Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – svarbus žingsnis pasaulinei ekonomikos integracijai. Ar šaliai pavyks pasinaudoti narystės privalumais ir ko gali tikėtis pagrindinės jos prekybos partnerės?
Beveik du dešimtmečiu trukusios derybos dėl Rusijos narystės PPO pagaliau pasiekė finišo tiesiąją – rugpjūčio 22 dieną šalis taps 156-ąja organizacijos nare. Rusijos Dūmos ratifikuota ir šalies prezidento Vladimiro Putino pasirašyta sutartis skelbia, kad nuo šiol šalis privalės atitikti PPO nustatytus tarptautinius standartus. „Nuėjome ilgą kelią, kol pasiekėme šį tikslą, tačiau šiandien Rusija įveikė paskutinę kliūtį ir rugpjūčio 22 dieną taps teisėta prekiaujančių valstybių šeimos nare“, –džiaugėsi PPO generalinis direktorius Pascalis Lamy.
Vis dėlto Rusijos įstojimas į PPO vertinamas nevienareikšmiškai: vietos gamintojai baiminasi augsiančios konkurencijos, užsienio ekspertai tikisi reformų, o pati Rusija turės atrasti būdų, kaip priklausydama organizacijai galėtų pasiekti kuo daugiau naudos savo ekonomikai.
Baiminasi konkurencijos
Rusijoje baiminamasi, kad įstojusi į PPO valstybė patirs daugiau žalos nei naudos.
Kai kurie socialistiniai judėjimai, Maskvos gatvėse protestavę prieš šalies stojimą į organizaciją, tvirtina, kad Rusijos prekės nėra pakankamai konkurencingos tarptautinėje rinkoje, o valstybei tapus PPO bus sužlugdyta jos pramonė ir žemės ūkis. „Pagrindinės Rusijos eksporto prekės yra žaliavos, kuras bei ginklai, tačiau PPO taisyklės jų neapima. Būtent dėl to įstojusi į PPO Rusija taps žaliavų tiekėja ir rinka tarptautinėms korporacijoms“, – naujienų agentūrai RT teigė Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.
Rusijos nacionalistinės liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis piktinosi: „Mes būsime nustumti į patį konvojaus galą, o jam vadovaus tarptautinės kompanijos.“ Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, rinkų uždarumas yra labai sena problema, o protekcionizmas ir globalizacija yra ir naudingi, ir žalingi. „Atveriamų rinkų galima bijoti dėl to, kad atsiras prekių, kurios konkuruos su vietos gamybos prekėmis.
Kita vertus, vietos gamintojai turės galimybę skverbtis į kitas rinkas, – samprotavo LVK prezidentas. – Manau, kad vietos gamintojų nereikia saugoti nuo konkurencijos, nes uždara sistema niekada netobulėja ir ritasi žemyn.“
Mato naudą
Rusijos ekonomika iki šiol buvo didžiausia, nepriklausanti PPO. Buvęs Europos Sąjungos prekybos komisaras Peteris Mendelsonas įsitikinęs, kad šalies įstojimas į organizaciją turi būti vertinamas ne kaip pasiekimas, o kaip priemonė savo ekonomikai kelti. Kiek anksčiau Rusijos prezidentas V. Putinas narystę PPO apibūdino kaip įrankį ir, pasak P. Mendelsono, jis buvo teisus. „Rusija turi ne tik įstoti į PPO. Ji turi tuo pasinaudoti“, – „Moscow Times“ rašo P. Mendelsonas.
Konsultacijų bendrovės „Global Counsel“ valdybos pirmininkas P. Mendelsonas mano, kad Rusija savo narystę PPO gali išnaudoti investuotojams ir vietos verslininkams pasiųsdama žinią, kaip ketina plėtoti savo ekonomiką ateityje. „Rusijai reikia naujo kapitalo savo augimui finansuoti, o baimė dėl užsienio investicijų yra didžiausia kliūtis diversifikuojant ir plečiant ekonomiką“, – įsitikinęs P. Mendelsonas.
