Kelionių agentūrų pradelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus padidėjo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos „Sodrai“ – 350 tūkst. litų.
Pusė kelionių agentūrų Registrų centrui nėra pateikusios metinių finansinių rezultatų. 15 proc. šios srities įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, o kas dešimta turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.
„Kiekvienais metais Lietuvoje pasitaiko keletas atvejų, kuomet kelionių agentūra, surinkusi iš gyventojų pinigus už paslaugas, pasiskelbia nemokia ir vėliau bankrutuoja. Kelionių organizatorius, negavęs mokesčio iš agentūros, nevykdo kelionės. Norint išvengti tokių situacijų, itin svarbu dar prieš įsigyjant paslaugas, pasidomėti įmonės mokumo istorija bei veiklos rezultatais. Kalbant apie kelionių agentūras, vien tipiniu vertinimo kriterijumi – ilgu veiklos amžiumi pasikliauti nepakanka“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Pasak A. Buemann, tarp kelionių agentūrų pagal juridinę formą vyrauja uždarosios akcinės bendrovės, kurios Registrų centrui privalo pateikti metinius finansinius rezultatus. Tačiau pusė kelionių agentūrų nėra pateikusios tokių duomenų už 2010 m. ar 2009 m. Tai yra neskaidrumo požymis, todėl, vertinant įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus, papildomai reikėtų pasitelkti tuos duomenis, kurie prieinami viešai, pavyzdžiui, pradelstos skolos, turto areštai ir pan.
Siekdami sužinoti kuo daugiau apie konkrečią įmonę, gyventojai gali pasitelkti įvairius šaltinius. Pavyzdžiui, iš Centrinės hipotekos galima gauti išrašus apie įregistruotus turto areštus, iš „Sodros“ – apie šiai institucijai vėluojančias sumokėti įmones, Registrų centre galima sužinoti apie pateiktas finansinių rezultatų ataskaitas ar jas pačias įsigyti.
Be to, ataskaitą apie konkrečią kelionių agentūrą galima gauti ir internete – asmeninėje kredito istorijos sistemoje Manocreditinfo.lt. Ataskaitą sudaro įmonės mokumo faktai, t. y. nepadengti ar padengti pradelsti įsiskolinimai, turto areštai, teismo procesai bei užklausų apie įmonę per paskutinį pusmetį duomenys. Taip pat ataskaitoje nurodomas įmonės mokumo reitingas.
Dauguma kelionių agentūrų priklauso smulkaus verslo segmentui. Jose dirba ne daugiau 7 darbuotojų, metinė apyvarta nesudaro 2 mln. litų, įstatinio kapitalo vidurkis siekia 50 tūkst. litų, o vidutinis veiklos amžius – 9 metus. „Beveik visų kelionių agentūrų akcininkai yra fiziniai asmenys, kurie dažnai ir vadovauja įmonėms. Be to, neretai pasitaiko, kad kelionių agentūros verslas valdomas vienos ar kelių šeimų“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Kelionių agentūros atitinka per paskutinius dvejus metus dažniausiai bankrutuojančių įmonių tipą. Per minėtą laikotarpį dažniau bankrutavo ne naujai veiklą pradėjusios, o brandžios įmonės, kurių veikla vidutiniškai siekia 9 metus. Tarp ilgai veikusių ir bankrutavusių įmonių daugiausia yra smulkaus verslo bendrovių, kurias valdė fiziniai asmenys. Tokių įmonių verslo finansavimas dažniausiai vyko įkeičiant savininkų nuosavą nekilnojamą turtą, o jam per sunkmetį nuvertėjus, finansavimas sustojo. Didžiosios dalies bankrutavusių įmonių finansinė situacija buvo prasta nuo 2008 metų, o daugiausiai neįvykdytų finansinių įsipareigojimų minėtos bendrovės turėjo finansų sektoriui.
Kreditų biuras „Creditinfo“ atliko kelionių agentūrų būklės analizę prieš jų bankrotą, pažymėjimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. Nustatyta, kad dar prieš tai daugelio kelionių agentūrų ir su jomis susijusių įmonių mokumo istorijoje buvo fiksuoti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo faktai. Be to, kelionių agentūroms buvo būdingi itin prasti finansiniai rezultatai arba jie buvo nepateikiami, kaip reikalauja teisės aktai, Registrų centrui.
Pasak A. Buemann, Turizmo įstatymo pataisos, kuriomis siūlomas privalomasis laidavimo draudimas, dar nėra įsigaliojusios. Tačiau nauja tvarka veiksmingiausia būtų tuomet, jeigu privalomojo laidavimo draudimo įmokos būtų nustatomos pagal konkrečios agentūros mokumo riziką ir parduodamų paslaugų portfelį. Kitaip tariant, mažesnėmis įmokomis būtų skatinamos mokios ir skaidriai veikiančios įmonės.
