Lietuvoje klostosi keista situacija: gyventojų skaičius mažėja, o juos administruojančių valstybės tarnautojų vis daugėja. Daugėja taip, kad valstybė net nespėja rengti kvalifikuotų valdytojų. Tad valstybę valdo kas tik nori, teigia "Respublika".
Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2004 m. Lietuvoje dirbo 20 302 valstybės tarnautojai. Per 4 pastaruosius metus šis skaičius padidėjo daugiau nei 8 tūkst. Šiemet jau turime 28 974 valdininkus, išlaikomus už mokesčių mokėtojų pinigus. Šis kiekis dar augs. Liepos pradžioje valstybė buvo pasiruošusi įdarbinti dar 2784 tarnautojus. Tiek yra laisvų etatų, o iš jų - 661 savivaldybėse.
Jei jau turime tiek mus administruojančiųjų, tai gal atitinkamai, tarkim, bent 8 tūkst., padidėjo ir šalies gyventojų skaičius? Anaiptol. Vien Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius, palyginti su 2004 m., sumažėjo 84,4 tūkst.
Vilniečių gerovei - nauji poskyriai
Štai sostinėje pastarosiomis dienomis atsirado net naujas - Viešosios tvarkos kontrolės - poskyris. Jo atsiradimas būtinas, mat šiuo metu policija dėl esamų ribotų galimybių negali skirti atitinkamo dėmesio „smulkioms“ viešosios tvarkos problemoms.
„Triukšmas, netinkamas naminių gyvūnų laikymas ir vedžiojimas, chuliganiškas elgesys, kiti su saugaus, šiuolaikiško miesto statusu nesuderinami dalykai ir taps naujojo Viešosios tvarkos kontrolės padalinio veiklos objektu. Tiek Ryga, tiek Talinas seniai turi savo municipalines policijas, kurios efektyviai sprendžia viešosios tvarkos problemas, o „tikroji“ policija skiria pastangas sunkesniems nusikaltimams atskleisti ir jų prevencijai“, - įrodinėjo naujo padalinio reikalingumą sostinės meras Juozas Imbrasas.
Įkūrus tarnybą atsirado ir 28 naujos darbo vietos. Nespėjusiesiems atsisėsti į vieną iš jų siūloma kitų alternatyvų: šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė į darbą priims keturis vyriausiuosius specialistus į Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrį ir vieną auditorių į Vidaus audito skyrių. Tiesa, tam reikia turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygstantį socialinių mokslų studijų srities teisės ar viešojo administravimo krypčių išsilavinimą.
Turtą ir finansus valdo gaisrininkas ir kibernetikas
„Respublikai“ pasidomėjus, ar Vilniaus savivaldybės administracijos ir departamentų direktoriai turi reikiamą išsilavinimą, atsakymai nustebino.
Štai, pavyzdžiui, sostinės administracijos direktorius Gintautas Paluckas - informatikas, jam patikėta Finansų, Teisės, Personalo departamentų, Dokumentų valdymo, Strateginio valdymo, Užsienio ryšių ir Vidaus audito skyrių veikla. Tas pats informatikas yra ir negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų Teismuose nagrinėjamų bylų, susijusių su Miesto plėtros departamento veikla, svarstymo komisijos pirmininkas.
Jo pavaduotojas Rimantas Kupliauskas, kuruojantis Europos Sąjungos paramos koordinavimo, Viešųjų pirkimų skyrių ir seniūnijų veiklą, pagal išsilavinimą yra statybininkas.
Kitas pavaduotojas Jaroslavas Narkevičius - pedagogas. Tačiau užuot jaunąją kartą mokęs matematikos, yra atsakingas už Kultūros ir ugdymo bei Socialinių reikalų departamentus.
Bene keisčiausi savivaldybės turto ir finansų valdytojai. Turto departamento vadovas Kazys Zulonas - profesionalus gaisrininkas, o štai už Finansų departamentą atsakingas Edmundas Kačkus... kibernetikas.
Matematikas „tvarko“ kalbą, lituanistas - mediciną
Dar gražesnė situacija klostosi laikinojoje sostinėje, kuri, sprendžiant iš 2011-2023 m. plėtros planų, pretenduoja tapti didžiausiu šalies logistikos centru.
Jei Kaunas, be kitų ambicingų projektų, planuoja tapti Lietuvos logistikos sostine, Kauno valdžioje turėtų netrūkti logistikos specialistų. Tačiau trūksta - savivaldybės administracijos departamentams vadovauja visai kitų profesijų valdininkai.
