Prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė, kad ekonominė krizė tęsiasi, bet teigė kažkaip ginsianti pensininkus.
„Kritinė situacija nesibaigia – taupyti reikia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepritarsiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita“, – antradienį apie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) poziciją sakė sakė prezidentė.
Ateinančių 2012 m. biudžeto projekte, kurį ketvirtadienį svarstys Seimas, Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja 4 proc. mažinti valstybės išlaidas ir tik iš dalies – 50 proc. – atkurti per krizę sumažintas pensijas.
Tokį patikslintą 2012 m. biudžeto projektą Vyriausybė patvirtino antradienį neeiliniame posėdyje. Numatoma, kad viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas turėtų padėti sutaupyti apie 600 mln. Lt. Neatmetama, kad institucijoms mažinant savo išlaidas gali mažėti mokytojų ir gydytojų algos. Nemažės tik Krašto apsaugos ministerijos išlaidos.
Kita vertus, jau dabar yra akivaizdu, kad toks Vyriausybės siūlymas Seime palaikymo nesulauks.
„Mūsų netenkina toks Vyriausybės sprendimas, kad nebūtų grąžintos pensijos. Ne tik Vyriausybė, Seimo nariai, bet ir prezidentė buvo pažadėjusi pensininkams, kad tos pensijos bus grąžintos nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl, mano ir frakcijos narių nuomone, pažadus, kuriuos esame davę, turime vykdyti“, – pareiškė I.Degutienė.
Anot jos, pažadų nesilaikymas pakerta žmonių pasitikėjimą valdžia.
,,Mūsų pagrindinis uždavinys Seime, kai Vyriausybė atneš pagrindiniam svarstymui biudžetą, yra „Sodros“ biudžete atrasti galimybę grąžinti pensijas, kaip buvo žadėta“, – pridūrė ji.
Anot jos, Seime akivaizdu, kad taupyti reikia kitu būdu, nei negrąžinant pensijų. Todėl, pasak I.Degutienės, dvejus metus iš Vyriausybės nesulaukęs nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius numatančių įstatymų projektų, Seimas dabar imsis juos kurti pats.
I. Degutienė taip pat siūlo kitąmet atsisakyti įmokų į antrosios pakopos pensijų fondus iš „Sodros“.
„Tai sudaro beveik 400 mln. Lt. Suma yra beveik ta, kurios reikia pensijoms atkurti“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Konservatorė teigia turinti minčių grįžti ir prie svarstymo įvesti progresinius mokesčius, tačiau pripažįsta abejojanti, ar tai galima suspėti iki biudžeto priėmimo.
V.Gapšys: mes vyriausybės neturime
Vyriausybės sprendimus, taip papiktinusius Seimo pirmininkę, kritikuoja ir opozicija.
„Vyriausybė blaškosi. Matome, kad net patys tarpusavyje nepriima sprendimo, kokias priemones reikėtų įgyvendinti, kad subalansuotų 2012 m. biudžetą“, – Balsas.lt sakė Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Anot opozicijos lyderio, skubiai priimtas Vyriausybės sprendimas kompensuoti tik 50 proc. sunkmečiu sumažintų pensijų, nors dar prieš porą mėnesių buvo žadama, kad nuo 2012 m. jos bus atkurtos iki buvusio prieš krizę lygio, ir 4 proc. mažinti viešąsias išlaidas (šis sprendimas priimtas po to, kai liberalai pasipriešino siūlymui 2 proc. didinti PVM – red. past.) jis sakė, kad tai ne tik nepagarba žmonėms, bet ir įrodymas, kad vyriausybė nesugeba įvertinti ekonominės situacijos.
„Žmonės dar kartą yra apgauti. (Vyriausybės) blaškymasis, nesugebėjimas priimti sprendimų, nesugebėjimas įvertinti ekonominės situacijos, kuri yra valstybėje. Juk biudžetas neatsirado prieš dvejis metus, jis buvo pateiktas mums prieš kelis mėnesius, ir dabar taip kardinaliai keisti pozicijas reiškia, kad buvo pražiopsoti signalai, kurie rodė, kad ekonominė situacija gali pasikeisti“, – sakė V.Gapšys.
