G. Valiuškevičius tvirtino, kad tokie potvyniai, kurie užgriuvo Vidurio Europą, kartojasi tik kas keliasdešimt metų, o kai kuriuose regionuose tokios stichijos įvyksta tik kartą per šimtą ar dar daugiau metų.
„Reiškinys, kuris kartas nuo karto pasitaiko, ypatingos nuostabos nėra, na, taip, jis įvyko nelauktu metu, kalbant apie metų sezonus, bet kartais tokie reiškiniai būna“, – „Žinių radijui“ sakė hidrologas.
Jis teigė, kad tokius reiškinius lemia ne tik klimato kaita, nes praeityje dideli potvyniai taip pat buvo fiksuoti.
„Bet visiškai neigti, kad kažkiek tai susiję, negalima. Panašūs dalykai dažnėja, kritulių pasiskirstymas per metus pasidarė labai netolygus, jie iškrenta staiga didelėmis porcijomis.
Per kelias dienas iškrenta pusmečio norma, tą matome labai aiškia, tai susiję su klimato kaita. Beje, nekyla abejonių, kad tokius reiškinius matysime dažniau“, – pabrėžė G. Valiuškevičius.
Jis pridūrė, kad vyksta dideli sezoniškumo pokyčiai, mat tokias stichijas galime pamatyti bet kuriuo metų sezonu, kas anksčiau buvo nebūdinga.
Tokie potvyniai dažnės
G. Valiuškevičius pasakojo, kad prognozuojant tokius potvynius prognozės susidaro iš meteorologinės dalies: jei meteorologai sugeba tiksliai nustatyti, koks kritulių kiekis ir per kiek laiko iškris tam tikroje teritorijoje, tada vyksta hidrologinis modeliavimas.
„Jei tiksliai nustatomas kritulių kiekis, tai hidrologiniai modeliai pakankamai tiksliai nurodo, kiek vandens lygis gali pakilti tam tikroje vietoje. Didesniame baseine tolygiau pasiskirstant kritulių kiekiui didelėje teritorijoje tą padaryti yra lengviau, o jeigu yra lokalus procesas, kai nedideliame baseine, nedidelėje upėje veiksmas vyksta, tada viską sudėtingiau numatyti“, – akcentavo hidrologas.
Pašnekovas tvirtino, kad tokiems potvyniams pasiruošti iš anksto galima ir prieš savaitę, jei jis yra numatomas didesniame baseine, didesnėje teritorijoje.
„Tada turime pasiruošimui apie dešimt dienų, jei jis numatomas pakankamai dideliame plote. Jei tai vyksta mažame baseine, tai kitą kartą galima ir nespėti, nes lokalius kritulius gali sukelti tokie procesai, kurių nematysime. Tada pasiruošimui turime vieną dieną ar dvi“, – kalbėjo hidrologas.
G. Valiuškevičius sakė, kad šiuolaikiniai klimato kaitos modeliai rodo, jog tokie reiškiniai dažnės. Beje, modeliai yra skirtingi, todėl yra sunku nuspėti, kiek dažniau.
„Sakyčiau, XXI amžiaus pabaigoje su tokiais reiškiniais susidursime bent du–tris kartus dažniau negu dabar įprasta“, – teigė hidrologas.
Atsakė, kokie didžiausi pavojai laukia Lietuvos
G. Valiuškevičius tvirtino, kad Lietuvai pavyko išvengti didžiulės kritulių porcijos, nes ciklonas mūsų šalies nepasiekė. Beje, jei ir iškristų toks didžiulis kritulių kiekis, anot hidrologo, mūsų šalyje padariniai būtų šiek tiek švelnesni ir pasiruošimui turėtume daugiau laiko, nes pas mus nėra kalnuotų teritorijų.
Pašnekovas akcentavo, kad mūsų šalyje anksčiau didžiausi pavojai, susiję su vandeniu, buvo stebimi pavasarį, o dabar vis dažniau jie vyksta vasarą arba žiemos metu netikėtai iškritus lietui su sniegu.
„Didžiausias pavojus tame, kad labai sunku nustatyti, kada to tikėtis. Jei anksčiau būdavo labai aišku, kad pavasarį bus didesnis ar mažesnis potvynis, tai dabar tą padaryti vis sunkiau, nes juos dažniausiai sukelia skysto tipo krituliai“, – tvirtino hidrologas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
