stojimas

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką, dabar turintį 27 nares.. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį. „Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninė Bulgarija įkaite laiko šalies seniai puoselėjamą svajonę įstoti į Europos Sąjungą (ES). Premjeras Dimitaras Kovačevskis sakė, kad „viena ES valstybė narė (...) laiko dvi šalis kandidates – Šiaurės Makedoniją ir Albaniją – įkaitėmis ES integracijos kelyje“. Taip jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kuris šiuo metu keliauja po Balkanų šalis.

Švedija antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso. Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį. Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti. „Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sąlygos liks tokios pačios kaip ir šiemet, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  Ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintoje tvarkoje – toks pats liks konkursinio balo skaičiavimas, vienintelė naujovė kitąmet – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomų balų, sąrašas.

Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad minimalus stojamasis balas būtų privalomas renkantis ir valstybės nefinansuojamas studijų programas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlymą suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, numatant išimtį tik būsimiesiems menų studentams. Šis įstatymas yra iš dalies susijęs su valdančiųjų planais įvesti nemokamas bakalauro studijas didžiajai daugumai Lietuvos studentų. Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai.

Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui įstatymų pataisas, kuriomis būtų suvienodinti priėmimo reikalavimai visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, numatant išimtį tik būsimiesiems menų studentams. Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai. Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą reikalavimai yra aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus.

Balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose nesikeičia, bet perskaičiuojamas į 10-balę sistemą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2019 metų mažiausius konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašys Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutartį. Lietuva oficialiai taps 36-ąja stipriausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare. Prezidentūros teigimu, narystė EBPO galutinai užbaigia valstybės įsitvirtinimą įtakingiausiose tarptautinėse organizacijose.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino, kaip rems į geriausius pasaulio universitetus įstojusius asmenis, įsipareigojančius po studijų dirbti Lietuvoje.

Ketvirtadienį prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas, pirmąkart naudojantis bendrojo priėmimo sistema bus galima registruotis ir į profesines mokyklas. Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 19 universitetų, 21 kolegija ir daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų.

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai penktadienį rektoriams pristatė finansavimo mechanizmą, pagal kurį universitetai galėtų būti skatinami už pažado kelti stojamojo balo kartelę laikymąsi. „Mes esame pažadėję, kad skatinsime tuos, kurie to susitarimo laikosi. Šiai dienai esame peržiūrėję, kad yra apie 2 mln. eurų lėšų, tas skaičius gali kisti į didėjimo pusę“, – rektoriams sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Trečiadienį stojantieji į Lietuvos universitetus ir kolegijas sulauks antrojo etapo kvietimų studijuoti. Šiame etape ir per papildomą priėmimą stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas dar gali pasidalyti 1925 valstybės finansuojamas vietas, taip pat vyksta priėmimas beveik į 600 tikslinio finansavimo vietų. Taip pat dar galima pretenduoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užpildė 29 767 stojantieji, dažniausiai pirmu pageidavimu jie rinkosi socialinių mokslų srities studijas. Universitetuose populiariausia išlieka medicinos studijų programa: Lietuvos sveikatos mokslų universitete ją studijuoti norėtų 679 stojantieji, Vilniaus universitete (VU) – 504 stojantieji. Toliau pagal populiarumą – programų sistemos.

Trečiadienį startuoja bendrasis priėmimas į Lietuvos universitetus ir kolegijas - pradedami priimti prašymai. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) informacinėje sistemoje iki liepos 19-osios. Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 42 aukštosios mokyklos. Preliminariai į valstybės finansuojamas vietas universitetuose numatoma priimti per 7,3 tūkst., kolegijose - daugiau kaip 6,4 tūkst.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Prekybos komitetas balandžio 22 dieną patvirtino teigiamą oficialią nuomonę dėl Lietuvos atitikimo organizacijos standartams prekybos srityje, tuo užbaigdamas vieną iš privalomų mūsų šalies stojimo į EBPO etapų. Komiteto suformuota nuomonė remiasi 2015 m. atlikta išsamia Lietuvos rinkos atvirumo peržiūra ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktais atsakymais į papildomus klausimynus.

