Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis tvirtina, kad policininko profesija nėra patraukli, trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti. Pareigūnus ruošiančios mokymo įstaigos atsikerta, kad norinčių tapti policininkais netrūksta, tačiau jie šį darbą meta sukūrus šeimas. „Uždirbame tik tiek, kad galėtume išgyventi, apie sutaupymą negali būti kalbos, – tvirtina aštuonerius metus policijos sistemoje dirbanti pareigūnė. – Kai vokiečiams pasakėme, kiek uždirbame, paklausė, ar tai už savaitę.“
Įsipareigoja 5 metus atidirbti
Praėjusią savaitę, kalbėdamas apie policijos finansavimą, generalinis policijos komisaras S. Skvernelis pareiškė, kad, norint tinkamai reaguoti į įvykius, reikia daugiau policininkų, o jų šiuo metu trūksta.
„Trūksta žmonių, trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti. Tai nėra patraukli profesija, reikalavimai dideli, o atlyginimai ir socialinės garantijos nėra tokios, kurios trauktų“, – 15min.lt cituojamas S. Skvernelis.
Savo ruožtu Darius Grebliauskas, Lietuvos policijos mokyklos (LPM) viršininkas, LRT.lt tikina, kad su generaliniu komisaru nesutikti sunku, tačiau, lyginant su praėjusiais metais, mokykla šiemet sulaukė netgi daugiau kandidatų. 2009–aisiais stojančiųjų buvo 406, įstojusiųjų – 100, nors kvota buvo 150. Tuo metu 2012–aisiais stojančiųjų buvo 167, įstojusiųjų – 100. Šiemet stojančiųjų buvo 218, priimta – 120.
LPM mokymasis trunka metus. Sėkmingai baigę mokymąsi, kursantai įgyja policininko kvalifikaciją ir gali būti priimti į tarnybą policijoje pirminės grandies policijos pareigūnais.
„Jų lygis taip pat aukštesnis, prisitraukėme nemažai grįžusio iš užsienio jaunimo. Pasak jų, ten taip pat ne pyragai, nieko gero nepamatė. Yra ir baigusių kolegijas, universitetus. Viena mergina Anglijoje baigė saugumo tarnybų mokyklą, įstojo pas mus. Teiravomės, kodėl nepasiliko Anglijoje, kur atlyginimai didesni. Sakė, Lietuvoje nori įgyti policininko profesiją. Yra ir tokių perliukų“, – pasakoja D. Grebliauskas.
Kaip LRT.lt teigia viršininkas, šiemet ministro įsakymu buvo nutarta į mokyklą priimti 100 norinčiųjų, tačiau mokykla priėmė 120. Besimokantys apgyvendinami bendrabutyje, gauna 500 Lt stipendiją. Su studentu yra pasirašoma trišalė – Policijos departamento, LPM bei kursanto – sutartis. Baigęs mokyklą studentas įsipareigoja penkerius metus išdirbti šioje tarnyboje.
Pašalinti neigiamais motyvais ar metę studijas savo noru turi atlyginti už mokslus.
„Anksčiau mokslai trukdavo 1,5 metų, kursantas mums kainuodavo 25 tūkst. Lt. Į šią sumą įskaičiuojama stipendija, uniforma, pedagoginio personalo darbo užmokestis ir kt. Dabar, perėjus prie metų sistemos, kainuos šiek tiek mažiau“, – skaičiuoja D. Grebliauskas.
Būsima alga kelia juoką
Lietuvos policijos mokyklos kursantė Irmina Šiškutė tinklalapiui LRT.lt tvirtina, kad iš pradžių žadėjo stoti į Lietuvos karo akademiją, tačiau vėliau persigalvojo, nusprendė save išmėginti policijos mokykloje. Dvidešimtmetė mergina pripažįsta, kad, įvertinus darbo sąlygas ir galimus pavojus, būsima alga kelia juoką, tačiau vertinamos garantijos.
„Baigus mokyklą nereikės Darbo biržoje skaityti skelbimų, turėsime darbą. Šiais laikais jį sunku rasti, 1500 Lt yra geriau nei nieko. Bet apie tai, kad toks atlyginimas nedidelis, kalbamės ir mokykloje, ir šeimoje“, – sako kursantė.
Panašiai kalba ir kitas mokyklos kursantas Martynas Meiliulis. 26-erių vaikinas teigia dirbęs keletą darbų Lietuvoje bei užsienyje, tačiau nusprendė Lietuvoje stoti į policijos mokyklą.
