Vilnius tampa ne tik modernesnis, bet ir sparčiai pildosi automobiliais – kasmet gatvėmis išrieda 4 tūkst. automobilių daugiau, nei praeitais metais.
Dėl patogaus gyvenimo, gerai išvystyto paslaugų sektoriaus, greito susisiekimo, žmonės fizinį aktyvumą nustumia į antrą planą. „Fiziškai aktyvūs yra mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, kažkur apie 30-40 procentų žmonių geriausiu atveju“, – atskleidžia Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkas Kastytis Šmigelskas.
Vaikų tarpe, pasak mokslininko, situacija dar prastesnė: „Vaikų ir paauglių, kurie yra pakankamai fiziškai aktyvūs, yra dar mažiau nei suaugusių – apie 15-20 procentų Lietuvoje“.
Fizinio aktyvumo nebuvimas sukelia ne tik asmeninių problemų, tačiau nuostolį patiria net ir valstybė. „Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo sveikatos priežiūros sistema patiria 15-30 mln. eurų nuostolį“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Kastytis Šmigelskas.
Technologijos, socialiniai tinklai ir sėdėjimas priešais ekraną tik didina problemą, o sprendimai – atrodo paprasti. Pavyzdžiui, kardiologas Raimundas Kubilius sako: „Net keli šimtai papildomų metrų pasivaikščiojimo kasdien gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 7 procentais ir apsaugoti nuo daugiau kaip 50 įvairiausių lėtinių ligų“.
Augintiniai gali pasitarnauti ne tik kaip mylimas šeimos narys ar geras draugas, jie taip pat padeda palaikyti fizinį aktyvumą. Anot R. Kubiliaus yra atliktų tyrimų, įrodančių, kad šeimose, kurios augina šunį, širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja net iki 12 proc.
Fizinis aktyvumas – geriausia emocinė terapija
Aktyvus judėjimas padeda ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei būklei. Pasak R. Kubiliaus, paprastas vaikščiojimas gali tapti pagrindine gydymo priemone lengvos ir vidutinės depresijos atveju.
Nerijus Mačiulis, vyriausias „Swedbank“ ekonomistas, priduria, kad buvimas gamtoje ir vaikščiojimas žaliose erdvėse – viena iš efektyviausių streso valdymo ir emocinės sveikatos užtikrinimo priemonių.
Vis daugiau įmonių Lietuvoje investuoja į savo darbuotojų sveikatą ir rūpinasi, kad jie būtų energingi, nepavargę bei laimingi, skatindami juos įvairiais būdais judėti.
„Kai kurios įmonės kompensuoja sporto klubo abonementus, yra ir įmonių, kurios moka darbuotojams priedą prie atlyginimo, jeigu jie į darbą atvažiuoja dviračiu“, – pasakoja N. Mačiulis.
Kodėl žalios aikštelės lieka nepastebimos?
Miestuose atsiranda vis daugiau žalių judumo erdvių, tačiau jos vis dar nepritraukia pakankamai dėmesio ir nesulaukia didelio žmonių kiekio.
Judumo ekspertas Jonas Simutis teigia, kad vilniečiai mieliau renkasi natūralius miškus ir žalią miesto gamtą, o ne specialiai įrengtas aikšteles: „Vilniuje yra prabanga turėti labai natūralią gamtą, miškus, visą žalią miestą. Vilniuje net 61 procentas miesto užimtas žalių erdvių“.
Daugelis žmonių vasarą renkasi judėti dviračiais, tačiau ir ten atsiranda kliūčių. Pasak J. Simučio šiai dienai, dažiausia problema yra dviračių takų junglumas: „Visi tie tarpai tarp dviračių takų yra sudėtingiausios vietos, kur trukdo kultūros paveldo zonos arba kažkur tiesiog labai inžineriškai sudėtingos vietos“.
Pasak eksperto, suprojektuoti patogius, ilgus dviračių takus bei išspręsti junglumo problemą šiuo metu yra didžiausias prioritetas, tačiau net dabar jau galima džiaugtis pagerėjusia situacija: „2017 m. dviratininkų Lietuvoje skaičius siekė 1,5 proc., o šiai dienai skaičius jau artėja link 5 proc.“, – praneša J. Simutis.
Vilniaus mieste atsiranda dar viena alternatyva žmonėms judėti – upės transportas. „Upės transportas atsiranda kaip tokia naujovė, ilgą laiką upė Vilniuje buvo apleista. Pagal skaičiavimus, tam tikromis piko valandomis pasiekti centrą bus galima greičiau“, – teigia J. Simutis.
Ekspertai primena, kad kartu su fiziniu aktyvumu labai svarbu nepamiršti ir gyvensenos keitimo – visiškai atsisakyti arba sumažinti surūkomų cigarečių kiekį, sveikai maitintis ir rinktis žalią, kuo mažiau apdorotą maistą.
Visą pokalbį – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ galite rasti čia.
