Aštuonerių metų narystės Europos Sąjungoje laikotarpis buvo itin jautrus švietimo sistemos ir statybų sektoriaus atstovams. Vieniems teko sukti galvas, kaip modernizuoti švietimo sistemą ir renovuoti mokymosi įstaigas, o kitiems apskritai, kaip išgyventi krizės akivaizdoje – kai šalyje tarsi grybų pridygo pradėtų, bet dėl lėšų stygiaus tiesiog akyse sustingusių įvairiausių statybos objektų
Tarptautinių projektų svarba
Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pabrėžė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mokiniams atsirado naujos galimybės pažinti platesnį pasaulį, keliaujant su šeimos nariais, mokytis pagal mainų programas.
„Ypač prasmingas mokyklos dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, kur sudaromos sąlygos mokiniams ne tik bendrauti, pažinti vieniems kitus, bet ir bendradarbiauti sprendžiant projektų turinio keliamas problemas, mokytis partnerystės, bendro darbo įgūdžių. Tai plečia galimybės keistis savo patirtimi su partneriais užsienyje“, – pasakojo L. Spirgienė.
Anot direktorės, dabar mokiniai lengviau gali išvykti mokytis į užsienio aukštąsias mokyklas. Tačiau dėl to kyla tam tikrų problemų. „Svarbu šių mokinių neprarasti. Reikia juos, baigusius studijas, sėkmingai įdarbinti Lietuvoje. Tai turėtų rūpėti mūsų šalies politikams“, – pavojų įžvelgė L. Spirgienė.
Lietuvai tapus ES nare, švietimo įstaigoms atsirado daugiau galimybių gauti paramą renovacijai. Šilutės pirmoji gimnazija buvo viena tų mokyklų, kurios tokia galimybe pasinaudojo. „Mūsų gimnazijos pastato rekonstrukcijos projektas pradėtas įgyvendinti 2007 m. pagal Valstybės investicinę programą. Deja, dėl lėšų stygiaus projektas nėra įgyvendintas iki galo“, – apgailestavo mokyklos direktorė ir pedagogė.
Apibendrindama ES privalumus ir trūkumus L. Spirgienė daugiausia akcentavo atsivėrusias erdves. „Dėl narystės ES žmonės gali laisvai be apribojimų keliauti, turi galimybę pažinti pasaulį ir vieni kitus. Mokykloms išsiplėtė bendravimo ir bendradarbiavimo erdvė (tarptautiniai projektai). Prie neigiamų dalykų galėčiau paminėti nebent švietimo politikos dokumentų keitimą ir jų derinimą su ES dokumentais. Taip pat yra labai neramu dėl didžiulės šeimų emigracijos į užsienį“, – pasakojo L. Spirgienė.
Keičiasi miestų ir miestelių kraštovaizdis
L. Spirgienė pridūrė, kad narystė ES yra naudinga ir mažesniems miestams bei miesteliams.
„Šilutė, kaip žinome – savitas vandenų ir labai įvairaus peizažo kraštas. Tačiau aplinkos puoselėjimui stigo ne tik dėmesio, bet ir lėšų, todėl ES parama labai keičia mūsų miestą ir apylinkes. Šiuo metu remiant ES, moderniai rekonstruotos Darbininkų, seniausio miesto kvartalo, gatvės, šiuolaikiškai tvarkomi ir rekonstruojami vandens valymo įrenginiai“, – teigė Šilutės pirmosios gimnazijos vadovė.
Anot direktorės, rekonstruotas Šilutės mažųjų laivų uostas ne tik atvėrė vandens turizmo kelią, bet ir tapo miesto bei rajono kultūrinių susibūrimų, pramoginių renginių vieta. „Tokie projektai įgyvendinami daugelyje Lietuvos miestelių padeda vystyti bendrą ūkį ir reprezentuoja visą šalį. Džiaugiuosi, kad dabar Lietuvoje gerokai daugiau sutvarkytų miestelių, gyvenviečių, kad Lietuvos žmonės, vadovaudamiesi demokratiniais principais, gali laisvai diskutuoti svarbiasi politiniais ir ekonominiais klausimais, kad iš tiesų jaučiasi esą laisvi pasaulio piliečiai“, – ES nauda neabejojo L. Spirgienė.