 Minint Lietuvos įstojimo į NATO 11-ąsias metines, kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose daugiau nei 1,5 tūkst. bėgikų nepabūgę prastų oro sąlygų įveikė simbolinę 3 km distanciją orlaivių kilimo ir tūpimo taku. Visą bėgimo laiką bėgikus skatino greta praskrendantys Italijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Bėgimas taip pat buvo skirtas 25–osioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms pažymėti.

Abiturientai iš kitų Lietuvos miestų, šiemet įstoję į KTU ir norėdami pasirašyti studijų sutartis, galės pamiršti ilgas keliones į Universitetą. Parašą po sutartimi jie galės padėti naudodami savo mobilųjį telefoną. Nebeliks eilių Norėdamas būsimiesiems studentams palengvinti stojimo metu užklumpančius vargus, šiais metais Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė sutartį su Registrų centru, pagal kurią įprastą parašą ant spausdintos sutarties galės pakeisti elektroninis parašas.

Tikslinio finansavimo vietos universitetuose atveria naujas galimybes studentams įgyti ne tik trokštamą specialybę, bet ir lengviau žengti ant pirmojo karjeros laiptelio. Taip apie Lietuvoje žaibiškai populiarėjančias tikslines studijas mano LAMA BPO prezidentas, KTU profesorius Pranas Žiliukas.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos agresija Ukrainoje Švediją ir Suomiją paskatino atnaujinti diskusijas dėl šių šalių stojimo į NATO. Bendras požiūris į gynybą ir agresyvią kaimynę – kasmetinio Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos parlamentų gynybos komitetų pasitarimo tema.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis tvirtina, kad policininko profesija nėra patraukli, trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti. Pareigūnus ruošiančios mokymo įstaigos atsikerta, kad norinčių tapti policininkais netrūksta, tačiau jie šį darbą meta sukūrus šeimas. „Uždirbame tik tiek, kad galėtume išgyventi, apie sutaupymą negali būti kalbos, – tvirtina aštuonerius metus policijos sistemoje dirbanti pareigūnė.

Paaiškėjo, kiek laisvų vietų liko norintiems stoti į šalies aukštąsias mokyklas. Šeštadienį prasideda antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti konsultantė Ramunė Bakanovienė sako, kad daugiausia vietų liko technologinių mokslų kryptyse. „Yra jau paskelbtos laisvos vietos studijų kryptims į valstybės finansuojamas vietas tiek universitetuose, tiek kolegijose.

  Šeštadienį paskelbti šių metų stojamųjų į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai - į Lietuvos aukštąsias mokyklas valstybės lėšomis studijuoti pakviesti 14,713 tūkst. asmenų, dar 401 pakviesti studijuoti tikslinėse vietose.   Praėjusiais metais į aukštąsias mokyklas valstybės lėšomis studijuoti buvo pakviesta 15,872 tūkst. asmenų. Universitetuose valstybės finansavimą šiemet gauna 7,744 tūkst. būsimų studentų – maždaug tūkstančiu mažiau negu pernai, o kolegijose –6,969 tūkst.

Šeštadienį numatoma pasklebti pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) teigimu, rezultatai bus skelbiami iki 12 valandos. Stojantieji rezultatą pamatys savo prašyme prisijungę prie LAMABPO informacinės sistemos. Norą tapti Lietuvos universitetų ir kolegijų studentais išsakė 38 tūkst. 185 pretendentai. 22 tūkst. 506 stojantieji yra šių metų abiturientai.

