Beveik 150 įmonių pandemijos metu gavo paramą, tačiau ją išleido ne darbuotojų atlyginimams, o prabangių automobilių pirkimui. „Maserati“ ir „Lamborghini“ įsigiję verslininkai prašė valstybės paramos dėl pandemijos nuostolių ir ją gavo. Apie kilusį skandalą aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei Seimo narys Algirdas Butkevičius.
„Reikia suprasti, kad praėjusiais metais, kai buvo, taip vadinami, iš sraigtasparnio mėtomi pinigai, tai buvo daroma pakankamai sąmoningai, nes pinigai turėjo pasiekti rinką pakankamai greitai. Tai buvo daroma suvokiant riziką, kad dalis pinigų gali būti panaudojami pagal paskirtį.
Tačiau niekas net blogiausiame sapne, matyt, neįsivaizdavo ir nesapnavo, kad už tuos pinigus bus perkami prabangūs „Rolls Royce“ automobiliai“, – kalbėjo M. Majauskas.
Kilo klausimai, iš kur tokie resursai
M. Majauskas teigė, kad ne kartą BFK posėdžių metu keltas klausimas dėl paramos verslui panaudojimo tikslingumo.
„Prašėme VMI labai atidžiai tikrinti, kaip yra skiriama parama ir kam ji yra naudojama“, – sakė M. Majauskas.
Paaiškėjus, kad praėjusiais metais juridiniai asmenys išleido daugiau nei 100 mln. eurų prabangiems automobiliams, anot M. Majausko, natūraliai kilo klausimas, iš kur pas nuo pandemijos nukentėjusį verslą atsirado tokie resursai ir ar tokie pirkiniai nėra susiję su gauta parama.
BFK pirmininko teigimu, pradėjus gilintis, paaiškėjo, kad net 148 įmonės įsigijo prabangius automobilius, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst., net 32 įmonės nusipirko tokius automobilius, kaip „Ferrari“, „Lamborghini“ ar „Rolls Royce“.
„Mes norime gauti atsakymus į kelis klausimus. Pirma, ar tokie prabangūs automobiliai nėra naudojami asmeniniams poreikiams. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad prabanga nėra jokia nuodėmė ar tuo labiau nusikaltimas, tačiau sumokėti reikalingus mokesčius yra labai svarbu“, – pasakojo M. Majauskas.
Jei toks prabangus automobilis naudojamas asmeniniams tikslams, anot M. Majausko, jis negali būti įtraukiamas į sąnaudas ir už jį privalo būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis.
„Antra, matome, kad neretai prabangius sportinius automobilius registruoja kaip krovininius ir susigrąžina sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Dar vienas galimas pažeidimas“, – įtarimus vardijo M. Majauskas.
Paramą gali tekti grąžinti
BFK pirmininko teigimu, nemaža dalis šių įmonių gavo valstybes paramą ir subsidijas už prastovas, kas reiškia, kad įmonės išleido darbuotojus namo, mokėjo jiems mažesnius atlyginimus ir gavo iš valstybės už tai kompensaciją.
„O kita ranka pirko prabangų „Lamborghini“ ar „Ferrari“ automobilį. Tai iš tiesų čia atsiranda labai svarbus socialinio teisingumo dėmuo, kai mažina darbuotojams atlyginimus ir tuo pačiu gauna valstybės paramą ir už tuos pinigus perka sportinius prabangius automobilius. Man atrodo, kad taip neturėtų būti. Tai yra aukščiausias cinizmo lygis“, – įsitikinęs M. Majauskas.
Politiko teigimu, dabar viskas VMI rankose. Jei bus išaiškinta, kad parama buvo gauta ne pagal tvarką, buvo naudota ne pagal paskirtį, M. Majauskas neabejoja, kad gali būti teisminiai procesai dėl paramos sugrąžinimo į valstybės biudžetą.
Butkevičius sutinka, kad klausimas yra rimtas. Jo nuomone, VMI turėjo anksčiau sureaguoti, nelaukdama komiteto kreipimosi.
„Jie pirmieji pamato atskirų įmonių finansinės atskaitomybės dokumentus. Aš manau, kad tyrimas turi būti tęsiamas toliau ir tos įmonės, kurios netikslingai panaudojo valstybės finansinę paramą, turėtų būti keliamas klausimas dėl lėšų sugrąžinimo“, – tvirtino A. Butkevičius.
Įmonių pavadinimų atskleisti negali
Nei M. Majauskas, nei VMI neskelbė tų įmonių, kurios galimai išvaistė valstybės gautą paramą prabangiems pirkiniams. Visgi žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad tarp tokių įmonių yra „Plasta“, „Ortopedijos technika“, „Švaros broliai“.
„Aš norėčiau, kad tie sąrašai būtų paskelbti, tačiau teisės aktai labai aiškiai pasako, kad tokia informacija gali būti susijusi su komercine paslaptimi. Aš pats atskleisti tų įmonių pavadinimų ar savininkų negaliu.
Puikiai suprantu, kad tai yra vieni turtingiausių Lietuvos piliečių, turinčių ne vieną asmeninį advokatą. Tokios informacijos atskleidimas man reikštų nesibaigiančius teismų maratonus ir galbūt net asmeninį bankrotą. Tai aš to tikrai nesiimsiu“, – teigė M. Majauskas.