Jo teigimu, problemų euro zonoje buvo jau seniai, todėl negalima buvo atmesti, kad jos turės įtakos ir Lietuvos ūkio augimui.
„Todėl aš manau, kad nebuvo įvertinta reali situacija. Dėl to turime gana skaudžias pasekmes ir neturime aiškios politikos, ką daryti toliau“, – aiškino jis.
Opozicijos lyderio teigimu, padėtis, kai tuo pačiu metu Vyriausybė posėdyje priima vienus sprendimus, o konservatorių frakcija Seime kalba apie alternatyvas, liudija, kad „mes realiai vyriausybės neturime“.
,,Mes turime chaotiškus sprendimus. (...) Ką rodo šita vyriausybė? Man atrodo, ji taip rodo, kad ji nesugeba susitarti, ji rodo, kad ji neturi pasitikėjimo savo frakcijose parlamente. I tai yra didžiulė problema. Vyriausybė lipa į krizę dar kartą“, - teigė V.Gapšys.
Socialdemokratai: jie neturi nei prioritetų, nei strategijos
„Liberalai privertė konservatorius nusileisti ir elgtis taip, kaip liberalai nori“, – Balsas.lt sakė socialdemokratų partijos frakcijos seime seniūnas Algirdas Butkevičius, primindamas, kad būtent po to, kai liberalai pasipriešino konservatorių ministrų siūlymui 2 proc. didinti PVM, atsirado sprendimas iš dalies stabdyti sumažintų pensijų atstatymą bei dar labiau veržti viešojo sektoriaus diržus.
Komentuodamas pastarųjų dienų įvykius, kai Vyriausybė tikslino 2012 m. biudžeto projektą, kuris ketvirtadienį jau bus svarstomas Seime, socialdemokratų lyderis teigė pasigendantis strategijos.
„Nėra vieningos vyriausybės strategijos, pagal kurią būtų galima ruošti kitų metų biudžeto įstatymo projektą. Jeigu toje strategijoje būtų nurodytos prioritetinės kryptys, tai kaip ir kitose šalyse toms sritims pirmiausia ir (būtų) numatomas finansavimas, o ne toks planavimas, kokį dabar demonstruoja vyriausybė, kai visų programų asignavimus mažina tam tikru procentiniu dydžiu. Tai rodo, kad prioritetų neturi, strategijos neturi. Todėl kalbėti apie valstybės sėkmę ar tikslų įgyvendinimą neįmanoma“, – teigė A. Butkevičius.
Anot jo, sprendimai, kuriuos priėmė Vyriausybė rengdama patikslintą 2012 m. biudžetą – politiniai.
„Sprendimai gimsta spontaniški–be jokios ekonominės logikos ir finansinės analizės. Tai politiniai sprendimai, kurie gana dažnai veda prie sunkių finansinių pasekmių. Turime pavyzdžių - Graikija, Italija Ispanija“, – sakė socialdemokratų lyderis.
A. Maldeikienė: kompensuos pensininkams, nes jie eina į rinkimus?
„Aš nesupantu, kodėl vienai grupei turi būti viskas daroma. Todėl, kad jie eina į rinkimus? Pensijas jiems kompensuosime, kompensacijas už šildymą jie gauna, kompensuojamuosius vaistus gauna. Jie turi stabilias pajamas“, – Balsas.lt sakė ekonomistė Aušra Maldeikienė, pabrėžusi, kad ji labiau būtų linkusi padėti mažus vaikus auginančioms šeimoms.
Anot ekonomistės, jau net nesvarbu, iš kokių šaltinių siekiama sutaupyti pinigų pensijoms. Svarbus pats principas.
„Ir mano mama pensininkė sako, kad niekaip nesupranta, kaip gali būti, kad ji gaudama vos per tūkstantį litų pensijos gyvena geriau, negu dirbantys anūkai, auginantys mažą vaiką. Pavyzdžiui, jai tie 53 litai, kuriuos gražintų, nedaug pakeis“, – pateikė ji asmeninį pavyzdį.
„Aš iš viso nesuvokiu, kodėl pensijas reikia kompensuoti. Pirmiausia reikia rūpintis, kad išgyventų žmonės, kurie turi vaikų ir darbą – kad jie neliktų be darbo“, – sakė A. Maldeikienė.