Panevėžiui – džiugi žinia. Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinė Karolina Koženiauskaitė pirmoji miesto istorijoje gavo maksimalius įvertinimus iš penkių egzaminų. Mergina ir kiti šimtukininkai džiaugiasi baigę mokyklą ir žengia žingsnį į naują gyvenimą. Abiturientus, kurie už brandos egzaminus surinko du ar daugiau šimtukų, pasveikino miesto meras Vitalijus Satkevičius.

Lietuviška patarlė sako: „Ruošk žiemai roges vasarą.“ Ją verta prisiminti planuojant savo ateitį. 2013 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas tuoj prasidės, o kartu su juo išaugs ir informacijos srautai apie abiturientų pasirinkimus, populiariausias studijų programas, stojimo ir priėmimo balus ir t. t. Todėl prisiminę lietuvių liaudies išmintį, turėtų suklusti ir tie, kurie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas 2014 m. Keletas patarimų, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

 Suomija, anot prezidento Saulio Ninisto (Sauli Niinisto) nesvarsto galimybės tapti NATO nare, tačiau nori bendradarbiauti su Aljansu, praneša agentūra "RIA Novosti". "Niekas mums to ir nėra siūlęs. Vyriausybė šio klausimo nesvarsto", - pareiškė Maskvoje viešintis Suomijos vadovas. Pasak jo, dalis suomių būtų patenkinti šalies naryste, tačiau tai esą būtų tik mažesnioji dalis. Helsinkis bendradarbiauja su NATO. Suomių karių kontingentas, pavyzdžiui, dalyvauja NATO misijoje Afganistane.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Universitetų rektoriai žada kreiptis į Vyriausybę, kad nebūtų mažinamos lėšos universitetinėms studijoms. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad studentų krepšelių finansavimas mažėja tiek, kiek mažėja studentų. Pernai valstybė finansavo beveik 9 tūkst. universitetų studentų krepšelių. Šiemet numatoma finansuoti apie tūkstančiu mažiau studentų krepšelių. „Lyginant su pereitais metais, [finansavimas] šiek tiek mažėja.

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašas bus koreguojamas atsižvelgiant į mokinių interesą. Tai šiandien patvirtino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, susitikęs su moksleivių atstovais. „Pirmiausia atsižvelgsime į tai, kad vienuoliktokai jau yra pasirinkę mokomuosius dalykus, kurių rezultatai bus svarbūs stojant į norimas studijų programas, ir palaipsniui rengiasi brandos egzaminams.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ir juo patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai trečiadienį pripažino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi norminę administracinę bylą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių dėl naujų mokslo metų pradžioje priimto sprendimo nuo 2014 metų pakeisti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas atrankos kriterijus ir jų eilės sudarymo principus.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – svarbus žingsnis pasaulinei ekonomikos integracijai. Ar šaliai pavyks pasinaudoti narystės privalumais ir ko gali tikėtis pagrindinės jos prekybos partnerės? Beveik du dešimtmečiu trukusios derybos dėl Rusijos narystės PPO pagaliau pasiekė finišo tiesiąją – rugpjūčio 22 dieną šalis taps 156-ąja organizacijos nare.

Rusijos aukštieji parlamento rūmai trečiadienį balsavo už stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Dabar dar reikia prezidento Vladimiro Putino parašo, kad sutartis įsigaliotų. Rusija galiausiai taps 156-ąja PPO nare praėjus 30 dienų po to, kai organizacijai bus pranešta, kad prezidentas pasirašė sutartį, pagal kurią Maskva sumažins importo tarifus ir užsienio investicijoms atvers svarbiausius ekonomikos sektorius. Federacijos Taryboje iš 166 narių 144 balsavo už įstojimą į PPO.

Lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 25655 kandidatai. Laikė 25436 kandidatai (apie 99,15 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,39 proc. kandidatų (2011 m. šis procentas buvo apie 91,94). Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17806 kandidatai. Laikė 16867 kandidatai (apie 94,73 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,95 proc.