Štai miesto administracijos direktorius Vygantas Gudėnas - buvęs pedagogas, o Miesto ūkio departamento direktorius Jonas Žališkevičius - diplomuotas agronomas, atsakingas už Energetikos, Statybos ir kitų panašių skyrių darbą.
Miesto plėtros departmentu rūpinasi taip pat visai ne statybininkas ar architektas. Kauno plėtrą strateguojantis Remigijus Skilandis yra...
pedagogas, vėliau Kauno technologijos universitete tapęs dar ir vadybininku. Nors jam priklauso Plėtros programų valdymo, Statybos leidimų ir infrastruktūros, Urbanistikos, Strateginio planavimo skyriai.
Miesto bendrųjų reikalų departamento direktorius Valentinas Markevičius, buvęs pedagogas matematikas, dėstęs karinį parengimą ir šiek tiek ragavęs viešojo administravimo, atsakingas už Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos, Informacinių technologijų skyriaus ir kt. veiklą.
Matematikas rūpinasi lietuvių kalba, o lietuvių kalbos specialistas atsakingas už mediciną.
Eiliniai protingesni už vadovus?
Lietuvoje merui pakanka ir vidurinio išsilavinimo, tačiau tokio išsilavinimo, sprendžiant iš skelbiamų konkursų į valstybės tarnybą, nepakanka piliečiui, pretenduojančiam seniūnijoje užimti vyriausiojo ar vyresniojo specialisto etatą. Štai, pavyzdžiui, Kaune, remiantis konkurso reikalavimais, Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas privalėjo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Vyresnieji seniūnijų specialistai taip pat buvo pageidaujami baigę universitetus. Tiesa, nenurodyta, kokios pageidaujama specialybės.
Specialybė jau nesvarbi?
Sprendžiant iš konkursų į valstybės tarnybą reikalavimų, savivaldybės, ieškodamos žmogaus, atkreipia dėmesį tik į universitetinį išsilavinimą. Bet kokį. Tad iš principo, tarkim, bet kurio miesto (net ir sostinės!) ateities strategiją vienodai gali planuoti ir inžinierius, ir dailininkas, ir aktorius!
Jei išmano įstatymus ir geba „sklandžiai dėstyti savo mintis raštu ir žodžiu“, „moka analizuoti ir apibendrinti situaciją“. Ir „turi 1 metų darbo patirtį strateginio valdymo srityje“. Teoriškai bet kurio šalies miesto ateitį gali „strateguoti“ ir savo kioskelyje sėdėjęs, bet kokį aukštąjį ir bet kada baigęs žmogus. Jei vienus metus turėjo bent vieną pavaldinį. Tarkim, žmoną ar pusseserę. Be to, reikalavimas, kad būsimas specialistas „mokėtų analizuoti bei apibendrinti situaciją“, vargiai nustatomas iškart.
Tokios asmens savybės arba jų nebuvimas išryškėja tik bedirbant.
Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento vadovas:
Mes nustatome tik bendrąsias konkurso į valstybės tarnybą sąlygas, kurios užtikrina valstybės tarnybos korpuso efektyvų suformavimą. Apie specialius reikalavimus jau sprendžiame ne mes, o darbdavys. Tarkim, jei darbdavys yra savivaldybė, vadinasi, specialiuosius reikalavimus nustato ir apie kandidato galutinį tinkamumą sprendžia savivaldybės administracijos direktorius. Man labai sunku komentuoti, kodėl kartais, kur tiktų architektas ar ekonomistas, pasirenkamas ne architektas, ne ekonomistas, o, tarkim, agronomas.
Gal tos savivaldybės teritorijoje trūksta atitinkamos srities specialistų? Gal tas agronomas labai vertingas? Valstybėje yra apie 950 viešojo administravimo įstaigų ir jose dirbantiems žmonėms keliami skirtingi profesiniai reikalavimai.
Dauguma valstybinių įstaigų įdarbina profesiškai pačius tinkamiausius specialistus. Partiškumas nieko nelemia. Tokio kriterijaus nėra. Nėra taip, kaip buvo 1996-1998 m., kai valstybės tarnautojui pakako tik partiškumo. Tai vakarykštė diena. Tačiau savivaldybėse dar pasitaiko to vakarykščio mąstymo rudimentų. Po pastarųjų savivaldybių rinkimų iš savivaldybių administracijos buvo atleista tik 40-50 tarnautojų.
Priežastis - skyrių reorganizacija. Tačiau dešimt kartų daugiau valstybės tarnautojų po rinkimų išėjo iš darbo savo noru. Galbūt žmonės išsigando, kad juos vis vien išmes. Arba psichologiškai spaus. Nes neatitinka pasikeitusio partiškumo kriterijaus.
Olava STRIKULIENĖ, Agnė VAITASIŪTĖ
