aljansas

Turkijos vykdomi kariniai veiksmai Sirijoje – operacija „Peace Spring“ (angl. „Taikos pavasaris“) – sukėlė Turkijos sąjungininkų siaubą ir nerimą. Nejaugi kliba Turkijos narystė NATO? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad dėl intervencijos gali susidaryti „nepakeliama humanitarinė padėtis“, ir pareikalavo nutraukti puolimą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskambinusi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas.

Pirmadienį Vengrijos valdančioji partija boikotavo parlamento posėdį dėl Švedijos narystės NATO, taip atidėdama paskutinės Aljanso narės balsavimą dėl Aljanso išplėtimo. Vengrija palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir po jos pradėtos invazijos į Ukrainą ir daugelį mėnesių vilkina Švedijos priėmimą į NATO, nors ir pareiškė iš principo tam neprieštaraujanti. Jungtinės Amerikos Valstijos padidino spaudimą Vengrijai ratifikuoti Stokholmo paraišką.

NATO trečiadienį pateikė rekomendacijų narystės Aljanse siekiančiai Ukrainai, tarp jų – reformos, skirtos kovai su korupcija, teisinės valstybės stiprinimui ir paramai žmogaus teisėms bei mažumų teisėms.

Užsienio reikalų ministerijai pradėjus tarnybinius tyrimus iškart dėl 2 diplomatų veiklos, kai kurie opozicijos politikai vieną tyrimą vadina konservatorių politiniu žaidimu prieš rinkimus ar net kerštu prezidentui Gitanui Nausėdai. Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį ministerija įtaria valstybės institucijų suteikto mandato nesilaikymu.

Kitąmet NATO vykdys didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų, šeštadienį pranešė Aljanso karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris. „2024 metais Aljansas vykdys didžiausias kolektyvines pratybas „Steadfast Defender“ nuo Šaltojo karo laikų. Daugiau nei 40 tūkst. karių iš viso Aljanso pratybas atliks Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse“, – šeštadienį Osle, po NATO karinio komiteto konferencijos, žurnalistams teigė admirolas R. Baueris.

NATO ruošiasi surengti didžiausias jungtines karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų, siekdamas pasirengti atremti galimą Rusijos agresiją prieš vieną iš savo narių. Kaip rašo „Financial Times“, remdamasis Aljanso atstovu, pratybos „Steadfast Defender“, kuriose dalyvaus daugiau nei 41 tūkst. karių, vyks 2024 metų vasario-kovo mėnesiais. Pasak leidinio šaltinio, numatoma kad pratybose dalyvaus 500–700 karinių orlaivių ir daugiau nei 50 karinių laivų.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimti sprendimai priartino Ukrainą prie narystės Aljanse, o Ukraina turi teisę pati pasirinkti savo kelią. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pareiškė bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) ir Saugumo ir gynybos pakomitečio (SEDE) posėdyje. J. Stoltenbergo teigimu, per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą NATO sąjungininkėms pavyko pasiekti pažangos Ukrainos kelyje link narystės.

Trečiadienį Vilniuje baigėsi NATO viršūnių susitikimas, jo dalyviai šį renginį vadina istoriniu. Aljanso lyderiai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas. Susitikime patvirtinti regioniniai gynybos planai, Turkija pažadėjo nebestabdyti Švedijos narystės NATO ratifikavimo, sutarta dėl mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai. BNS pateikia svarbiausias politikų citatas.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį atvykęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kyjivo pagrindinis siekis yra visateisė narystė Aljanse. „Pagrindinis tikslas – visateisė narystė (NATO – BNS)“, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos gynybos ministras.  Taip jis kalbėjo NATO lyderiams ieškant bendros pozicijos dėl Ukrainos narystės perspektyvos bloke.  Paklaustas, ar laukia pakvietimo į NATO Vilniuje, jis atsakė: „Žinoma.

NATO šią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį – Aljanso šalys pradeda derybas dėl galutinio dokumento teksto. Apie tai BNS patvirtino keli šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgalioti komentuoti derybų proceso. „Pirmasis summito deklaracijos juodraštis jau parengtas, dabar dėl teksto prasideda diskusijos“, – BNS ketvirtadienį sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kai kurias sostinės gatves ir kitas vietas ruošiamasi puošti įvairių dydžių aljanso vėliavomis. Vėliavų gamintojai taip pat sako pastebintys, kad pardavėjai suskubo NATO vėliavas įtraukti į asortimentą, tačiau jų pardavimai – nedideli.  Kol kas įvairių dydžių NATO ir aljansui priklausančių šalių vėliavų ieško kai kurios įmonės, valstybinės institucijos ir aljanso viršūnių susitikimo organizatoriai.