Europos Sąjunga (ES) pradės stojimo derybas su Juodkalnija. Atitinkamą rekomendaciją antradienį pateikė Liuksemburge susirinkę Bendrijos šalių Europos reikalų ministrai, „Twitter“ portale paskelbė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele'as, kuriuo remiasi agentūra AFP. Oficialų sprendimą dėl stojimo derybų pradžios savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje dar turės priimti ES šalių lyderiai. Tačiau tai laikoma formalumu. Pradėti stojimo derybas su Juodkalnija pasiūlė Europos Komisija.

Įpusėjus abiturientų prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pildymui, tapo aišku, kad šiemet populiariausios vėl išliks humanitarinių ir socialinių mokslų studijos bei ekonomika ir finansai. Itin daug prašymų studijuoti užpildyta į teisės specialybę. Motyvacinis testas – populiarus Aukštųjų mokyklų atstovus nustebino netikėtai daug stojančiųjų, pasirinkusių laikyti motyvacijos vertinimo testą.

Stojantieji, savo prašymuose įrašę menų studijų srities bei švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas, birželio 19 – liepos 4 d. dalyvaus pagrindinėje stojamųjų egzaminų sesijoje. Užsiregistravusieji į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas laikys stojamąjį egzaminą, o pasirinkę pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas tuo pačiu laikotarpiu – motyvacijos vertinimo testą.

Prasidėjus stojimui į aukštąsias mokyklas, Švietimo ir mokslo ministerija ragina stojančiuosius atkreipti dėmesį, kad gali atsirasti nelegaliai studijas Lietuvoje vykdančių užsienio aukštųjų mokyklų ar kitų institucijų kvietimų studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomus. Baigus nelegaliai vykdytas studijas išduoti diplomai nepripažįstami. Iškilus klausimui dėl studijų legalumo informaciją galima pasitikrinti Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje AIKOS.

Gegužės 29 - ąją dieną LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl studijų kainą padengiančios stipendijos į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems studentams. Reaguodama į šį nutarimą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į LR Švietimo ir Mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.

Baigę bazinius karinius mokymus ar atlikę pradinę karo tarnybą jaunuoliai ir stojantieji į aukštąsias mokyklas negaus papildomų balų, kaip buvo žadėta. Mat aukštosios mokyklos bei Švietimo ir mokslo ministerija susiginčijo, pagal kokią tvarką tokie jaunuoliai galėtų gauti pranašumų prieš kitus, praneša LTV naujienų tarnyba. Bazinius karinius mokymus baigė jau kelios laidos jaunuolių.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio 9 dieną. Tai antradienį Briuselyje po konsultacijų su ES kolegomis pranešė Lenkijos Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius. Sutartis bus pasirašyta tą dieną vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžioje. Sutartį ratifikavus, Kroatija nuo 2013 metų vidurio taps 28–ąja Bendrijos nare.

2011 metai laikomi lemiamais ES ir Ukrainos santykiams, iš jų buvo daug tikimasi. Apie pirmo pusmečio rezultatus ir tolimesnes perspektyvas ukrainietiškas «Євробюлетень» kalbėjosi su Kijevo Mohylos akademijos (Ukraina) Politologijos katedros docentu ir knygų serijos „Sovietinė ir posovietinė politika ir visuomenė“ (Vokietija) redaktoriumi Andreasu Umlandu.

Anksčiau Lietuvoje veikė penkios kunigų seminarijos, šiuo metu jų belikę tik trys. Katalikų bažnyčios dvasininkai pripažįsta susidūrę su nemalonia tendencija: kai kuriose parapijose kunigai suteikia tik būtiniausias sielovados paslaugas. Mažėjantį kunigų skaičių jie sieja su vertybių krize visuomenėje. Kunigystę pasirinko tik dvylika jaunuolių Pastaruoju dešimtmečiu Katalikų bažnyčia pastebi nemalonią tendenciją – į kunigų seminarijas stoja vis mažiau jaunuolių.