kuolys

Nors iki išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos liko vos mėnuo, jis jau šianien yra aktyviai įsitraukęs į vidaus politikos formavimą. Iš jo pasisakymų po valdančiųjų valstiečių derybų dėl koalicijos Seime stiprinimo tarsi susidaro įspūdis, kad G. Nausėda vykdys atviresnę politiką, kartu nevengdamas konstruktyvios kritikos. Tačiau tai tik pirmasis įspūdis.

„Mes nesugebame mėšlynėtis, o olandai sodina gėlės“, – lietuvių kultūrinį mentalitetą apibūdina kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys. Trečiadienį į Šiaulių universitetą padiskutuoti apie valstybę ir tautą kuriančią mokyklą pakviestas visuomenininkas savaitraščiui „Šiauliai plius“ papasakojo, kaip būtų galima išspręsti švietimo ydas. - Kai buvote švietimo ministras, gausiai kūrėsi mokyklos. Šiauliuose jas imta steigti net tuščiuose darželiuose.

Dalyvaudamas žinomo lietuvių dailininko Gitenio Umbraso pilietinio meno akcijoje Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys įstatymo nepažeidė. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs D. Kuolio apeliaciją, panaikinęs anksčiau teisėjos Aušros Valinskienės priimtą nutarimą ir bylą nutraukęs.

Kai žiniasklaida paviešino slapta darytą Seimo pirmininkės I. Degutienės „išpažintį“ apie tai, kad ją seka, o Seimą šantažuoja prezidentė D. Grybauskaitė, skandalas tik plečiasi. Aiškėja, kad dėl I. Degutienės ar Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų spaudimo galėjo būti atšaukta televizijos laida. „LNK (televizija – Balsas.

Darbo partijai laimėti Seimo rinkimus padėjo karas tarp Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „Drąsos kelio“ (DK), - mano visuomenininkas, „Lietuvos sąrašo“ idėjos autorius Darius Kuolys. „Dar pavasarį buvo galima matyti, kad TS-LKD užleidžia pozicijas Darbo partijai ir tada buvo gimusi idėja, kaip alternatyvą šios politinės jėgos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei Tvarkos ir teisingumo projektui priešpastatyti „Lietuvos sąrašą“. Deja, įvykiai susiklostė kitaip.

Spalio 15 d., pirmadienį, 13 val. Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys toliau bus teisiamas už žodžio laisvės gynimą pilietinėmis vaikštynėmis, surengtomis Simono Daukanto aikštėje šių metų gegužės 31-ąją. Šį kartą teisme liudys vaikštynes stebėję policijos pareigūnai. Tai trečioji D. Kuoliui iškelta administracinė byla.

Šalies teisėsauga tęsia teismų prieš protestuojančius visuomenininkus ir politikus, vienaip ar kitaip susijusius su dramatiškus Garliavos įvykius lydėjusius protestus, ciklą. „Lietuva jau niekuo nebesiskiria nuo kaimyninės Baltarusijos, kurią  pamokyti demokratijos nepraleidžia progos mūsų politikai.

„Pirmą vietą sąraše visi palieka Neringai Venckienei, tačiau akivaizdu, kad šalia jos jau vyksta kova dėl galios ir įtakos, kas yra normalu ir neišvengiama“, – mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak V. Dumbliausko, sekmadienį pristatytas „Drąsos kelio“ partijos dešimtukas yra ganėtinai margas ir savaip įdomus. „Ten du buvę Seimo nariai, vienas iš jų buvo ministru. Trys garsūs žurnalistai, yra ir kunigas.

Profesorius Gediminas Merkys interviu „Laisvame laikraštyje” labai išmintingai ir atvirai įvardino dramos, vykstančios visos Lietuvos akivaizdoje, personažus ir po garsiomis frazėmis bandančius pasislėpti ne visai atvirus veikėjus. O drama ta, kad visos antisisteminės jėgos, turėjusios galimybę susivienyti ir pristatyti naujovišką požiūrį į kandidatus, kol kas nesugebėjo išsikristalizuoti į labai aiškią doros ir kompetencijos sąjungą.

Po dramatiškų Garliavos įvykių aktyviai telkiama politinė jėga – „Drąsos kelio“ pristatytas „Lietuvos sąrašas“ – neišvengia nuomonių skirtumų, tačiau jos dalyviai ir procesą iš arti stebintys politikai neigia žinias, kad kilę nesutarimai yra esminiai. „Pagal Dariaus Kuolio sumanymą, „Lietuvos sąrašas“ turėjo būti visos Lietuvos formuojamas ir augti kaip gėlė. Nutiko taip, kad „Drąsos kelio“ partija paskubėjo ir perėmė šią gėlę bei pasodino į vazoną.

Pagrindinis šio tęstinio teksto tikslas buvo aptarti, kokią įtaką lietuvių bendruomenės erozijai daro etinė inteligentijos laikysena ir vertybinės nuostatos. Tikrieji Šiaurės Atėnai, arba Keletas apibendrinamųjų pastabų Etika, kaip filosofinė disciplina, susiformavo politiniame kontekste, t. y. ten, kur keliamas klausimas, kas lemia bendruomenės laimę ir klestėjimą.

Esame pasipiktinę smurtu, kurio šių metų kovo 23 dieną Lietuvos valstybės vardu kaukėti policininkai ėmėsi prieš Kauno mergaitę. Esame nusivylę tuo, kad brutalaus smurto prieš vaiką iki šiol nepasmerkė valstybės vadovai, o Generalinė prokuratūra dėl šito neiškėlė bylos. Esame pasipiktinę smurtą lydinčia melo kampanija, kurioje dalyvauja šalies politikai ir pareigūnai. Tokie jų veiksmai liudija, kad smurto grėsmė  vaikui išlieka.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narys Artūras Melianas kreipėsi į Seimo Audito komitetą, prašydamas ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagrįstai ir teisėtai finansavo VŠĮ „Pilietinės visuomenės instituto“ projektą pilietiškumui mokyklose ugdyti ir ar šiai veiklai skirti 4 milijonai litų nebus naudojami politinei propagandai. Instituto vadovas Darius Kuolys teigia, kad tai primityvus politinis kerštas, kuris tik pagreitins partijos agoniją.

Neseniai iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Darius Kuolys teigia pasitraukęs dėl Teisėjų tarybos pirmininko, Aukščiausiojo teismo vadovo Gingtaro Kryževičiaus ir jo sekretorės – Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Laimos Garnelienės – viešų kalbų ir atsainaus požiūrio į teisėjų nusižengimus.

Trečiadienio vidurdienį visuomeninio judėjimo atstovai pririšo žalias juosteles Seimo prieigose. Tokios juostelės artimiausiomis dienomis, anot akcijos iniciatorių, atsiras ir prie kitų svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų. Aiškindamas naujos akcijos esmę, vienas visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ iniciatorių Darius Kuolys teigė, kad „valdžios sprendimai teisingumo kol kas negina“, todėl naujosios akcijos tikslas – paraginti valdžios institucijas apsivalyti.

Jau beveik tapo keista tradicija, kad prieš Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją įvairioje žiniasklaidoje pasirodo bauginantys pranešimai apie nacionalistų rengiamas eitynes. Žurnalistai tiesiog varžosi, kuriame žinių portale pasirodys skandalingesnė, labiau intriguojanti ir labiau bauginanti antraštė. Štai portalas „balsas.

Seimo Antikorupcijos komisijai paskelbus tyrimo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų atleidimo išvadas – ir sveikinimai, ir gąsdinimai sąmokslais. Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis portalui Balsas.lt teigia, kad tyrimo vykdytojai turi kėslų nuversti prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Mes įžvelgiame, kad už klausimų, kuriuos gal ir reiktų svarstyti, slypi kitas tikslas.

Vidaus reikalų ministras tikina tik vykdęs Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodymus. Skandalų paliestas pareigūnas sutiko atsakyti į portalo Balsas.lt klausimus. – Ministre, ar ketinate trauktis? – Kol kas nesirengiu to daryti, nes žinau, kad šioje situacijoje esu tik iešmininkas. – Nuo ko viskas prasidėjo? – Ne kartą sakiau, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyko pasitarimas dėl operatyvinių veiksmų, o po to ši informacija pateko į dienraštį.

Kai jau buvo paskelbtas tekstas, kuriame teko garbė priminti jūsų žygdarbius, prisiminiau, ko dar jūs nenorite prisiminti. Arba bijote – bet motyvai nėra svarbūs. Svarbesnis yra dar vienas cinizmo įrodymas iš jūsų paties teksto. Jame, kaip tamstai ir būdinga, demonstruojate rafinuotą cinizmą, pagriebdamas velionio Vytauto Pociūno lavoną ir naudodamas jį, kaip vėzdą politiniams oponentams mušti. Arba savo sutręšusiam autoritetui paramstyti.

Žmogaus teisių gynėjai pareiškė susirūpinimą augančiomis autoritarizmo tendencijomis Lietuvoje. Europarlamentaras Leonidas Donskis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius bei visuomenininkas Darius Kuolys surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi, kad Lietuvoje nežabojamai klausomasi privačių telefonų pokalbių ir metė kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Eglės Kusaitės ir kitose bylose.

Holivudinius filmus apie teismus, rungtyniškus procesus ir advokato bei prokuroro kovas žiūrinčius lietuvius pirmojoje dalyje gal kiek nuvyliau teigdamas, jog nieko panašaus, bent jau Marijos žemės teismuose nematyti. Naujienos liejasi srautu Kol rašiau antrą dalį, Generalinės prokuratūros „kūrybinė grupė“ parūpino naujos medžiagos, kurios ir taip apstu, bei pakoregavo dėstymo eiliškumą.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius ir Europos parlamentaras Leonidas Donskis pasiprašė priimami Seimo vadovės ir prezidentės. Jų nuomone, abi vadovės turėtų nedelsiant susipažinti su paviešinta informacija apie tai, kad prokuratūra, siekdama žūtbūt nuteisti E. Kusaitę, prie bylos, kaip įrodymus, prisegė krūvą telefoninių pokalbių su žmogaus teisių gynėjais ir žinomais žurnalistais.

Lietuva ir jos gyventojai privalo gerbti tautines mažumas, tačiau iš tų pačių tautinių mažumų mes turime taip pat reikalauti lojalumo ir ištikimybės savo valstybei. Tuo tarpu šiandien ne tik mes patys nerodome geranoriškumo bei lojalumo, bet jo nereikalaujame ir iš kitų tautų atstovų, įsitikinęs Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.