Pasak A. Butkevičiaus, viešinti įmonių sąrašo neleidžia Mokesčių administravimo įstatymas, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad finansinės atskaitomybės informacija nėra skelbiama viešai.
„Man truputį keista, čia ir politikų yra padaryta tam tikra klaida ar buvo tam tikras kažkieno interesas, kad toks įstatyme būtų atsiradęs straipsnis. Nes daugelyje pasaulyje šalių finansinės atskaitomybės dokumentai yra skelbiami viešai. Tik vidinė įmonės apskaita negali būti skelbiama viešai“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Politiko teigimu, po šio kilusio skandalo bus proga peržiūrėti teisės aktus ir galbūt juos pakoreguoti, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų prieinami visuomenei.
Visgi M. Majauskas pažymėjo, kad visuomenė turėtų turėti teisę žinoti, kaip išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas už juos yra perkama.
„Šiuo atveju belieka apgailestauti, kad VMI metai iš metų į vartojimą per įmones žiūrėjo pro pirštus. Aš tam galiu rasti vienintelį paaiškinimą – to nedrįso daryti, nes tai yra susiję su turtingiausiais Lietuvos verslininkais“, – kalbėjo M. Majauskas.
Seimo nario nuomone, VMI principo reikalas yra pasibelsti į kiekvienos Lietuvos įmonės, kuri gavo paramą ir pirko prabangos prekes, duris.
Padarė didžiulę žalą verslo įvaizdžiui
Butkevičiau teigimu, toks įmonių elgesys prasilenkia su verslo morale ir etika, jeigu paaiškės, kad įmonės tikrai automobilių pirkimui panaudojo valstybės suteiktą paramą.
„Tai visų mūsų Lietuvos gyventojų pinigai“, – pabrėžė Seimo narys.
Jo nuomone, šis skandalas gali sumažinti ir visuomenės pasitikėjimą verslu. Tačiau, anot A. Butkevičiaus, informacija apie tokius skandalus sklinda ne tik Lietuvoje.
„Tokia informacija sklinda ir už Lietuvos ribų. Tada ir užsienio investuotojai, kurie ateina ir daro čia investicijas, jie irgi tai vertina konkurencingumo požiūriu, ar nebus jie kažkokiame antrame plane, nesinaudodami valstybės paramą ir suprasdami, kad konkurencinės sąlygos jiems gali būti daug sudėtingesnės prieš vietos įmones“, – tvirtino A. Butkevičius.
Kad suduotas smūgis verslo įvaizdžiui sutiko ir M. Majauskas.
„Aš manau, kad padaryta didžiulė reputacinė žala visam Lietuvos verslui. Net ir viena įmonė, kuri pasielgė, gaudama valstybės paramą, mažindama darbuotojams atlyginimus ir tuo pačiu pirkdama prabangų sportinį automobilį, meta didžiulę reputacinę dėmę visam verslui. Šiandien mes turime ne vienetinį atvejį, o sisteminius pažeidimus“, – tvirtino M. Majauskas.
„Už mokesčių mokėtojų pinigus buvo perkami ferariai. Reikia įsivaizduoti tokią situaciją, kuri, mano supratimu, yra netoleruotina“, – pridūrė M. Majauskas.
Jo nuomone, į šią situaciją turėtų reaguoti ir verslo asociacijos, iš kurių, anot M. Majausko, iki šiol buvo girdimi tik priekaištai, kaip valstybė per lėtai dalina pinigus.
Pirko ir laivus
Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu M. Majauskas pateikė daugiau piktnaudžiavimo pavyzdžių. Pasirodo, įmonės pirko ne tik prabangius sportinius automobilius, bet ir vandens motociklus ar net laivus.
Pavyzdžiui, įmonė užsiimanti naminių gyvūnėlių maisto prekyba: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo daugiau kaip 20 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui ir įsigijo 17 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.
Įmonė užsiimanti pastatų inžinerinių sistemų remontu: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 30 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui, gavo 40 tūkst. eurų paramą skirtą verslo skatinimui ir įsigijo 18 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.
Įmonė teikianti siuvimo paslaugas: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 20 tūkst. eurų subsidiją už prastovas ir darbo vietų išlaikymui ir įsigijo šimtus tūkstančių eurų kainuojantį prabangų laivą.
Įmonė užsiimanti sanitarinių įrenginių prekyba: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 3 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonėms ir įsigijo 14 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.
Nekilnojamo turto agentūra: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 4 tūkst. eurų subsidiją skirtą mikroįmonėms ir įsigijo 34 tūkst. eurų vertės pramoginį laivą.
Įmonė, užsiimanti krovininiu sausumos transportu: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 160 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui, gavo 90 tūkst. eurų subsidiją už prastovas ir įsigijo 15 tūkst. eurų vertės vandens motociklą.
Bendrovė, atliekanti sunkiasvorės technikos remonto darbus: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 60 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui ir įsigijo 14 tūkst. eurų vertės vandens motociklą.
Tarptautinių pervežimų paslaugų įmonė: pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos, gavo 80 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui, dar gavo 170 tūkst. eurų subsidiją verslo skatinimui ir įsigijo 14 tūkst. eurų vertės vandens motociklą.
Įmonė užsiimanti žvyro ir molio kasyba: gavo 110 tūkst. eurų verslo skatinimo subsidiją ir įsigijo 22 tūkst. eurų vertės pramoginį laivą.
