m. jau galės džiaugtis teisėjai – jiems negrąžintai darbo užmokesčio daliai kompensuoti Teisingumo ministerijos biudžete numatoma skirti daugiau kaip 37 370 tūkst. Lt.

Tačiau yra dėl ko ir pasidžiaugti. Antai Kultūros ministerija 2012 m. knygoms turės net 4 000 tūkst. Lt daugiau,  per 3700 tūkst. Lt daugiau pinigų siūloma skirti meno kūrėjų socialinės apsaugos programai, šiek tiek daugiau lėšų planuojama kai kurioms kitoms kultūrinio pobūdžio programoms. O susiveržti diržą teks tik spec. atašė.

Susisiekimo ministerija, kuri taip pat, atrodo, išvengs asignavimų apipjaustymo, daugiau pinigų turės kompensacijoms už traukiniais ir automobiliais lengvatiniu tarifu vežtus keleivius. Per 10 000 tūkst. Lt bus skirta kompensuoti skaitmeninės televizijos įrangos įsiginimo išlaidoms mažas pajamas gaunantiems ir vienišiems žmonėms. Lėšų tikimasi rasti ir pasienio kontrolės punktų plėtrai.

O štai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 2012 m. veikiausiai padidės 6 asmenimis – 388 tūkst. Lt numatyta būtent 6 pareigybėms, „skirtoms europinių projektų tęstinumui užtikrinti“. Tiesa, 165 tūkst. Lt archyvaras vis dėlto neteks – tiek nuo šios institucijos nugnyba nelemtieji 2 proc.  valstybės asignavimų. Vis dėlto šios institucijos balansas  plius 583 tūkst. Lt, nes dar 360 tūkst.  papildomai nubyrės susimokėti už komunalines paslaugas. Ir kaip čia nepavydėti – ar kam nors iš mūsų būtent dėl to, kad brangsta šildymas, kas nors pridėjo bent po vieną kitą litą?

Teigiamas bus ir Generalinės prokuratūros balansas. Bet pastaroji nemažai pinigų atiduos gausėjančiam sistemos pensininkų būriui, išleis ekspertizėms ginant viešąjį interesą atlikti. Tačiau jos kolegos iš nacionalinės teismų administracijos, atrodo, neketina taupyti, pavyzdžiui, atidėdami teismų pastatų remontą...

Tame pačiame dokumente nurodoma, kad Universitetams valstybės biudžeto  lėšos didėja 5977 tūkst. Lt dėl studentų, kurių studijų krepšelis yra brangesnis (įvykus reformai valstybė aukštosioms mokykloms moka visą studijų kainą už valstybės finansuojamas vietas). Mokslo institutams ir centrams asignavimai 2012 m. turėtų  didėti 3602 tūkst. Lt dėl esą pasikeitusios mokslo lėšų skirstymo metodikos.

Teisybės vardan derėtų pridurti, kad finansavimas Vilniaus, Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms 2012 m. turėtų išlikti toks pats kaip šiemet (taip tikrai atrodys, jeigu jau užmiršite, kad kai kada lėšų galima skirti ir kitais būdais – red. past.)

Valdininkams sunkmetis jau liko praeityje?

Remiantis Valstybės tarnautojų registro informacija apie valstybės tarnautojų (be statutinių) vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, akivaizdu, kad 2008-2010 m. jis sumažėjo daugiau negu 500 Lt.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba spalio viduryje išplatino pranešimą, kad per krizę sumažinti ministrų ir Premjero atlygiai vėliau nebuvo ir dabar nėra didinami, o ministerijų ir Ministro Pirmininko tarnybos darbo užmokesčio fondas per dvejus metus nuo 2008-ųjų iki 2010-ųjų sumažėjo 20 proc. (nuo 192 iki 153 mln.Lt). Tai matyti ir Vyriausybės interneto svetainėje pateiktose diagramose.

Tačiau pažvelgus į neseniai valstybės institucijų paskelbtus skaičius akivaizdu, kad 2011 m. tokios tendencijos jau nebeliko.