„Sutinku, alga nėra pati didžiausia, tačiau nereikia iš karto norėti uždirbti milijono. Viskas yra palaipsniui. Jei baigi mokslus, gali pasikelti kategoriją, alga padidės. Nusivylimo nėra, kol kas esame patenkinti, stengiamės ir laukiame baigiamojo egzamino. Visi žiūri į ateitį“, – optimistiškai į būsimą darbą žiūri kursantas.
MRU: apie darbo patrauklumą spręskite iš paliekančių tarnybą skaičiaus
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete vykdomos Policijos veiklos bei Teisės ir policijos veiklos universitetinės dieninės studijos. Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas viešojo saugumo arba teisės bakalauro laipsnis, ir absolventai gali būti priimti į tarnybą policijoje vidurinės grandies policijos pareigūnais, vykdančiais policijos funkcijas kriminalinės ir viešosios policijos padaliniuose (apylinkės inspektoriai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir pan.).
2009-aisiais į teisę ir policijos veiklą stojo 770 norinčiųjų, buvo priimta 93, o šiemet baigė – 61. Tuo metu tais pačiais metais studijuoti policijos veiklą norėjo 348, priimta 68, baigė – 58. Praėjusiais metais į teisės ir policijos veiklą pareiškimų skaičius siekė 624, priimta – 57. Studijuoti policijos veiklą MRU norėjo 484, priimta – 41.
Šiemet į teisės ir policijos veiklą stojo 604, įstojo 129, o į policijos veiklą stojo 371, priimta – 20.
MRU Viešojo saugumo fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Greičius LRT.lt sako, kad vien tik noro, stojant į šias specialybes, neužtenka – reikia praeiti patikrinimą per keletą etapų.
„Iš pradžių norintieji tikrinami per įvairias duomenų bazes dėl teistumo, biografijos skaidrumo, ar nėra kur nors įsivėlę. Jei viskas gerai, turi praeiti Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK). Jei prieš penkerius metus ją praeidavo 50 proc., tai dabar artėjama prie 30 proc., nes nemaža dalis – su akiniais, stuburo problemomis. Į galutinį etapą patenka gerokai mažiau nei pageidaujančiųjų“, – aiškina dekanas.
Pasak S. Greičiaus, stojimas į šią specialybę yra tik vienas iš indikatorių. Dekano teigimu, tai, koks „patrauklus“ šis darbas, geriausiai iliustruoja skaičius jį paliekančių.
„Studentas tik preliminariai įsivaizduoja, kokį darbą dirbs. Diskutuojama, ar pareigūnas turi gauti ankstesnę pensiją, kokia ji ir atlyginimas turi būti. Jei čia būtų geros sąlygos, tai daugelis veržtųsi ir niekas nenorėtų išeiti. Šiai dienai išėjimas iš šios tarnybos yra didelis ir nemažėjantis“, – LRT.lt tęsia dekanas.
„Kai tik absolventai pradeda dirbti, gauname gerus atsiliepimus, kad jie entuziastingi, sąžiningi. Tačiau dažniausiai viskas baigiasi, kai sukuria šeimas. 1500-2000 Lt atlyginimas yra nei didelis, nei mažas, tačiau, kai reikia leisti vaikus į mokyklą, imti būsto paskolas, atsiranda kitų rūpesčių, tai negali sau leisti prabangos dirbti policijoje. Dažnai tenka būti ir pasalose, tuomet neskiri laiko šeimai. Žiauru, bet taip yra“, – konstatuoja fakulteto dekanas S. Greičius.
Tyrėja: įstoti trukdo net tatuiruotės
Savo ruožtu kriminalinėje policijoje dirbanti tyrėja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – LRT.lt) tvirtina, kad, jei tik pavyktų atsukti laiką atgal, į tą pačią balą, renkantis profesiją, nebristų.
Diana (vardas pakeistas, – LRT.lt) prieš dešimtmetį įstojo mokytis į tuometį Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultetą. Ji pripažįsta, kad tai niekada nebuvo jos svajonių profesiją, veikiau norėjo išmėginti policijos darbą.
„Įstojimas į policiją nebuvo ir nėra paprastas. Nusprendus studijuoti MRU Viešojo saugumo fakultete ir rinktis studijų kryptį, susijusią su policijos veikla, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos policijos komisariatą, kur patikrina visą tavo giminę, ar niekas neteistas. Norintis studijuoti žmogus ir jo giminė turi būti „švarūs“, – pasakoja Diana.
