Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Ministras pirmininkas sakė norintis, kad „valstybėje būtų darna tarp valdžių“, nes tai padėtų sklandžiai įgyvendinti Vyriausybės programą.
Ims atostogų
Jau aišku, kad, S. Skverneliui pranešus apie sprendimą kandidatuoti į prezidentus, Lietuvos Vyriausybės nesugrius ir naujo premjero ieškoti dar nereikia.
Vyriausybės įstatymas numato, kad rinkimuose kandidatuojantys ministrų kabineto nariai turi teisę būti atleisti nuo tarnybinių pareigų per agitacijos kampaniją, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Tokių atostogų, tiesa, tik 4 dienas, prieš 2016 m. Seimo rinkimus ėmė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.
Kad ims tokių atostogų, o ne atsistatydins, ketvirtadienį patvirtino ir S. Skvernelis.
„Aš tikrai nesvarstau pasitraukti, kadangi Konstitucija tokio apribojimo man nereikalauja, visi mes turime tokią teisę. Vyriausybės įstatymas leidžia pasinaudoti dešimties dienų atostogomis. Tai tikrai aš tokią galimybę greičiausiai išnaudosiu, jeigu reikės, ir daugiau pasiimsiu“, – žurnalistams Rusnėje ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.
„Nusižengia žaidimo taisyklėms“
Oficiali prezidento rinkimų kampanija startavo jau prieš kurį laiką, o iki rinkimų – toli gražu ne 10 dienų liko. Todėl premjeras sulaukia klausimų, ar darbo Vyriausybėje jis nepavers rinkimine kampanija.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, jog partija kreipsis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama įvertinti, ar darbo išvykoje apie apsisprendimą siekti prezidento posto pranešęs S. Skvernelis nepasinaudojo tarnybine padėtimi. Tačiau pats premjeras tokius kaltinimus atmeta.
„Aš tikrai nuosekliai, kryptingai dvejus metus dirbau ir toliau tai darysiu. (...) Aš nemanau, kad taip yra, nes aš nevykdau rinkiminės kampanijos“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto politologas docentas Vytautas Dumbliauskas mano, kad kandidatuodamas į prezidentus S. Skvernelis nusižengia „žaidimo taisyklėms“.
„Jis pakliūva į geresnę padėtį negu kiti kandidatai. Čia yra blogai. Nes demokratiškoje politikoje yra svarbus bendrų taisyklių visiems laikymasis. Aišku, jis dabar visą darys pergalei. Iš tikrųjų mes turėsime problemą. Pirmą kartą ministras pirmininkas kandidatuoja į prezidentus. Kai taisyklių nėra surašyta, tai tokiu atveju yra blogai, nes kiti kandidatai patenka į prastesnę padėti. Manau, kad kiti kandidatai turėtų tai skųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – tv3.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.
Tačiau politologas abejoja, ar komisija šiuo klausimu sugebėtų išlaikyti objektyvumą, nes komisijos pirmininkė Laura Matijošaitytė girdėjo ne vieną kaltinimą ryšiais su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Turint omenyje pastarųjų metų skandalus su VRK, kurie buvo, manau, kad čia formuojasi naujas kovos laukas. Kyla abejonių dėl arbitro objektyvumo. Bus niuansų, kurių dar negalime numatyti. Manau, kad bus nelinksma“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Grėsmės neįžvelgia
Tačiau viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas tokios nuomonės nepalaiko ir nepritaria, kad S. Skvernelio rinkiminė kampanija neigiamai atsilieps Vyriausybės darbui.
„Rinkiminė kampanija kiekvieno politiko prasideda sekančią dieną po to, kai juos kur nors išrenka. Ar tai yra oficialiai apiforminama, kad jis dalyvauja rinkimuose, ar jis pasisakytų, kad nedalyvauja, bet norėtų padėti kokiems nors kandidatams, jokio skirtumo nėra. S. Skvernelis ir net D. Grybauskaitė iki šiol vykdo tam tikrą rinkiminę kampaniją. Politiko toks darbas – kiekvieną dieną stengtis būti populiariu“, – tv3.lt sakė M. Lapinskas.
Viešųjų ryšių specialistas mano, kad daugiau populizmo nei iki šiol neregėsime, o „jeigu [rinkiminė kampanija] atsilieps [premjero darbui], tai gal nieko blogo nėra“.
Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę dešimt asmenų: Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda bei filosofas Arvydas Juozaitis, inžinierius Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis ir Kazimieras Juraitis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.