Pasaulio banko atliktame tyrime prognozuojama, kad įstojusi į PPO vidutiniu laikotarpiu Rusija gali tikėtis 3,3 proc. ekonomikos augimo, o ilguoju laikotarpiu – iki 11 proc. LVK prezidentas V. Sutkus mano, kad Rusijos įstojimas į PPO atsilieps teigiamai ne tik didžiosioms jos prekybos partnerėms, bet ir toms šalims, kurioms Rusija yra viena pagrindinių eksporto rinkų, tarp jų ir Lietuvai. „PPO yra organizacija, Diegianti tam tikrus prekybos standartus. Jei Rusija laikysis tų pačių standartų, kurių laikosi visos PPO narės, tarp jų ir Lietuva, prekybai tai bus tik į naudą“, – tvirtino V. Sutkus. LVK prezidentas neišskyrė Lietuvos verslo sričių, kurios galėtų tikėtis daugiausia naudos iš Rusijos įstojimo į PPO. „Svarbus yra bendras vaizdas ir konkretūs reguliavimo pagrindai, – aiškino V. Sutkus. – Tai civilizuota organizacija, kuriai priklauso civilizuotos valstybės.
Manau, kad tai yra teigiamas žingsnis.“ Anot jo, bet kokia integracija yra naudinga, nes su šalimis kaimynėmis geriau bendradarbiauti ir daryti tai civilizuotai nei apskritai nebendradarbiauti ar daryti tai necivilizuotai.
Ar sulauksime reformų?
Derybos su Rusija dėl narystės PPO prasidėjo dar 1993 metais ir buvo lydimos nuolatinių nesutarimų su Vakarų partneriais, o kartais net abejingo Rusijos lyderių požiūrio. Dabar V. Putinas atvirai pasisako už ekonomikos modernizavimą. Tikimasi, kad tai padės sumažinti Rusijos priklausomybę nuo naftos ir dujų eksporto.
Paklaustas, ar Rusijai įstojus į PPO galima tikėtis tam tikrų reformų, kurių iš jos tikisi kitos organizacijai priklausančios šalys, LVK prezidentas V. Sutkus teigė, kad ilgus metus vykusios diskusijos neturėtų būti bevaisės. „Prisiminkime, kad tas pats Rusijos prezidentas V. Putinas per visą tą laiką niekur nebuvo dingęs ir dalyvavo derybų procese, tačiau kaip viskas iš tiesų bus, pamatysime ateityje“, – Rusijos reformų galimybę atsargiai vertino LVK prezidentas. Viena iš pagrindinių stojimo sąlygų Rusijai buvo importo tarifų mažinimas.
Šiuo metu vidutiniškai importo tarifai Rusijoje siekia 9,5 proc., tačiau įstojusi į PPO šalis jau kitais metais privalės šį rodiklį sumažinti iki 7,4 proc., o 2015-aisiais – iki 6 proc. V. Sutkaus tvirtinimu, Rusijos įstojimas į PPO pačiai organizacijai reikšmingų pokyčių neatneš. „Tikiuosi, kad bus supaprastintos tam tikros prekių mainų procedūros ir išspręstos kai kurios muitų problemos, – vylėsi jis. – Lietuvai tai naudinga, nes Rusijai tapus PPO nare galėsime tam tikrais būdais daryti jai įtaką.“
Manoma, kad vidaus pramonę saugantys barjerai Rusijoje galutinai bus panaikinti iki 2018 metų. Be abejo, šalies gamintojams taip bus didelis sukrėtimas, tačiau kartu atvers daug galimybių. Rusijos sėkmė PPO priklausys nuo to, kaip vietos bendrovės sugebės pasinaudoti atverta pasauline rinka ir konkuruoti su geriausiomis pasaulio bendrovėmis.
FAKTAI: Rusija ir PPO PPO nare Rusija oficialiai turėtų tapti rugpjūčio 22 dieną 1,9 trln. JAV dolerių (5,34 trln. litų) dydžio Rusijos ekonomika yra devinta pasaulyje 2011 metais pagal eksporto mastą Rusija buvo devinta pasaulyje Savo prekybos partneriams praėjusiais metais šalis eksportavo prekių už 522 mlrd. JAV dolerių (1,46 trln. litų) ir paslaugų už 54 mlrd. JAV dolerių (151 mlrd. litų) Pernai Rusija importavo prekių už 323 mlrd. JAV dolerių (907 mlrd. litų) ir paslaugų už 90 mlrd. JAV dolerių (252 mlrd. litų) Paskutinės šalys, įstojusios į PPO, buvo Juodkalnija (2012 metų balandžio 29 dieną) ir Samoa (2012 metų gegužės 10 dieną). Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 28(90) rugpjūčio 6 - 12 d.Straipsnio puslapiai:
Mindaugas Samkus