Po šios patikros gaunamas siuntimas tikrintis sveikatą CMEK. „Čia tave išnarsto ir ištikrina visapusiškai, kabinasi prie menkiausių smulkmenų, t.y. visokių randelių, turėtų lūžių ir panašiai. Negali turėti tatuiruočių, tik nežinau kodėl. Galbūt, jei žmogus turi tatuiruotę, jis netinkamas darbui policijoje?“ –ironizuoja tyrėja.
Po sveikatos patikrinimo organizuojami fizinių normatyvų laikymai. Praėjus visus šiuos patikrinimus, stojama bendra tvarka – belieka užpildyti ir priduoti dokumentus.
„Kalbant apie mokslus, tai jie tikrai nebuvo sunkūs. Daugiau dėmesio buvo skiriama praktiniams dalykams – fiziniam pasirengimui, šaudybai, rikiuotės pagrindams. Iš 1,5 metų tris mėnesius truko praktika, per kurią studentas pajunta darbo specifiką įvairiose policijos tarnybose – patruliavimo gatvėse, darbo areštinėje, konvojavimo. Grįžus po praktikos laukia baigiamasis egzaminas, kurį sudaro fizinio rengimo egzaminas ir žinių patikrinimo testas“, – pasakoja mergina.
Vokiečiai nesupranta, kaip lietuviai išgyvena
Baigusi pirmąją pakopą, Diana stojo į neakivaizdinį antrąjį kursą, kuriame mokėsi dar trejus metus bei gavo teisės bakalauro diplomą.
„Dirbau patrule trejus metus, vėliau – Kelių policijoje. Turėjau teisės bakalauro diplomą, todėl viršininkams galbūt pasirodžiau per daug protinga, pervedė į Kriminalinę policiją, nes trūko tyrėjų, o krūviai buvo didžiuliai. Niekas manęs neklausė, kur aš mieliau norėčiau dirbti, viršininkų tai nedomino. Galbūt toks požiūris yra tik provincijoje, nežinau“, – svarsto Diana.
Paragavusi kriminalinės policijos darbo, mergina teigia visiškai kitaip pradėjusi žiūrėti į šią sistemą. „Čia žmogus turi pamiršti save, savo šeimą, nes tave užverčia bylomis, kuriose terminai bėga, ir tik tavo problema, kaip tu spėji. Esi nuolatiniame strese, nes visko nesuspėji, sirgti negali, nes niekas tavo bylų netirs. Su kolegomis juokaujame, kad šiame darbe negalime nei sirgti, nei mirti, nei gimdyti.“
Išdirbusi policijos sistemoje 8 metus, Diana teigia supratusi, kad nieko gero šis darbas nedavė, mat uždarbis toks, iš kurio užtenka pragyventi, tačiau apie susitaupymą negali būti jokios kalbos.
„Jei atsukčiau laiką , šiandien pasielgčiau kitaip ir į šią balą nebrisčiau. Bedirbančių policijoje kursiokų yra maždaug trečdalis. Dauguma išvykę iš Lietuvos, savo gyvenimus kuria kitur, ir sako, kad niekuomet į policiją tikrai negrįžtų. Šiandien turime tokią realybę, o kad ji keisis – labai abejoju. Jau ir prieš 8 metus, kai pradėjau dirbti, visi buvome maitinami pažadais, kad viskas gerės, tačiau to gerumo nelabai ir jaučiasi“, – pripažįsta tyrėja.
Tačiau policijos pareigūnė sutinka, kad ne tik policijos sistema Lietuvoje yra skriaudžiama. Anot jos, galima pažiūrėti į bet kurią biudžetinę įstaigą.
„Jei didžiojoje Europos dalyje policijos, medicinos ir švietimo sritys turi viską, kas geriausia, tai Lietuvoje tos sritys absoliučiai nuskriaustos. Teko lankytis Vokietijoje, bendrauti su kolegomis, matyti jų aprūpinimą. Tuomet supranti, kad esi tu vargšas. Kai mes pasakėme, kiek uždirbame, vokiečiai paklausė, ar tai savaitinis uždarbis. Išaiškėjus, kad viso mėnesio, jie nesuprato, kaip mes išgyvename ir kodėl dirbame tokioje srityje“, – darbo patirtimi dalijasi tyrėja.
