„Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.
P. Breedlove yra į atsargą išėjęs keturių žvaigždučių JAV oro pajėgų generolas, vadovavęs JAV pajėgoms Europoje ir 2013-2016 metais buvęs aukščiausiuoju NATO jungtinių pajėgų vadu.
Ar NATO padarė pakankamai, kad padėtų Ukrainai? Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė daugiau ginklų.
Manau, kad ne. Kare norisi atgrasinti savo priešą, norisi turėti iniciatyvą ir neperduoti jos priešui. O mes iniciatyvą priešui perdavėme. Norint būti tiekėjais, turime daug ką nuveikti. Dar nesuteikėme vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos sistemų, dar nesuteikėme pakrančių apsaugai skirtų kruizinių raketų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes nesuteikėme MiGų, kuriuos kitos šalys nori jiems perduoti. Taigi yra daugybė dalykų, kuriuos mes turime padaryti savo formate.
V. Zelenskis yra sakęs NATO lyderiams niekada daugiau neteigti, kad Ukrainos kariuomenė neatitinka NATO standartų. Kokio lygio ir gerumo yra Ukrainos kariuomenė?
Na, jie šiuo metu demonstruoja, kokie geri yra. Jie nuostabūs. Gynybai jie panaudojo strateginį gylį. Ir jie gerai apgalvojo, kaip kovoti, turint mažesnes, ne taip gerai aprūpintas pajėgas prieš didesnes, stipresnes ir geriau aprūpintas pajėgas. Kol kas tai jiems puikiai veikia, bet kartu tai reiškia, kad ukrainiečiai sunaudoja daug amunicijos ir ginkluotės, todėl Vakarai turi žengti priekin ir duoti Ukrainos kariuomenei tai, ko reikia jų kovai.
Irakas, Bosnija ir Hercegovina bei Libija yra tos vietos, kur NATO, kaip gynybinis aljansas, buvo įsikišęs tam, kad užkirstų kelią humanitarinei katastrofai. Ar priežastis, kodėl NATO nepadarė to paties Ukrainoje, yra ta, kad Maskva turi branduolinių ginklų?
Kaip minėjau, esmė ta, kad mes Vakaruose (mano tauta ir NATO), šiuo atveju esame atgrasinti. Mes taip jaudinomės dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo, kad leidome, jog mus atgrasintų nuo veikimo. O V. Putinas, atvirai kalbant, jaučiasi visai neatgrasintas nuo veikimo. Jis kaip tik pradėjo baisiausią karą prieš Ukrainos piliečius, tai baisiau nei nusikaltimas.
Jei prisimenate, ką ištisas savaites kalbėjo visi Vakarų lyderiai: jei jis pasielgs taip, mes padarysime šitaip. Tai yra iniciatyvos perdavimas priešui ir reagavimas į tai, ką daro priešas.
Ar NATO dėl to skelbia kažkokią žinutę? Jei taip, kokią?
Na, žinutė, dėl kurios aš nerimauju, yra skirta iraniečiams, šiaurės korėjiečiams ir kinams. Dabar turime susitvarkyti su V. Putinu, turime atkurti atgrasymą ir turime atgauti iniciatyvą. Ir turime pasiųsti V. Putinui tvirtą žinią, kad Vakarai nepritaria tam, ką jis daro.
Jei tai padarysime, galbūt pajėgsime atgrasinti iraniečius, šiaurės korėjiečius ir kinus, bet šiuo metu visam pasauliui siunčiame žinią, kad jei turi branduolinį ginklą, sulauksi tam tikros reakcijos iš Vakarų ir, žinoma, iš JAV. Ir nemanau, kad tokią žinią norime jiems išsiųsti.
Kaip vertinate Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje?
Mūšio lauke jos kalba pačios už save. Jei tai yra antra pagal pajėgumą kariuomenė pasaulyje, ji į šią kovą nesiuntė savo pagrindinės komandos, nes ši kova nebuvo įvykdyta gerai. Nėra to, ko tikėjomės iš rusų. Tikėjomės, kad rusai kovos kompleksiškai integruodami sausumos, oro ir jūrų pajėgas, pradės visaapimančią kovą, bet to nebuvo matyti.
Kitas įdomus dalykas yra tai, kokį mažą vaidmenį suvaidino Rusijos oro pajėgos. Jas stabdė riboti Ukrainos oro gynybos pajėgumai. Manėme, kad Rusija geba integruoti pajėgas. Manėme, kad Rusija gali slopinti priešo oro gynybą. Nieko, ką paminėjau, nepamatėme, nors manėme, kad Rusija žino, kaip tai padaryti. Jei jie tai sugeba, Ukrainoje to neparodė.
Kaip dėl kitų faktorių, pavyzdžiui, dėl karių moralės?
Yra aiškių požymių, kad Rusijos karių moralė prasta. Karo pradžioje tolimojo veikimo būrys, kuris pas mus kariuomenėje įtraukia pačius tvirčiausius vaikinus, pasidavė šiaurės rytų Charkove ir vieni pirmųjų pasakytų žodžių buvo: „Gal turite maisto?”
Kita rusų problema - sužeistųjų medicininė priežiūra. Mūsų kariai žino, kad mes juos išvešime iš mūšio lauko, nesvarbu kas benutiktų, mes jais pasirūpinsime, jie kasdien turės maisto, o kartais ir ką nors karšto pavalgyti. Tokia kariuomenė pasižymi gera morale. O mes matome požymių, kad šie dalykai Rusijoje kelia problemų.
Kovo 2 dieną sakėte: „Kijevo užėmimas yra didžiausias ir svarbiausias Rusijos taikinys“. Po mėnesio jie prie šio tikslo nė kiek nepriartėjo. Kokie šiuo metu galėtų būti realūs Rusijos kariniai tikslai?
