Energetikos specialistas, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad energetinis saugumas, tarsi mozaika, susideda iš daugybės dedamųjų. Visgi svarbiausios jų: nenutrūkstamas energijos tiekimas ir kaina. O tai šiuo metu nėra taip lengvai pasiekiama, kaip anksčiau.
Mes nesame energetiškai saugūs
„Energetinis saugumo apibūdinimas klasikine prasme yra nepertraukiamas energijos resursų apsirūpinimas priimtinomis kainomis. Tai reiškia, kad mes turime turėti tiekimą, kuris būtų nepertraukiamas ir turime turėti kainas, kurias galėtų vartoti mūsų vartotojai. Ilgą laiką mūsų dėmesys buvo nukreiptas į to nepertraukiamo energijos resursų tiekimo užtikrinimą, įsivaizduojant, kad jei mes liekame susaistyti su Rusija ji bet kada gali pertraukti tą tiekimą.
Nesvarbu tai būtų dujos ar elektra. Tai taip pat buvo susiję su naftos tiekimu ir atitinkamai pastangos užsitikrinti alternatyvius teikimus. Mūsų visos paskutinių metų energetikos strategijos yra taip ir pavadintos: energetinės nepriklausomybės strategijomis. Tai – aiškus akcentas, kad mes paskutinius dešimtmetį ir daugiau orientavomės į nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių sistemų.
Šioje vietoje mes jau daug ką padarėme: atsijungėme nuo rusiškos naftos tiekimo, susikūrėme alternatyvą, taip pat nesame priklausomi ir nuo rusiškų dujų. Elektros mes taip pat neperkame. Vienintelis priklausymas elektros tinklams yra susijęs su BRELL dažnių palaikymų. Jis bus atjungtas tada, kai turėsime sinchroninį palaikymą ir papildomą jungtį su Lenkija“, – sakė politologas.
Tiesa, dabar, kai esame energetiškai savarankiški iškilo kitas pavojus – kaina. Šiuo metu energetinio saugumo praradimas labiausiai jaučiasi būtent per kainos prizmę.
„Jos pasidarė tokios didelės, kad yra nebeįkandamos kai kuriam verslui ir vis sunkiau įkandamos žmonėms. Mes pražiūrėjome šią pusę, kurdami alternatyvias infrastruktūras ir siekdami greičiau atsijungti nuo Rusijos mes pamiršome kai kuriuos darbus, kurie leistų užtikrinti stabilesnes kainas Lietuvos vartotojams“, – aiškino T. Janeliūnas.
Jis sakė, kad norint būti energetiškai nepriklausomais svarbu turėti ne vieną energijos tiekėją, geriausiai – patikimą. Svarbu, kad politinės rizikos būtų kuo mažos, o priklausomybė nuo išorės sukrėtimų – minimali. Tos valstybės, kurios turi daugiau energetinių resursų, arba sugeba patenkinti savo poreikius iš vidinių resursų, yra saugesnės. Tos, kurios priklauso nuo energijos tiekimo iš užsienio, siekia diversifikuoti energijos srautus ir energijos rūšis.
Geriausia, kai perkama ne viena energijos rūšis. Kinija, kuri yra viena iš didžiausių energijos importuotojų, deda daug pastangų, kad jos tiekimas buvo diversifikuotas. Kinai energiją perka nuo Rusijos iki Afrikos šalių ar Pietų Amerikos tiekėjų. Tiekimo kanalų kiekis yra didelis, todėl vieno jų sutrikimas nesukeltų problemų. Saugumui, pasakė energetikos specialisto, svarbūs du dalykai: kuo didesnė vidaus generacija ir tiekimo diversifikavimas. Šių taisyklių laikymasis gali sušvelninti saugumo svyravimus.
Turime daugiau nei vieną problemą
Lietuva gana anksti suprato, kad bėda yra ne tik priklausomybė nuo rusiškos energijos tiekimo, bet ir vidaus generacijos stygius. Tai tapo nemenka bėda po 2010 metų, kai buvo uždarytas antras Ignalinos atominės elektrinės blokas. Staiga mes likome su itin nedaug nuosavos elektros.
„Tikrai buvo svarstoma, kad reikia naujų generacijų, kalbėta apie Visagino AE statybas ir dėl to buvo stabdomi kiti energetiniai projektai. Po to, kai buvo suvokta, kad nebus jokios atominės elektrinės imta koncentruotis į papildomų jungčių su užsienio šalimis kūrimą. Taip atsirado jungtis su Švedija ir Lenkija. Tuo metu buvo dar ir jungtys su Baltarusija ir Kaliningradu. Taigi, uždarius AE elektros energijos pasiūlos regione nestigo.