Aljanso priešakinėse linijose reikia kovai pasiruošusių brigados dydžio vienetų, kreipdamasis į NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimo dalyvius Seime penktadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų dabartinė užduotis yra dislokuoti kovai pasiruošusius brigados dydžio vienetus Aljanso priešakinėse linijose. Bandymas pasikliauti pastiprinimu, kaip greitai jis beatvyktų, paprasčiausiai neturės efekto.

Švedijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Stokholmas įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO, ir paragino Turkiją bei Vengriją leisti jo šaliai prisijungti prie Aljanso. „Tai niekada nebuvo sprintas, tai – maratonas, o dabar jau matome jo pabaigą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Tobias Billstromas. Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse.

Suomijai šią savaitę įstojus į NATO ir nutraukus karinio neprisijungimo istoriją, prie Aljanso būstinės nedidelė grupė protestuotojų per garsiakalbį skandavo: „Ukrainai reikia NATO“, „Ukraina turi įstoti į NATO“ ir „Ukrainai reikia naikintuvų“. Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Suomiją prisijungti prie NATO ir taip užsitikrinti šios organizacijos saugumo garantiją, užtikrinančią, kad visos šalys narės atsakys į bet kurios iš jų užpuolimą.

Suomija antradienį tampa 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai. Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.

Lietuvai trečiadienį minint narystės NATO 19-ąsias metines šalies vadovai pabrėžia Aljanso svarbą neleidžiant išplisti Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą. „Džiaugiuosi, kad Aljanso šalys palaiko Ukrainą, ginančią savo suverenitetą ir nepriklausomybę Rusijos sukeltame barbariškame kare, kad Aljansas vis daugiau dėmesio skiria savo rytinio flango saugumui“, – trečiadienį feisbuke paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje gegužės pabaigoje bus organizuojamas aukščiausio parlamentinio lygio susitikimas, penktadienį nutarė Seimo valdyba. „Galėtume Vilniuje organizuoti aukščiausio lygio parlamentinį susitikimą Vilniuje gegužės pabaigoje, kol bus likę dar šiek tiek laiko pasikviesti visų NATO valstybių parlamentų atstovus.

Lietuvos diplomatas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Albinas Januška iškėlė naują idėją, kaip užtikrinti regiono saugumą. A. Januška siūlo kurti naują karinį aljansą tarp Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Skandinavijos ir kitų. Pirmoje dalyje A. Januška aptarė Vokietijos ir JAV rotacines pajėgas. Savo apžvalga jis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. I dalis.

Šveicarija pirmadienį pranešė, kad Europos kultūros ministrai įsteigė aljansą, kurio tikslas – kurti tvaresnius ir klimatui palankesnius pastatus ir miestų kraštovaizdžius. „Ateityje politikai, verslininkai ir pilietinė visuomenė dirbs kartu, kad sukurtų geriau suprojektuotus miestus, kaimus ir kraštovaizdžius“, – teigė Šveicarijos vyriausybė, paskelbusi apie naujo Davoso „Baukultur“ aljanso įkūrimą.

Švedijai atėjo laikas prisijungti prie NATO, nes ji padarė viską, ko reikia, kad Turkija pritartų narystei, pirmadienį pareiškė karinio aljanso generalinis sekretorius. „Sakau, kad atėjo laikas užbaigti Švedijos ratifikavimo procesą“, – interviu Švedijos laikraščiui „Aftonbladet“ sakė Jensas Stoltenbergas. Gegužę Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą įstoti į NATO.

Dauguma pareigūnų šios temos neliečia. Pajutę spaudimą, politikai kartoja atmintinai išmoktus, trumpus ir robotiškus atsakymus. Apie ką būna šie klausimai? Ogi apie potencialią Ukrainos narystę NATO, rašo „Politico“. Tai toks opus klausimas, kad daugelis NATO sąjungininkių vengia apie tai net kalbėti.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad kitąmet Vilniuje rengiamame NATO viršūnių susitikime pavyks sutarti dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse. „Reikės padirbėti ir rasti tokius sprendimus, kurie leistų Vilniaus summito metu užfiksuoti, jog durys negali būti privertos ar užvertos toms valstybėms, kurios nori prisijungti prie Aljanso“, – penktadienį po susitikimo su Baltijos šalių ministrais pirmininkais Rygoje žurnalistams sakė politikė.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą. Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.

Minint kvietimo prisijungti prie NATO 20-ąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį paragino sąjungininkus palankiai žiūrėti į Aljanso plėtrą. „JAV saugumo garantijos bei atvirų NATO durų politika įkvėpė ir stiprino Lietuvą, o dabar atėjo metas, kuo plačiau atverti širdis ir duris kitoms šalims einančioms euroatlantinės integracijos keliu“, – pranešime sakė ministras.

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.