Jie turėjo planą, kuris, jų manymu, turėjo užtrukti dvi, gal tris dienas. Jie planavo būtent taip, o tai, mano manymu, reiškia, kad jie padarė daug klaidų pagal tai, kokią įrangą atsivežė į kovos lauką. Akivaizdu, kad jie neatsivežė pakankamai atsargų ir neturėjo planų, kaip jų gauti. Ir jei jie manė, kad bus laukiami, dabar aišku, kad Rusija visiems Ukrainoje tapo priešu. Niekas jiems niekur nemojuos Rusijos vėliavomis po to, ką jie padarė Ukrainai ir ukrainiečiams.
Manau, kad greičiausiai pamatysime, kad Rusija keičia savo tikslus. Manau, kad ateis etapas, kai Rusija bandys pagerinti savo derybinę poziciją. Taipogi manau, kad prezidento V. Zelenskio tikslas yra pradėti kontrpuolimą ir pagerinti savo derybines pozicijas. Visi tikimės ir meldžiamės, kad galiausiai būtų prieita prie susitarimų.
Bet pasakysiu savanaudiškai: neturėtume priimti sąlygų, kurių nenori prezidentas V. Zelenskis. Šiuo metu turi būti kalbama ne apie tai, ko Vakarai nori Ukrainai. Turi būti kalbama apie tai, ko Ukraina ir prezidentas V. Zelenskis nori savo žmonėms. Ir manau, kad jis turėtų pareikalauti grąžinti visas Ukrainos žemes. Neturėtume jo versti reikalauti mažiau.
Kaip manote, ar yra kas nors, kas priverstų V. Putiną sustabdyti jo invaziją į Ukrainą?
Jei jis susidurs su jėga, jis sustos. Ir, atvirai kalbant, tai šiuo metu daro Ukraina. Dar laukia daug bjaurasties. Bet jei įsitrauktų kiti veikėjai ir V. Putinas susidurtų su tvirta jėga, manau, jis sustotų. Jei V. Putinas ir toliau tęs savo nusikalstamą kelią ir elgsis kaip beprotis, pavyzdžiui, panaudos biologinį, cheminį ar branduolinį ginklą, kaip sakė šalys, jis gali sulaukti kitokio atsako.
Antra vertus, mano nuomone, sankcijos niekada nepakenkė V. Putinui. Sankcijos pakenkė Rusijai. Jos sužeidė rusų tautą. Jos pakenkė Rusijos ekonomikai. Bet jos niekada nepakeitė V. Putino veiksmų. Dabar sankcijos labai griežtos ir kasdien griežtėja. Vis dar netikiu, kad jos pakeis V. Putino veiksmus, bet jos gali paveikti žmones, supančius V. Putiną. Nors visada sakydavau, kad sąmokslas niekada neįvyks, bet, atvirai kalbant, V. Putinas sukelia itin daug kančių savo žmonėms. Ir jie pradeda suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje. Taigi dabar dėl to nesilažinčiau.
Ar yra reali išeitis, kurią Vakarai šiuo metu galėtų pasiūlyti V. Putinui?
Nemanau, kad yra reali išeitis, kurią galėtume pasiūlyti ponui V. Putinui, kuri būtų priimtina ir ponui V. Zelenskiui. Todėl ir anksčiau minėjau: esu tvirto mąstymo ir noriu savo balsą panaudoti tam, kad pasakyčiau, jog neturime sakyti prezidentui V. Zelenskiui, ką jis turėtų ir ko neturėtų daryti šiose derybose. Jis turi priimti sprendimus savo šaliai. V. Zelenskis yra vadovas karo metu, matome tikrą vadovą, kol vyksta karas. Jei jis nusprendžia pasakyti: „Ne, aš neatsisakysiu šių šiuo metu okupuotų žemių“, tai aš palaikysiu prezidentą V. Zelenskį.
Ar yra potenciali rizika, kad V. Putinas gali paversti Ukrainą europietiška Sirijos versija?
Rusijos kovos būdas, kai jie negali laimėti iš karto, yra būtent tai, ką matėte Rytų Sirijoje. Dabar tai ir matote Mariupolyje pagal principą: jei nepavyksta nugalėti tavo kariuomenės, aš nužudysiu ir terorizuosiu tavo civilius.
Vienas iš jų veikimo būdų yra pabėgėlių srautų panaudojimas, dabar milijonai žmonių vyksta į Europą. Prisiminkite, kas su pabėgėlių srautais Europoje vyko anksčiau: tai sukėlė įvairiausių politinių problemų, sudrebino keletą vyriausybių. Padarius šias problemas visų NATO valstybių problema, tai bus naujas Rusijos kovos būdas. Ir mes negalime to leisti.
Ar yra pavojus, kad konfliktui tebesitęsiant pasaulis nebe taip jaudinsis, skirs mažiau dėmesio tam, kas vyksta Ukrainoje?
Manau, kad žmonės pavargsta. Tai vienas būdas pavadinti. Kitas - žmonės įniršę. Jie pyksta dėl to, ką mato. Jeigu stebėjote apklausas Amerikoje, tai daugiau nei 62 proc. amerikiečių tiki, jog turime daugiau daryti dėl Ukrainos.
Ši dalis žmonių augo dėl žiaurumų, kuriuos matome kiekvieną dieną, dėl absoliučiai baisios V. Putino ir jo pajėgų nusikalstamos veiklos. Per televiziją matome, kas vyksta, o amerikiečiai nuo to pavargsta. Spėčiau, kad tai vyksta ir kitose pasaulio vietose. Taigi, aš tikiu, kad, kad mes netapsime mažiau jautrūs šiems veiksmams – mes tik dar labiau supyksime.
