Mitybos klausimai žmonėms yra dažnai aktualūs, į juos atsakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Sveikatos mokslų instituto, Visuomenės sveikatos vedėjas, profesorius Rimantas Stukas. Ji įvardijo, ką reikia daryti rudens metu, kad imunitetas būtų sustiprintas.
„Jeigu pasižiūrėtumėm į Sveikatos ministerijos rekomendacijas, tai mes ten nepamatytumėm, kad mityba būtų suskirstyta sezonais.
Tai reiškia – žmogui reikia pastoviai įvairių medžiagų ir kiekvieną dieną reikia gauti apie keturiasdešimt įvairių maistinių bei biologiškai aktyvių medžiagų. Mityba turi būti įvairi.
Tačiau ruduo yra tas laikas, kada yra daug vietinių šviežių daržovių, vaisių, uogų, kuriuos reikia valgyti. Tada į organizmą mes įvesime vitaminų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, polifenoliais, kurie suteikia vaisiams, daržovėms spalvą.
Šios daržovės, vaisiai pasižymi organizmą stiprinančiu ir apsauginiu poveikiu“, – pasisakė R. Stukas.
Mityboje yra svarbu skaidulos
Gerųjų medžiagų, reikalingų mūsų organizmui, gausime su specialiomis daržovėmis, ir padėsime žarnyno veiklai, įvardijo profesorius.
„Gausime, ypač su šakniavaisinėmis daržovėmis, skaidulinių medžiagų, pavyzdžiui, morkomis, moliūgais. Juose yra daug skaidulų.
Tuomet mes padėsime gerosioms žarnyno bakterijoms, žarnyno mikrobiotai būti gyvybingai, sveikai ir ji galės atlikti savo funkciją“, – teigė R. Stukas.
Geras maistas – gera imuninė sistema
Moksliniai tyrimai rodo, kad imuniteto gerovė priklauso nuo to, kokį maistą valgome, o rudens laikotarpis yra puikus metas, kada galime stiprinti organizmą.
„Šiandieną jau moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuo gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumo ir greta kitų gerųjų savybių priklauso ir imuninė sistema bei jos pajėgumas kovoti su infekcija.
Tai reiškia, kad ruduo yra palankus metas susistiprinti“, – pasakė mitybos ekspertas.
Pasak R. Stuko, kas per daug, tas gali būti nesveika. Žmonės mąsto, jei kuo daugiau suvartos vaisių ar daržovių, tuo daugiau vitaminų pasisavins, tačiau realybė yra visai kitokia. Jis padiktavo, kuriuose vitaminuose yra gausu vitaminų, kurie, svarbiausia, yra tirpūs riebaluose.
„Kartais žmonės galvoja, „va, privalgysiu daržovių, vaisių gausiu vitaminų daug“, taip nėra.
Didžioji dalis vitaminų ir mineralinių medžiagų vandenyje yra tirpios, ir jų rezervo mes nesukaupsime, o pašalinsime su šlapimu.
Tik tai keletas vitaminų yra, kurie tirpsta riebaluose, ir kurių galime sankaupas turėti: tai vitaminas A, vitaminas E, vitaminas G, vitaminas D.
Jų su daržovėmis gaunam šiek tiek. Su daržovėmis, vaisiais, uogomis gauname labai daug kitų, vitaminu C pripildytų medžiagų, reikalingų imuninei sistemai stiprinti“, – pasidalino įžvalgomis ekspertas.
Reikia daug ir kuo spalvingiau valgyt
Pasak profesoriaus, mums reikia valgyti kiek galima daugiau, kad imuninė sistema taptų stipri. Tokiu atveju, kai ateis ruduo, šalčiai, suaktyvės virusai, paplis ligos, tokio žmogaus organizmas bus atsparesnis: tiek peršalimams, tiek virusams.
„Už tai, visada rekomenduoja stengtis, kiek galima, daugiau valgyti. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja maždaug pusę rekomenduojamo kiekio daržovių, tai tikrai yra mažai.
Čia nereikia egzotikos, čia vietinės daržovės, pilna jų“, – kalbėjo R. Stukas.
Egzistuoja toks mąstymas, kad kuo spalvingesnės daržovės, tuo geresnės medžiagos yra įsisavinamos, kurios priklauso tai pačiai polifenolių grupei. Dėl daržovių spalvingumo rudenį galima laisvai paįvairinti vartojamą maistą.
„Dar yra įvairių spalvų daržovių. Kiekviena spalva suteikia skirtingas medžiagas, kurios priklauso tai pačiai grupei – polifenoliams. Tai yra galingi antioksidantai, kurie saugo nuo laisvųjų radikalų žalojančio poveikio.
Tai va už tai kuo daugiau spalvų bus mūsų lėkštėje, tuo bus geriau. Už tai tas mitybos įvairovės principas jis rudenį, kai asortimentas yra platus, pilnai gali būti realizuojamas“, – pasisakė profesorius.
Mityba nėra vienintelis svarbus aspektas gerai imuninei sistemai palaikyti
Anot R. Stuko, negalime visko nurašyti ant mitybos, reikia atlikti ir kitus veiksmus. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, mityba, visgi, daro tiesioginį poveikį sveikatai.
„Mes negalime vien mitybą akcentuoti, ir buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas, mažiau žalingų įpročių svarbu, nes viskas kompleksiškai veikia.
Tačiau mityba yra toks veiksnys, kuris tiesiogiai daro poveikį sveikatai. Ta frazė „mityba – sveikatos pagrindas“ visiems girdėta, visiems žinoma, bet, iš tikrųjų, taip ir yra“, – samprotavo ekspertas.
Atkreipia tėvelių dėmesį
Specialisto nuomone, reikia ugdyti vaikus tinkamai, renkantis maisto racioną, kad ateityje būtų geriau. Specialistas pabrėžė ir nervų sistemos sąveikavimą su maistu.
„Ta galimybe reikėtų pasinaudoti šeimose, ugdant vaikų mitybos įpročius.
Pavyzdžiui, į mokyklą galima nuplautą morką, vaisių įdėti.
Tiesiog paruošti dėžutę pilną įvairių daržovių, kurias galima žalias valgyti ir bus sveikatai palanku, ir vitaminų, mineralinių medžiagų gaus bei žarnyno mikrobiotą.
Tarp visų tų spalvų reikia atkreipti dėmesį, kad būtų žalios spalvos daržovių, nes jose yra daug magnio, kuris saugo mūsų nervų sistemą nuo streso.
Žmonės teisingai sako – visos ligos nuo nervo. Gal ne visos, bet tikrai nervų sistema ir sveikata yra glaudžiai susijusios“, – kalbėjo R. Stukas.
Ko nevalgyti?
R. Stukas pabrėžė, kad žmonėms reikėtų vengti tokių užkandžių, kurie yra menkaverčiai, sūrūs, riebūs, pavyzdžiui, kepinti riešutai su druska, bulvių traškučiai. Jis įvardijo į ką dar būtų galima orientuotis, renkantis maistą, užkandžius.
„Šiaip, reikia orientuotis į tą klasikinį, paprastą, elementarų maistą, kuris galbūt nėra labai ir egzotiškas, bet jis tikrai sveikatai palankus, ir jis nėra brangus.
Žmonės gi savo daržuose užsiaugina, kiti net dalina kolegom ar bendradarbiam. Sakysim, net ir nusiperkant jų, tikrai nėra brangu“, – kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, tikrai reikia pasinaudoti galimybe maitintis rudenį esančiu, vyraujančiu maistu, kad būtų stipresnė imuninės sistema bei neįsotinti organizmą vitaminais.
