Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir istorikas Darius Kuolys.
Pastarosiomis dienomis buvo net trys visuomenės apklausos, kurios rodo, kad iš keturių partijų, kurioms sekasi geriausiai, net trys turi lyderystės problemų. Tai Tėvynės sąjunga – kalbama, kad sąrašui vadovaus ne partijos pirmininkas, o Ingrida Šimonytė ar Rokas Masiulis. Socialdemokratai, kurių lyderiui Gintautui Paluckui nesiseka Vilniaus mieste. Valstiečiai, dėl kurių lyderio net jo bendražygis Saulius Skvernelis yra neigiamai kalbėjęs. Kaip jūs manote, kuo baigsis šios lyderystės problemos partijose?
Turbūt priklauso nuo pačių partijų. Iki rinkimų likę nedaug laiko. Lietuvoje yra telkiančios lyderystės stoka. Mes turime pavienius asmenis, kurie partijas vienaip ar kitaip išreiškia, bet nematome stiprių komandų. Komandų, kurios sugebėtų dirbti kartu. Socialdemokratai turėjo tam tikro komandinio darbo patirtį. Turėjo lyderių, kurie telkdavo labai įvairius socialdemokratus. Dabar matome, kad jie pradeda byrėti. Nesimato konservatorių idėjinės lyderystės. Matome, kad ta idėjinė lyderystė pradingsta.
Lieka viešieji ryšiai, kurie irgi pradeda prasčiau veikti. Valstiečiai mums demonstruoja, kaip vienoje partijoje galima turėti net kelis frontus. Apie telkiančią lyderystė čia keblu kalbėti. Norisi linkėti, kad partijos stiprėtų ir atsirastų stiprios komandos, sugebančios susitarti viduje. Tos komandos Lietuvai šiandien turi siūlyti tvarius scenarijus, ko mes ir pasigendame.
Klausiant paprastai – kas dabar valdo Lietuvą? Prezidentas neturi aiškios atramos Seime. Seimo pirmininkas nebeatstovauja valdančiajai daugumai. Premjeras dėl sveikatos problemų nelabai dalyvauja politiniame gyvenime. Kas valdo šalį?
Šalis valdosi. Yra tam tikros inercijos, tam tikros interesų grupės. Valstiečiai ėjo su konkrečia programa, bet vėliau paaiškėjo, kad daugeliu atvėjų elgiasi liberaliau už pačius liberalus. Liberalai nedrįso priiminėti kai kurių sprendimų, nes stambusis verslas pajuto minkštą vietą, kad galima spausti ir prisiimti sau reikalingų sprendimų. Šiuo atveju, jeigu mūsų politikai neturi politinio stuburo – yra struktūrų, kurios turi tą stuburą ir tvarkosi. Šiuo atveju, tas vaizdas, kad mūsų valdžia yra silpna, pakrikusi, yra iliuzinis vaizdas, nes kitos struktūros veikia racionaliai, apgalvotai.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