Jos teigimu, netinkamas ir Vyriausybės pasirinkimas mažinti viešąsias išlaidas – tai reiškia didinti nedarbą.
„Manau, kad dar kartą žaidžiama jausmais, o ne protu ir pensininkams ir toliau yra nerealiai geros sąlygos pagal Lietuvos galimybes, nors šalyje yra tūkstančiai žmonių, kurie neišgyvena. Ką reiškia pavyzdžiui, šeima, kurios pajamos yra 3 tūkst. Lt ir (palyginti) pensininkas su 800 Lt? Šeima paprastai neturi net buto, ir jiems duoda suprasti, kad jie yra niekas. Toliau mažina jiems galimybes užsidirbti, nes ką reiškia biudžeto viešųjų išlaidų mažinimas? Reiškia didesnį nedarbą. Jiems aiškiai pasakoma, kad jie čia nereikalingi, gali emigruoti? O pensininkams atiduoda. Norint atiduoti, reikia turėti, bet mes neturime ką duoti“, – dalijosi mintimis apie būdus kamšyti biudžeto skyles ir tuo pačiu metu atstatyti pensininkams prieš porą metų sumažintas pensijas A. Maldeikienė.
Tačiau ekonomistė sakė pritarianti siūlymui įvesti prabangos bei progresinius mokesčius.
Finansų analitikai: užuot kamšius biudžeto skyles reikia imtis ilgalaikių reformų
„Vyriausybei ir valstybei didžiausia nauda būtų, kad Lietuvos stabilumas ir įvaizdis kitų šalių akyse neblogėtų, nes nuo to priklauso skolinimosi kaina. Kiekvienas papildomas procentinis punktas, pridedamas prie refinansavimo kainos, iš esmės yra išmesti milijonai litų, todėl daug efektyviau būtų sumažinti tam tikras išlaidas arba laikinai padidinti tam tikrus mokesčius, kad išvengtume bendro sklolos išsipūtimo“, – Balsas.lt sakė DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Anot jos, šiuo metu iš tikrųjų didelė našta tenka socialiai jautriausiems sluoksniams, tačiau svarbiau yra išspręsti biudžeto deficito problemą.
„Galima kritikuoti prognozavimo metodus ir aktualumą, bet svarbiausia šiandien yra išspręsti refinansavimo ir biudžeto deficito klausimus, nes 2012 metai yra kertiniai metai Lietuvos ekonomikai. Šalia greitų sprendimų reikėtų rimtai galvoti apie ilgalaikes reformas, kurių šiuo metu vis dar stokojame. Tos reformos turėtų būti nukreiptos į biurokratizmo mažinimą bei verslo aplinkos gerinimą – į tai, kas ilguoju laikotarpiu pasiteisintų ir leistų valstybei augti gerokai sparčiau negu kitų euro zonos šalių ekonomikos“, – sakė finansų analitkė J. Rojaka.
Jos teigimu, šiuo metu pasiteisintų prabangos prekių apmokestinimas bei žaliasis mokestis automobiliams. Analitikė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad kitose šalyje apmokestinamos visos pajamos.
„Kitose šalyse apmokestinamos visos pajamos – tiek darbo, tiek pajamos iš turto. Todėl pavyzdžiui, palūkanų apmokestinimas gali būti vienas iš tų sprendimų, kuris mažiausiai pažeistų plačiosios visuomenės interesus ir sugeneruotų pakankamai neblogą rezervą biudžetui“, – siūlo J. Rojaka.
Įtampos požymiai
Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas mano, kad politinė įtampa Seime pasiekė kulminaciją ir panašu, kad net Seimo Pirmininkė I.Degutienė prarado savitvardą. „ Suprantama, uždraudus fizinių ir juridinių asmenų paramą partijoms, jos pasirašė sau vegetacijos ir priklausomynės nuo kitų malonės nuosprendį, kitą vertus, svarstant biudžetą sprendžiasi Seimo rinkimų likimas.
Natūralu, kad partijos gerai žino savo elektoratą, todėl liberalai neleis didinti PVM, o konservatoriams nėra skausmingesnio smūgio, negu nuskriausti pensininkus, kurie vieninteliai už juos dar balsuoja.
Tačiau planai “per naktį” parengti įstatymų projektus, net ne taip svarbu apie ką – prabangos prekių, nekilnojamo turto ar “oro gadinimą” papildomą apmokestinimą – turėtų gasdinti visus mąstančius šalies piliečius. Karšligiškas valdžios elgesys kelia nerimą visuomenėje bei atbaido potencialias tiek vidaus, tiek išorės investicijas.
Jeigu partijos jau gyvena rinkimų nuotaikomis, gal jau reiktų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus? Taip išvengtume daug nepamatuotų “naktinių” reformų bei sprendimų, dėl kurių dar ilgai reikės visiems vargti“, - teigia politikos apžvalgininkas.
Naktinių sapnų nekomentuoja
Įmonės „Sindicatum Capital International“ vadovas Saulius Racevičius politikų planus per naktį keisti mokesčių ir pensijų sistemą atsisakė. „Kaip galima, net ir būnant ne spcialistu, jūs man pasakykite, komentuoti sumanymą - tokius dalykus keisti skubiai ir per naktį? Ar pačiam sumanymui komentuoti reikia būti dideliu specialistu? Jau buvo 2099 metų praktika, dabar vėl tai kartojasi. Nėra ko komentuoti, supraskite. Nebuvo jokios profesionalios diskusijos. Tiesiog taip sugalvota padaryti, yra politinis sprendimas, kuris niekuo nebuvo grindžiamas. Tad kokie gali būti komentarai apie tai, ką kažkas per naktį nutars?“, - nukirto finansininkas.
Pasak S. Racevičiaus, laiko, norint aptarti galimas finansines reformas prieš šio biudžeto priėmimą buvo į valias, tačiau pageidavimo daryti tai iš tikrųjų nuosekliai bei profesionaliai - nepastebėta.
Partijos galvoja, kaip nepakenkti savo reitingams?
„Matome, kad labai sunkiai ieškoma sprendimų, ir ne paslaptis kodėl tų sprendimų ieškoma – artėja rinkimai ir visos partijos galvoja apie tai, kaip mažiau pakenkti savo reitingams. Bet net galvojant apie savo reitingus, nereikia užmiršti ilgalaikės šalies gerovės“, – paprašytas pasidalinti mintimis apie įvairių politikų siūlymus kaip nepadidinti skylės biudžete ir „pamaitinti alkstančius“ sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuva dar neišėjo iš krizės – turime didžiulį biudžeto deficitą ir vis didėjančią skolą, todėl neatsakinga siekti, kad kas nors būtų sugrąžintas į prieškrizinį lygį.
„Kodėl pensininkams reikėtų atstatyti pensijas į prieškrizinį lygį, o valstybės tarnautojams, kurie irgi uždirba nedaug, ir jų pragyvenimo lygis bei perkamoji galia yra ne ką didesni negu vidutinio pensininko, ne? Ar tai yra teisingumas?“, – klausia ekonomistas.
Kalbėdamas apie konkretų pasiūlymą kitais metais atsisakyti įmokų į antrosios pakopos pensijų fondus iš „Sodros“, N.Mačiulis apgailestavo, kad „mes atsisakome antrosios pakopos pensijų tam, kad padidintume pensijas dabartiniams pensininkams.
„Tai yra dabarties pensininkų problemų sprendimas ateities pensininkių sąskaita. Tai būtų labai blogas signalas visiems dirbantiesiems, kurie privačiuose pensijų fonduose dabar kaupia pinigus savo asmeninei pensijai pinigus – paminama reforma, kuri prasidėjo prieš kelerius metus“, – sakė jis.
Svarstymai, kaip užkamšyti atsivėrusią beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę kilo po to, kaip Finansų ministerija praėjusią savaitę sumažino 2012 m. BVP augimo prognozę nuo 4,8 proc. iki 2,5 proc., todėl ženkliai sumažėjo planuojamos kitų metų biudžeto pajamos.
Antradienio rytą Vyriausybės patikslintas biudžeto projektas ketvirtadienį jau turėtų būti svarstomas Seime.
