Tiesa, valdantieji tokio pasiūlymo gali ir nepalaikyti, mat mažiausias algas Lietuvai tektų didinti iš skolintų pinigų.
„Mažiausių pajamų gavėjų atžvilgiu tai būtų 120-imt papildomų eurų šiais metais, kuriuos jie gautų kaip papildomas pajamas“, – sakė Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Gitanas Nausėda vėl nori didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Šį kartą nuo 400 iki 450-ies eurų. Taigi minimalų 468 eurų į rankas atlyginimą gaunantis žmogus papildomai per mėnesį gautų dar 10-imt eurų. Šis priedas mažėtų augant atlyginimui. Jei žmogus per mėnesį uždirba 700 eurų į rankas, nauda būtų mažesnė – 8 eurai per mėnesį.
„Jeigu būtų NPD pakeltas 50 eurų, tai ta nauda būtų 10 eurų per mėnesį asmeniui, kuris uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą. Per metus tai būtų 12 kartų daugiau“, – teigia „INVL Asset Management“ Indrė Genytė-Pikčienė.
Esą tai – svarbi ekonomikos politikos priemonė.
„Prezidento nuomone, tai yra svarbi ekonomikos politikos priemonė, kuri turėtų būti aktyvuota būtent šiuo metu. Jau iki pandemijos pajamų nelygybė Lietuvoje buvo viena pagrindinių ekonominių, socialinių problemų. Dešimtadalis didžiausias pajamas gaunančių asmenų jautėsi pakankamai gerai, jų pajamos pernai išaugos 20-imt procentų. Dešimtadalio mažiausiai pajamos stagnavo“, – aiškina S. Krėpšta.
Prezidento žodis mokesčių keitimo, atlyginimo didinimo klausimais nėra svarbiausias. Finansų ministerija Prezidento siūlymą vertina rezervuotai. Esą Lietuvoje biudžeto pajamų ir Bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš mažiausių Europoje, dėl to visi sprendimai nukreipti į biudžeto pajamų mažinimą turėtų būti labai gerai pamatuoti. Optimizmu netrykšta ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolkas Majauskas.
„Šis siūlymas mokesčių mokėtojams kainuotų apie 84-is milijonus eurų per metus. Tai yra pakankamai reikšminga suma 0:38 <…> 3:37 Vienintelis resursas šiandien, jeigu sprendimas būtų įgyvendintas nuo liepos pirmosios, tai būtų skolintis. Augtų valstybės skola“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, tam Prezidento patarėjas nepritaria.
„Tai yra maždaug dvi šimtosios šių metų deficito, tai tiesioginė finansinė kaina yra tikrai nedidelė, tai yra daugiau ekonominių prioritetų klausimas“, – sako jis.
Prezidentūra aiškina, kad valstybė gali rasti pinigų pataisoms.
„Yra tikrai šiuo metu svarbu koncentruotis į šešėlį mažinančias priemones, šiuo klausimu turime daug neišnaudotų rezervų Lietuvoje“, – priduria S. Krėpšta.
Tiesa, finansininkai į idėją žiūri atsargiai.
„Pirminė idėja yra tikrai nebloga ir iš principo ją būtų galima svarstyti, tačiau jau kalbant biudžeto sudarymo rėmuose, kiekvienas pasiūlymas turi eiti koja kojon su konkrečiais šaltiniais ir šešėlio mažinimo argumentas nėra pakankamas“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Galutinį sprendimą dėl Prezidento pataisų turės priimti Seimas.