Tampi patikimu partneriu
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis Lietuvos narystę ES vertina palankiai. „Žvelgdami į 8 metų praktiką galime sakyti, kad turėjome daugiau galimybių. Kai priklausai ES, tada esi vertinamas kaip patikimas partneris. Į ne ES nares kitose valstybėse žiūrima įtariai. Mūsų bendrovė dirba įvairiose šalyse, todėl galiu patvirtinti, kad Latvijoje arba Rumunijoje yra daug saugiau dirbti nei Baltarusijoje ar Ukrainoje“, – pasakojo A. Avulis.
Pasiteiravus, kaip keitėsi Lietuva per šiuos aštuonerius metus, A. Avulis teigė matantis akivaizdų progresą. „Vien verslo skatinimo programos buvo itin naudingos. Ir tai galbūt ne visada susiję vien su tuo, kad esame ES nariai. Progresas skatinamas konkurencijos. Dirbant ES, rinka yra atvira, todėl į ją ateina daugiau kompanijų. Norėdami išsilaikyti, turime kurti geresnius produktus, o tai yra geriau vartotojams“, – ES privalumus minėjo statybų bendrovės direktorius.
A. Avulis prisiminė simbolišką faktą, kad sostinės centre būtent 2004 metų gegužę buvo atidarytas verslo centras „Europa“. Tuomet analogiškų statinių Vilniuje nebuvo, bet per 8 metus jų tikrai atsirado. „Tokius pokyčius galima įvardyti tik kaip akivaizdų progresą. Lietuvoje statybų lygis gana aukštas. Juolab kad pas mus ateina kompanijos iš kitų šalių“, – tvirtino A. Avulis.
Balsas.lt pašnekovas pridūrė, kad per 8 metus statybų sektoriuje įvyko keletas dalykų, kurie pakenkė ir, deja, toliau kenkia Lietuvos įvaizdžiui. „Valdovų rūmų ir Nacionalinio stadiono statybas dar ilgai prisimins daugelis. Nors tikslai buvo gražūs ir taurūs, bet... Šios statybos įrodė, kad Lietuvoje dar nepasiektas toks skaidrumo lygis, koks yra Skandinavijoje arba ES senbuvėse valstybėse“, – pabrėžė A. Avulis.
Kaip narystės ES pliusus A. Avulis įvardijo sulygintą teisinę bazę. Tai parodo, kad orientuojamės į geriausias Europos Sąjungos valstybes. „Tai skatina progresuoti, dirbti racionaliai ir efektyviai. Per paskutinius 8 metus Lietuva padarė akivaizdų progresą ir tik didžiausi cinikai galėtų tą paneigti“, – neabejojo įmonės vadovas.
Pasak A. Avulio, kartais Lietuva per uoliai stengiasi vykdyti ES direktyvas ir per mažai gina savo nacionalinius interesus. „Kodėl estai sugeba sukurti geresnę verslo aplinką. Jie tvirtai gina savo pozicijas. Lietuviai su ES elgiasi nuolankiai ir tai ne visada yra naudinga. Nereikėtų aklai pirmiesiems taikyti didžiausių akcizų mokesčių. Geriau pasilikti laiko, kad tos ES direktyvos būtų tinkamai įgyvendintos“, – pasakojo statybų bendrovės vadovas.
O prisiminus krizės padarinius statybos sektoriui, A. Avulis tiesiog pasakė, kad dėl 2007 metais sprogusio nekilnojamo turto kainų burbulo nukentėjo visi, bet už tai buvo gauta gera pamoka.
Daugiau nuomonių apie Europos Sąjungos privalumus ir trūkumus nuo gegužės 7-osios skaitykite savaitraštyje „Balsas.lt Savaitė“.
Susiję straipsniai:
Aštuoneri metai ES: ne viskas rožėm klota (II)
Trys nuomonės apie buvimą ES: kokia Lietuvai iš to nauda? (I)