Mes džiaugėmės, kad turime išėjimą į šiaurės šalis, kur elektros energijos istoriškai buvo daugiau nei kitur. Skandinavijoje yra ir hidroelektrinių ir vėjo jėgainių. Žvelgiant į visą regioną, o kartu ir Rusijos pusę, atrodė, kad mums elektros energijos užteks, nereikia statyti savo elektrinių. Buvo netoliaregiškai manoma, kad pigi importuojama elektra visada bus tokia pigi.
Pasirodo, kad ne, ypatingai, kai nutrūko tiekimai iš Rusijos ir Baltarusijos. Tai nutiko ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Kai pasirodė, kad jungčių nepakanka, o pralaidumas nėra toks, kad patenkintų mūsų poreikius. Tai tapo aišku, kad gerokai vėluojame su investicijomis į savo gamybą“, – sakė politologas T. Janeliūnas.
Jis tikina, kad bandymų sukurti ar pastatyti savo elektrines būta, nes suprasta, kad elektros generacijos skylę užkišti reiks. Taip buvo sumanyta, kad infrastruktūra Visagine palanki naujos AE statybai ir tai, matyt, paskatino galvoti apie statybas. Tiesa, buvo ir kitų bandymų. Tarkime skalūninių dujų išgavimas, nors nežinia ar jų teikiama nauda būtų buvusi didesnė už žalą gamtai.
„Dar viena problema, apie kurią šiuo metu pradeda kalbėti politikai ir energetikai, yra ta, kad stinga ne tik generavimo kiekių, bet trūksta ir vidaus tinklų pajėgumo. Sunku integruoti naujus saulės ar vėjo parkus. Nes investicijos į tinklus taip pat buvo pristabdytos, o dabar, gausėjant paraiškų kurti saulės elektrinės, suprasta, kad to neužtenka.
Gal ir galima būtų paspartinti privačios elektros generacijos kiek, bet tinklai nėra pasirengę priimti. Investicijos į tinklus vėluoja ir gali būti, kad greitai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių nepavyks būtent dėl to“, – sakė specialistas.
BRELL mūsų silpna vieta
Kalbėdamas apie elektros tinklus jis taip pat svarstė apie BRELL žiedą ir tai, ar Lietuva gali iš jo pasitraukti, ar būti „patraukta“. Tiesa, politologas nemano, kad Rusija siekia išjungti Lietuvą iš Brell, vien jau todėl, kad nuo to nukentėtų ir Baltarusija. Nors, tarkime, Kaliningradas jau ir pats gali apsirūpinti elektra, jos gauti iš kitur nebėra būtina.
„Aš nežinau, kiek yra pasirengusi Baltarusija. Ten išties yra problemų, o jų Astravo AE tai veikia, tai neveikia. Tas BRELL išbalansavimas Baltarusijai gali būti sudėtingesnis nei mums. Mes techniškai galime išgyventi, jau yra bandymai Litgrid atlikti, tai ekstra atveju galėtume jungtis prie lenkų. Tai, žinoma, gali padidinti kaštus.
Nes sinchronizacija per Lenkija reikštų, kad dabartinė jungtis tėra techniniams poreikiams, per ją negali vykti elektros prekyba. Tai reikštų, kad mes dar kažkiek prarastume to elektros kiekio, kurį gauname per Lenkiją. Kastų prasme, kol nėra antros jungties su Lenkija, BRELL atjungimas padidintų kainas. Bet šiaip mes galėtume išgyventi, tai nebūtų didelė tragedija.
Plius, Rusija skaičiuoja ar jai apsimokėtų dėl politinio įgeidžio mus atjunginėti, nes jai lygiai taip pat reiktų spręsti savo technines problemas“, – sakė specialistas, paaiškinęs, kad „išjungimas“ iš BRELL reiškia, jog būtų pakeisti dažniai centruose.
Šiuo atveju reikštų, kad Kaliningradas turi reguliuotis tik savo ribose, Baltijos šalys tik savo ribose, o Baltarusija su Rusija atitinkamai turi savo. Taip pat reiktų daugiau pastangų palaikyti tinklo dažnį, jungti daugiau generavimo pajėgumo, kad elektra „nešokinetų“. Techniškai atsijungimas nuo BRELL nėra fizinis tinklų nutraukimas, tai tiesiog elektros tekėjimo pergrupavimas taip, kad nereikėtų būti atsakingiems už tinklo stabilumą už Rusijos, Baltarusijos sienos.
Situacija yra pavojinga
T. Janeliūnas sako, kad bendra situacija, kurioje šiandien atsidūrėme, žinoma, yra blogesnė, nei buvo prieš metus.
„Mes turime labai aiškų dujų trūkumą visoje Europoje. Dujų kainos – didelės, o jos lemia labai aukštas elektros kainas. Tai trikdo įprastus energijos srautus ir kainų lygį. Dujų prasme situacija yra sudėtingiausia, nors turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, bet jis veikia maksimaliu pajėgumu, norima užtikrinti dujų tiekimą ne tik Baltijos šalims, bet ir Suomijai. Lenkija per jį taip pat bando papildyti savo dujų rinką. Taigi, vien šio terminalo visam mūsų regionui – neužtenka.
Gali būti, kad žiemos laiku pajusi dujų trūkumą. Tai reiškia, kad arba kaina, arba tiekimas gali būti per nebepakeliamas kai kuriems verslams. Jau dabar „Achema“stabdo gamybą, nes dujų kaina jiems nebepriimtina.
Dujų trūkumas labiausiai blogina energetinio saugumo būklę. Kainos, ypatingai, elektros energijos, kelia daug problemų ir verslui, ir privatiems klientams. Šios problemos gali persimesti ir į socialinio saugumo sferą, nes žmonės, kurie negalės susimokėti, gali pradėti maištauti. Taigi, energetinis saugumas gali kelti bėdų ir kitoms valstybės saugumo sferoms“, – įsitikinęs politologas.
Jis patikino, kad nors šiuo metu daugelis šalių naudojasi mūsų NGD terminalu, bet kaimynai savo statytis taip pats suskubo, todėl žiemos viduryje galimai atsiras daugiau kanalų, kuriais tekės dujos.
Ne visi pavojų mato vienodai
Buvęs energetikos ministras Alvydas Sekmokas interviu tv3.lt metu tikino, kad didžiausia grėsmė šiuo metu kyla dėl BRELL jungties, nes mes esame priklausomi nuo dispečerinės Maskvoje.
„Lietuvos elektros energijos sistema yra valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tai – akis badantis saugumo iššūkis, kuris kažkaip praslysta pro akis. Šiandien net nekalbama apie tuos politinius žingsnius, kuriuos reikia atlikti, kad situacija pasikeistų“, – sakė jis.
Anot buvusio ministro, artimiausi žingsniai, kurių turėtų imtis Vyriausybė – skubiai perimti elektros sistemos valdymą, kad būtų kuo didesnis elektros perdavimo saugumas. Pasak jo, būtina pasitraukti iš BRELL, nes negali būti ir BRELL, ir Europoje. Galima tai daryti drastiškai, remiantis saugumo iššūkiais staigiai nutraukti sutartį. Bet yra ir kitas, labiau apgalvotas kelias. Tiesiog remtis pačia BRELL sutartimi ir pasitraukti iš BRELL elektros tiekimo žiedo.
„Pirmiausia reikia susitvarkyti teisiškai, o jau tada bus galima kalbėti apie fizinius srautus. Žinoma, visada galima svarstyti, kaip reaguos Rusija. Visgi Rusija visada reaguos, o dabar, kai Rusija įklimpusi į karą Ukrainoje, tokiam išėjimui tai gal yra pats palankiausias momentas. Nes jei bus pasiektas tam tikras susitarimas su Rusija dėl karo Ukrainoje, tai destabilizuoti situacijos traukiantis iš BRELL ir išjungiant Baltarusijos liniją, bent jau skambiai taip sakyti, bus tikrai sunkiau“, – svarstė A. Sekmokas. Papildomą grėsmę Lietuvai, pasak jo, kelia ir maža šalies elektros generacija, nes "jei valstybė pati nepasigamina bent 80-90 proc. savo suvartojamos elektros energijos, tai ji nėra saugi".
Tiesa, ne visi energetikos specialistai sutinka, kad BRELL jungtis kelia didžiausią pavojų Lietuvos energetiniam saugumui. Pasak jų, energetiniams saugumui kenkia elektros stygius, nes jei nebus elektros, jos kaina nieko nereiks, jos paprasčiausiai nebus galima nusipirkti. Tai, kas yra svarbiau energetiniam saugumui, politikai ir specialistai mato kitaip.
„Politikai situaciją komentuoja, kaip politikai. Jie mato situaciją strategiškai. Sudėtinga suabsoliutinti, negalima pasakyti, kad tik vienas dalykas yra svarbus mūsų energetiniam saugumui. O žvelgiant grynai per energetinę prizmę, tai yra ir daugiau problemų.
Štai dabar iškilo kainos ir generacijos problemos. Politikai rūpinasi tuo, kas svarbu gyventojams, o jiems svarbu kaina, nes energetinio saugumo klausimuose kaina nueina į antrą planą. Pirmiausia yra nepertraukiamas tiekimas, nes jei nebus tiekimo – nebus ir už ką mokėti. Taigi, o politikai kalba apie tuos aspektus, kurie artimesni žmonėms“, – tv3.lt sakė kalbintas energetikos ekspertas.
