Atlyginimų augimas, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jau praėjusiais metais stebino ekonomistus. Palyginus su pernai, šiemet atlyginimų augimas per daug neišsiplėtė ir atvaizduoja realią paklausą darbo rinkoje.
Kaip pastebi ekonomistas, prie atlyginimų augimo tendencijos prisideda per pandemiją išaugusi darbuotojų trūkumo problema.
„Matome, kad nuo šių metų pradžios padidėjo užimtumas – sukurta per 30 tūkst. darbo vietų dar nepasibaigus karantinui ir dar neatsidarius daugeliui sričių paslaugų sektoriuje. Ir tai iliustruoja, kad daugelis sektorių jokios krizės nepatiria.
Turime tik išliekančias problemas apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugų sektoriuose, bet ir ten greitai matysime labai spartų atsigavimą“, – sako jis.
Atlyginimų augimas nemažės
Pasak Finansų analitiko, ekonomisto Mariaus Dubnikovo, pirmasis šių metų ketvirtis rodo, kad atlyginimų augimas nemažėja ir antrame metų ketvirtyje galima tikėtis to paties.
„Šioje vietoje, ypatingai artėjant vasarai, manau, kad atlyginimų spaudimas augti iš darbuotojų pusės bus didelis. Juolab, dirbančių žmonių skaičius padidėjo, tai rodo, kad rinktis darbdaviams tampa vis sunkiau“, – laidoje „Dienos pjūvis“ pasakoja M. Dubnikovas.
Atlyginimų augimo tarp atskirų tarp Lietuvos apskričių ekonomistai nepastebi – matomas universalus augimas daugelyje šalies miestų.
Didžiausias atlyginimų augimo atotrūkis matomas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių asmenų, kadangi išaugo kvalifikuotų žmonių paklausa.
„Jų atlyginimai augo daugiau nei 10 proc., o mažiausiai uždirbančių asmenų augimas truputį lėtesnis – apie 6 proc. Tai rodo, kad pandemija nevienodai palietė darbo rinką ir dirbančiuosius. Tie, kurie turi paklausių darbo rinkoje kompetencijų, darbo neprarado, jų pozicijos kaip tik sustiprėjo“, – teigia N. Mačiulis.
Siūlymas didinti NPD – pagrįstas
Šią savaitę G. Nausėda Seimui pasiūlė didinti NPD 50 eurų iki 450 eurų. Minimaliąja algą uždirbantiems gyventojams tai kiekvieną mėnesį pridėtų po 10 eurų į rankas.
Pasak ekonomistų, tai yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių asmenų – būtent mažiau uždirbančių žmonių pajamas apmokestinti mažesniu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu per didesnį NPD.
„Jeigu žvelgiant į biudžeto pajamas, tai jo nenaudočiau, nes pajamos padidėja ir kitoje vietoje – vidutinio atlyginimo augimas bus daug didesnis biudžetui nei netekimai sumažinus pajamų mokestį.
Dar vienas dalykas, mažas pajamas gaunančių žmonių taupymo rodikliai yra nulis arba arti nulio. Tai reiškia, kad papildomai į kišenę įkritę pinigai bus išleisti ir grįš per kitus mokesčius. Šiuo atveju prezidento pasiūlymą vertinčiau teigiamai“, – sako M. Dubnikovas.
Ar Lietuvos skola tik toliau augs?
Vyriausybė numačiusi skolintis papildomai pusę milijardo eurų pandemijos valdymo priemonėms ir sklandžiam perėjimui po pandeminio laikotarpio. Opozicija piktinasi, kad valstybės skola išaugusi iki 8,4 proc. Tačiau ekonomistai sako, kad valstybės skola nedidelė, o dėl biudžeto deficito mažinimo reiks kalbėti Seimo rudens sesijoje.
„Lietuvos skola nėra didelė, skolos aptarnavimo mokestis ir toliau mažėja, yra nukritęs į žemiausią lygį per beveik 30 metų. Bet kai ekonomika sparčiai auga, didėja užimtumas, didėja atlyginimai, biudžeto deficito, kuris skatintų ekonomiką, nebereikia.
Dėl to rudens sesijoje reikės kalbėti, kaip sumažinti biudžeto deficitą. Bet iš esmės čia bus du keliai: arba mažini išlaidas arba didini biudžeto pajamas per mokesčius. Ir vėlgi, būtų žiūrima, iš kurių mokesčių surenkama nepakankamai. Bet elementari klaida būtų dar labiau apmokestinti gaunamas pajamas“, – sako N. Mačiulis.
Jam antrina ir M. Dubnikovas: „Bus atsisukta į mokesčių didinimą ir apmokestinamos bazės didinimą. Visiškai pritariu tai nuomonei, kad turime žiūrėti į vartojimo prekes, o ne į pajamų eilutes, nes šioje vietoje tie mokesčiai ir taip yra pakankami, o juos didindami tik atitrūktume nuo savo kaimynų“.
Ekonomistai sako, kad galima tikėtis, jog biudžeto pajamos ateityje bus gerokai didesnės nei suplanuota biudžete ir didelio deficito nebebus.
Vieni mokesčiai – mažinami, kiti – didinami
Sumažinus GPM augtų kiti mokesčiai – ypač taršos ir turto mokesčiai.
„Taršos mokesčiai bus pagrindinė kryptis, nes visgi Europa paskelbė žaliąjį kursą ir tikrai neišvengsime stiprių taršos mokesčių. Tikriausiai nyks lengvatos malkoms, anglims ar toms pačioms dujoms, kurios yra skirtos šildymui.
Antras dalykas – turto mokesčiai. Šiai dienai jie tikrai neatliepia tos situacijos ir kaip pavyzdys, nekilnojamojo turto apmokestinimas greičiausiai vis labiau slėgs pečius, nes tokias tendencijas matome ir užsienyje“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sako M. Dubnikovas.
Vis tik šiemet mokesčiai nebus didinami, nes tam reikalingas ilgas pereinamasis laikotarpis diskusijoms, ir pačio mokesčio įsigaliojimui.
Tokia mokesčių pakeitimo reforma suplanuota 2023 m. pradžioje.