Štai keletas pavyzdžių. Aplinkos ministro atlyginimas 2011 m. III ketvirtį palyginti su 2010 m. išaugo tik šiek tiek daugiau negu šimtu litų, tačiau ministerijos kanclerio – visu tūkstančiu. Nedaug, bet ūgtelėjo departamentų direktorių, kai kurių valstybės tarnautojų algos. Tiesa, yra ir sumažėjusių atlyginimų. Tarp pastarųjų – darbininkai.

Panašios tendencijos ir Ūkio ministerijoje. Bet, pavyzdžiui, Susisiekimo, ministerijoje šiek tiek ūgtelėjus aukščiausiųjų vadovų atlyginimams, eilinių specialistų algos beveik nekito, o Sveikatos apsaugos ministerijoje bent vienu kitu papildomu litu 2011 m. džiaugėsi jau beveik visi. Energetikos ministerijoje pamaloninti ne tik karjeros valstybės tarnautojai, bet ir kai kurie darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Ir net kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijose kai kuriems darbuotojams į kišenę 2011 m. veikiausiai jau įkrito vienu kitu litu daugiau negu 2010 m.

„Valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra dinamiškas, jo didėjimui ar mažėjimui įtakos turi eilė faktorių. Vidutinis darbo užmokestis gali didėti dėl įgyto tarnybos stažo, tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų, perkėlimo į aukštesnes pareigas (...) taip pat dėl papildomų užduočių atlikimo, darbo krūvio padidėjimo, darbo kenksmingomis sąlygomis ir pan. Darbo užmokestis gali mažėti dėl tikslinių atostogų, (...) laikinojo nedarbingumo laikotarpių, ne viso darbo laiko (...), tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų, taip pat nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu“, – priminė Vidaus reikalų ministerijosProtokolo ir viešųjų ryšių skyrius valdininkų atlyginimais besidomintiems „Balsas.lt“ žurnalistams.

Nesutikti su tuo negalima. Ir vienas kitas litas į rankas nėra daug. Juo labiau, jei valstybės tarnautojai dirbo viršvalandžius, kolegai išėjus jo darbus pasidalijo – ir gauti turėjo daugiau.

Tačiau vienas kitas litas jiems šiemet ir 50 litų „popieriuje“ nuo kitų metų vidurio tiems, kurie jau kelerius metus gauna varganus 800 litų – tikrai ne tas pats. Bet MMA didinti esą negalima, nes tuomet tektų iš valstybės kišenės daugiau pinigų skirti vadinamiesiems biudžetininkams, o tam biudžete lėšų kažin ar atsiras...

Kiek valdininkų reikia „išsivaikštančiai Lietuvai“?

Įdomu, kokios įtakos įvairaus rango valdininkų atlyginimams turės rengiami Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai? Jų gairėse „siekiama nustatyti skaidrią atlyginimų sistemą, atsisakant priedų už stažą, kvalifikacinių klasių, priemokų, o atlygį susiejant su rezultatu“, – informuojaMinistro Pirmininko spaudos tarnyba. Atsakyme „Balsas.lt“ jos atstovai informuoja, kad pakeitus šį įstatymą „bus nutraukta praktika, kai valstybės tarnyboje atlyginimas dėl stažo keičiasi mechaniškai“, todėl tikimasi, jog ateityje atlyginimų sistema šiame dirbančiųjų segmente taps skaidresnė.

Kiek per kelerius pastaruosius metus sumažėjo (?) tarnautojų biurokratiniame aparate ir kiek jų tenka vienam dar neemigravusiam „išsivaikštančios Lietuvos“ dirbančiajam, bei tai, kiek pageidaujančių ir išmanančių savo sritį žmonių ateina dalyvauti konkursuose į laisvas vietas valstybės tarnyboje? Už kokią algą jie pasirengę dirbti  ir ar ilgai geri specialistai užsisėdi ministerijų ir kitų institucijų kabinetuose, kai verslas jiems pasiūlo daugiau? Bet tai jau kita tema...