VSD išplatino medžiagą, kurioje konstatuojama, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Anot VSD, tyrimų metu gauta informacija 2006-2017 m. buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Tačiau dalis parlamentarų piktinasi, kodėl STT daugiau nei dešimtmetį gaudama informaciją apie „MG Baltic“ daromą įtaką šalies politikams, valstybės institucijoms ir teisėsaugai, nesiėmė ikiteisminių tyrimų.
Valstybės galvos viską žinojo
2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina patikino, kad nusikalstamos veikos požymių turinti informacija, nesusijusi su priešiškomis valstybėmis, buvo perduodamas teisėsaugai, priklausomai nuo jų funkcijų – STT ar Finansinių nusikaltimų tarnybai (FNTT).
Taip pat G. Grinos teigimu, bet kokia informacija būdavo teikiama pirmiems trims valstybės asmenims (prezidentei, premjerui ir Seimo pirmininkui) ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įslaptintų pažymų pavidalu.
„Labai svarbu suprasti, kuo skiriasi žvalgyba nuo teisėsaugos. Teisėsauga renka informaciją apie nusikalstamas veikas ir yra išbaigti rinkimo terminai, nes čia susiję su žmogaus teisėmis. Kai kalbame apie žvalgybą, žvalgyba neturi jokių terminų dėl paprastos priežasties, kadangi procesai žvalgybiniai neturi nei pradžios, nei galo“, - komentuodamas informacijos rinkimo trukmę tv3.lt kalbėjo G. Grina.
Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė savo „Facebook“ paskyroje taip pat paaiškino, kodėl VSD informacija visuomenę pasiekė tik dabar.
„VSD žvalgybinę informaciją tyrimų metu 2006-2017 m. nuolat teikė STT apie MG Baltic atstovų bandymus paveikti valstybines institucijas, politikus, politinius procesus, daryti įtaką teisėsaugai, žiniasklaidai ir t.t. VSD neatlieka ikiteisminių tyrimų, todėl informacija buvo teikiama jiems.
Vakar VSD išslaptino dalį žvalgybinės informacijos ir pateikė NSGK (nes toks buvo NSGK pavedimas, siekiant didesnio atvirumo visuomenei). Informacija buvo pateikta taip pat ir valstybės vadovams“, - savo paskyroje rašė A. Katkuvienė.
Pritrūko informacijos
2007-2012 m. STT vadovavęs Žimantas Pacevičius patvirtino, kad VSD keisdavosi informacija su STT, tačiau pabrėžė, kad jei STT nesiėmė pradėti ikiteisminį tyrimą, vadinasi, jį pradėti trūko informacijos.
„Mes su VSD dalindavomės įvairia informacija, dėl „MG Baltic“ neatsimenu, buvo tokia ar nebuvo. Greičiausiai ir buvo. Jeigu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, reiškia, kažko neužteko, kažko trūko. Kitos priežasties nėra“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Pacevičius.
Tuo metu STT atstovė Renata Endružytė informavo, kad 2016 m. gegužę STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
2018 metų balandį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras šią politinės korupcijos bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.
Tyrimams reikia teisėsaugos drąsos
Interviu LRT radijui antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai.
Tačiau, anot prezidentės, „fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų, kad byla ir ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, tam reikia ir teisėsaugos institucijos, ir žvalgybos institucijų drąsos ir gebėjimų, ką matome nuo 2016 metų pradžios“.
„Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato tvarką, kad periodiškai vadovai gali būti informuojami apie korupcijos reiškinius šalyje ir, be jokios abejonės, tai vyko ir tai vykdavo tik tokia apimtimi, kokią pagal įstatymą galėjo teikti teisėsauga ir žvalgybos institucijos. Bet tai yra tik informacija apie poveikį, ji neturi prasmės, jei neturi įrodymų, o įrodymus vykdo ir ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra“, - kalbėjo D. Grybauskaitė, paklausta, ar žinojo apie koncerno „MG Baltic“ daromas įtakas partijoms, politiniams procesams.
Šiuo metu, anot D. Grybauskaitės, ne viena politinės korupcijos byla yra pasiekusi teismą, ir tai „tampa ne išimtimi, bet taisykle“.
„Todėl labai džiaugiuosi, ir tai, kad bylos pradėjo pasiekti teismus rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti ir įrodymus, o paskutinė didžiulė daugiaepizodė politinės korupcijos byla pasiekė teismą, ir tai reiškia, kad nuosekli kova su korupcija bei teisėsaugos profesionalumas ir pastangos pradėjo duoti labai čiuopiamus rezultatus“, - sakė prezidentė.
Užvaldė daugumą ministerijų
VSD rašte parlamentarams teigiama, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas Darius Mockus, buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.
Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