Ukraina pateikė paraišką stoti į NATO ir šio tikslo tvirtai laikosi, o Aljansas greitai supras, kad Ukrainos pajėgos jį sustiprintų, sako Vilniuje viešintis ukrainiečių saugumo tarnybos generolas Volodymyras Tymošenko. „Jei jūs klaustumėt, verta ar ne Ukrainai stoti į NATO, aš vienareikšmiškai atsakyčiau, taip. Turint tokį kaimyną šalia, narystė reikalinga.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas lapkričio 4 dieną lankysis Turkijoje, kur vyks derybos dėl beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą proceso, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.

Kitais metais Lietuvoje rengiant NATO viršūnių susitikimą Ukraina tikisi sulaukti kvietimo prisijungti prie Aljanso, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tą mintį Volodymyras (Zelenskis, red. past.) suformulavo ir sako: mes turime labai didelių lūkesčių, susijusių su Vilniaus summit'u. Labai gerai suprantu, kad jis deda tas viltis.

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“. Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

NATO taikdariai Kosove „imsis visų būtinų priemonių“, kad užtikrintų ten taiką, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas, vis augant įtampai tarp Serbijos ir Kosovo. „Jei kiltų pavojus stabilumui, KFOR yra pasirengusios įsikišti ir imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų saugią ir patikimą aplinką bei judėjimo laisvę visiems Kosovo gyventojams“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paminėdamas Tarptautines saugumo pajėgas Kosove.

Seimas trečiadienį ėmėsi Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO sutarties protokolų ratifikavimo. Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso po pateikimo balsavo 104 Seimo nariai ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės 113 Seimo narių vienbalsiai buvo „už“. Protokolus ratifikuoti pateikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašo Seimo juos svarstyti skubos tvarka. Galutinis balsavimas numatytas kitą antradienį.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime – džiugios ir istorinėmis vadinamos žinios visos Lietuvos ir Europos saugumui. Aljansas pritarė sprendimui dėl brigadų rytiniame NATO sparne dislokavimo, o netolimoms Lietuvos kaimynėms Suomijai su Švedija pavyko įtikinti Turkiją pritarti jų narystei NATO. JAV prezidentas Joe Bidenas Madride Aljanso narėms žadėjo, kad NATO bus stiprinama kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje.

NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins Aljansą, įskaitant ir skeptikę Turkiją, sutikusią nebeprieštarauti šiai plėtrai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras trečiadienį tvirtino, kad siekiant pakeisti Turkijos nuomonę pastangas dėjo „kiekviena NATO valstybė“, įskaitant Lietuvą.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. „Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui. Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.

Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius. „Vyrai, mums šakės, – ištaria Rusijos lyderis papilkusiu kaip pelenai veidu. „Kas atsitiko, šefe?“ – paklausia paprastai melancholiškai nusiteikęs Nikolajus Patruševas, ištempdamas kaklą, kad pamatytų popieriaus lapus, laikomus drebančiose Rusijos lyderio rankose. „Ši kalba, – atsako V. Putinas. – Patys pažiūrėkit – dabar mūsų dainelė sudainuota.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo Lietuva grįš pasiekusi savo tikslą – Aljanso įsipareigojimą dėl brigados. Antradienį interviu Žinių radijui jis teigė, jog šiuo metu dar per anksti įvardinti konkrečią formuluotę, kuri bus įrašyta atnaujintuose strateginiuose planuose, tačiau neabejojo, kad Lietuvos norimas rezultatas bus pasiektas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną. „Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange.

NATO sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų, Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtino organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Sustiprinsime mūsų kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų“, – žurnalistams Madride pirmadienį sakė J. Stoltenbergas. Tarptautinius batalionus Aljansas kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo 2017 metais.

Reaguodamos į Rusijos grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė tvirtai remiančios Vilnių ir NATO įsipareigojimą Aljanso gynybai. „Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus.

Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti. „NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje. „Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną. Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Lietuva tik 2027 metais gali tikėtis savo teritorijoje priimti brigados dydžio NATO vienetą ir taip yra ne dėl to, kad vokiečiai yra lėti, pažadukai ar išdavikai, o dėl to, kad Lietuva tik tuomet sudarys sudaryti sąlygas mūsų šalyje bazuotis Vokietijos kariniam kontingentui. Tai aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai. Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.

Nepaisant griežtų Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasisakymų prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO, viliamasi, kad Ankara galiausiai uždegs žalią šviesą, tačiau iš pradžių Aljansas už tai turės atsilyginti Turkijai, rašo „Politico“. Dviem Skandinavijos valstybėms iš Turkijos išgirdus nepritarimą jų narystei NATO, tolimesnis šalių stojimo procesas buvo sustabdytas. Ankara apkaltino Švediją ir Suomiją remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje.