Žmogaus teisių gynėjai pareiškė susirūpinimą augančiomis autoritarizmo tendencijomis Lietuvoje.
Europarlamentaras Leonidas Donskis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius bei visuomenininkas Darius Kuolys surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi, kad Lietuvoje nežabojamai klausomasi privačių telefonų pokalbių ir metė kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Eglės Kusaitės ir kitose bylose.
Teismai nėra savarankiški
Terorizmu apkaltintos klaipėdietės persekiojimas, specialiųjų tarnybų triukai ir paslaptingi liudytojai byloje žmogaus teisių gynėjams panašūs į policinės valstybės naudojamas prievartos ir kontrolės priemones.
„Faktiškai tai yra VSD (Valstybės saugumo departamento) byla. Nuo kada demokratinėje arba save tokia laikančioje valstybėje galima pilietę teisti visiškai tiesiogiai paradui vadovaujant tokiai sąjungai: slaptos policijos, teismo, prokuratūros? Valdžių padalijimo atžvilgiu tai yra pervesija. Aiškiai matome nedemokratinės valstybės veiksmus“, - kalbėjo L. Donskis.
Disidentų sekimas
„Balsas.lt savaitė“ jau anksčiau rašė apie tai, kad žinomai žmogaus teisių gynėjai Oksanai Čelyševai, žurnalistas Arkadijui Babčenkai ir Dmitgrijjui Florinui kažkas iš el. pašto adreso [email protected] persiuntė jų pokalbių su Eglės Kusaitės artimaisiais išklotines, parengtas VSD, prokuroro Justo Lauciaus užsakymu.
„Kai aš sužinojau, kad yra sekami rusų disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, kurie pradėjo domėtis Gatajevų, bet ir E. Kusaitės byla, tame tarpe mano bičiulė O. Čelyševa, garsi žmogaus teisių gynėja, „Novaja gazeta“ žurnalistė, man pasidarė aišku, kad apie tai tylėti negalima. Mes, kaip šalis, patenkame į gėdingą situaciją, kai ES valstybėje priešais tampa rusų žmogaus teisių gynėjai ir disidentai. Jų telefoniniai pokalbiai tampa įkalčiu E. Kusaitės byloje, o jos konstitucinė teisė gintis yra traktuojama kaip trukdymas bylos eigai“, - spaudos konferencijoje piktinosi L. Donskis.
Strasbūras turės darbo
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius teigė, kad E. Kusaitė turi dar stipresnę žmogaus teisių bylą prieš Lietuvą negu Gatajevai. „Iš kitos pusės, prokurorai turi ne ką stipresnius įrodymus prieš ją, nes jinai buvo globojama mažiausiai nuo 2007 m., tačiau kažkokių rimtų įrodymų, atrodytų, nėra. Dėl to taip karštligiškai ir desperatiškai dirbama šiuo metu. Byla yra teisme, tačiau šioje byloje labai aktyviai vykdomas ikiteisminis tyrimas“, - pasakojo H. Mickevičius.
Anot H. Mickevičiaus, prokurorų logika yra tiesiog stebėtina.„Ką reiškia, kad ji kaltinama, neva rengėsi įvykdyti teroro aktą? Ar tas faktas, kad ji galbūt neatsargiai kalbėjo telefonu arba siuntė sms žinutes, galbūt pasakė, kad susisprogdinsiu, nes užjaučiu čečėnų tautą dėl to, kad ją engia? Gal dėl to, kad sėdo į autobusą ir turėjo pasą, bilietą ir metro planą, tai jau yra rengimasis? Aš suprantu rengimąsi, jeigu žmogus buvo sulaikytas su sprogmenimis prie karinės bazės Rusijoje, tada būtų galima rimtai teigti, kad čia buvo rengiamasi vykdyti teroro aktą“, - pridūrė jis.
H. Mickevičius taip pat pakartojo žiniasklaidos jau skelbtą informaciją, kad į E. Kusaitės bylą toliau kišasi prokuroras J. Laucius, kuris specialiai tam pradėjo paralelinę bylą tariamiems E. Kusaitės bendrininkams, sėdintiems Lefortovo kalėjime.Jis pritarė spėjimams, kad ši byla Lietuvoje niekada nebus nei ištirta, nei yra kiek nors reikalinga. Vienintelis tikslas, anot jo, yra kištis į jau vykstantį teisminį E. Kusaitės bylos nagrinėjimą. Pasinaudoti paraleline byla ir teisėjų lengvai dalinamomis sankcijomis vėl klausomasi E. Kusaitės ir jos giminių pokalbių su žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais, o gautos išklotinės kraunamos į pagrindinę bylą. Taip, anot H. Mickevičiaus, baigtas ikiteisminis tyrimas tęsiamas paties teismo proceso metu, kas, apask jo, yra skandalingas žmogaus teisių pažeidimas.
Žmogaus teisių gynėjai piktinosi ir tyrėjais, kurie nesugeba pateikti įrodymų savo suformuluotiems kaltinimams ir galimai talkina persekiojant rusų disidentus Europos Sąjungos teritorijoje.
„Mes niekada nepasisakėme dėl E. Kusaitės kaltės, mes nesakome, kad ji nekalta, mes sakome, kad tai, kaip daromas tyrimas šioje byloje, yra visiškai nepriimtina teisinėje valstybėje“, - sakė H. Mickevičius.
Istorijų daugėja
Žurnalisto Gintaro Visocko, kurį visi Lietuvos teismai nuteisė už žurnalistinę veiklą ir ne už tai, ką jis parašė, o už tai, ką, pasak teisėjų, „galėjo pagalvoti vidutinis sktatistinis skaitytojas“, taip pat, anot visuomenininkų, būtina dėmesio ir komentarų.
„Jam skirtas nuosprendis - taip pat policinės valstybės recidyvas. Kaip T. Dapkaus ir R. Varnausko istorijos. Gerai, kad G. Visocko atveju „plunksnos broliai„ solidaresni - jo pusėn stojo net “Lietuvos rytas", - sakė portalui „Balsas.lt“ D. Kuolys.
Jis pasidžiaugė ir dėl pilietinių organizacijų vienybės. „Geriausia, kai tas organizacijas suvienija konkretūs veiksmai. Eglės Kusaitės gynimas tai ir padarė. Nepastebėjau čia jokios konkurencijos - tik talką ir bendradarbiavimą. Piliečių Santalkos atstovas Jonas Kronkaitis ankstesniuose lemtinguose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiama, ar liks Kusaitė ir toliau įkalinta, dalyvavo kartu su N. Sadūnaite ir kun. Grigu.Mes su L. Donskiu ir H. Mickevičiumi savo pareiškimuose minime ir viešai pritariame N. Sadūnaitės ir kitų disidentų pozicijai,“- tikino D. Kuolys.
Jis taip pat piktinosi prezidente ir Seimo pirmininke, kurios nepanoro su visuomenininkais ir Europos parlamentarais aptarti susidariusios padėties bei pabrėžė, kad specialiųjų tarnybų darbo metodai ir sekimo mastai byloja valdžią bijant žmonių.
******
Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuvoje per metus slaptai klausomasi 85 tūkst. privačių pokalbių. Už Lietuvą gerokai daugiau gyventojų turinčiose Suomijoje ar Vokietijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 4 tūkst. ir 12 tūkstančių.
