Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.
Tikimasi, kad švęsdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Lietuva jau bus švaresnė. Simono Daukanto aikštė buvo pasirinkta ne veltui – mitingas šioje vietoje simbolizuoja pasitikėjimą Prezidente Dalia Grybauskaite kaip konstitucine garantija, nes būtent ji skiria teisėsaugos pareigūnus ir tokie klausimai turėtų būti keliami aukščiausiai valdžiai.
Mitingo organizatoriai reikalauja sugrąžinti į pareigas be jokio aiškaus pagrindo nušalintus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą bei priversti atsistatydinti vidaus reikalų ministrą R. Palaitį.
D. Kuolys kritiškai atsiliepė apie prezidentės teiginį, kad FNTT vadovai melo detektoriaus patikrinimo metu dėl galimo informacijos nutekinimo pasirodė „nekaip“.
D. Kuolys: mums nereikia ministro „ne prie ko“
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys pabrėžė, kad Lietuva yra svarbi kaip laisva teisinė demokratinė valstybė, todėl save gerbiantys lietuviai turi išeiti į viešumą ir pasakyti, kad Lietuvos valstybė toliau taip valdoma negali būti.
„Turime padrąsinti politikus, kad jie nustotų bijoti korumpuotų valstybinių institucijų ir užsienio valstybių tarnybų, kad neleistų FSB karininkams tardyti mūsų merginų, kad baigtųsi siaubūnų ir kriminalo siautėjimas Lietuvoje“, – piktinosi jis.
Jo manymu, Lietuvos valdžia slepia tiesą ir negali argumentuoti savo sprendimų – tik užsiima informaciniais karais prieš visuomenę bei pasiduoda šešėlinių struktūrų priespaudai, o tuo metu yra pažeidžiama ir Konstitucija.
„Turime pareikalauti iki Kovo 11-osios padaryti Lietuvą švaresnę, paviešinti visų partijų ir teisėtvarkos pareigūnų ryšius su šešėlinėmis nusikalstamomis struktūromis, nedelsiant sugrąžinti į pareigas be aiškių argumentų atleistus FNTT vadovus“, – tikino jis.
Pasak D. Kuolio, kartojasi situacija, kai iš Seimo tribūnos buvo apkaltintas buvęs valstybės saugumo departamento (VSD) kontražvalgybininkas Vytautas Damulis, kuris po jam pateiktų kaltinimų buvo atleistas ir šiandien vairuoja taksi. „Jo likimu nesidomi niekas. Kol nėra rimtų argumentų, negalima atleisti. Juk tokiais žmonėmis pasitiki policija, jie sodina į kalėjimus mafiją. Neužtenka pasakyti, kad jie „nekaip atrodo“, – stebėjosi D. Kuolys.
Protesto akcijos organizatoriai reikalauja, kad būtų atstatydintas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kuris išdavė valstybės paslaptį ir vedė informacinį karą su statutiniais pareigūnais, o paskui pareiškė, kad jis yra „ne prie ko“.
„Vakar mes sužinojome, kad šitas žmogus (R. Palaitis - aut.past.), kuris tris savaites kariavo informacinį karą su pareigūnais per žiniasklaidą, yra „ne prie ko“. Tai kam mums tokie ministrai, kurie yra „ne prie ko“? Šitą klausimą laisva tauta turi užduoti savo pareigūnams. Ministras, kuris pasirašinėja įsakymus, kuris kelia rankas Vyriausybės posėdžiuose, kuris priiminėja sprendimus, palankius nusikalstamoms gaujoms, yra „ne prie ko“. Tokių pareigūnų laisvai Lietuvai nereikia“, – konstatavo Pilietinės visuomenės instituto direktorius.
D. Kuolio nuomone, į teisėsaugos vadovus turi būti skiriami tie, kurie kovojo Lietuvos pusėje ir tramdė nusikaltėlius, o ne tie, kurie yra tampomi už virvučių, nes tokie vadovai niekada neapgins mūsų teisių ir demokratijos.
Organizatoriai neslepia nusivylimo, kad Seimas, ankščiau buvęs Lietuvos širdimi, dabar yra politinės korupcijos židinys, su kuriuo ir norima kovoti. Tikimasi kad po protesto akcijos bus išgirstas ir reikalavimas, kad pareigūnus ir piliečius teistų ne Valstybės saugumo departamento (VSD) agentai, politikai, Vidaus reikalų ministras, o viešas teismas, kaip ir pridera demokratinėje teisinėje valstybėje. Teisinės valstybės principą atitiktų tai, kad tik teismo – ne politiniu – sprendimu galėtų būti panaikinta pareigūnui teisė dirbti su slapta informacija.
B. Genzelis: Prezidentė ne tų pusėje, kurie kovoja prieš neteisėtvarką
Nepriklausomybės Akto signataras Bronius Genzelis piktinosi, kad Prezidentė, kurios rankose yra teisėtvarka, nuolat rėkauja apie tai, koks korumpuotas yra pasaulis, bet, signataro nuomone, ji yra ne tų pusėje, kurie kovoja prieš neteisėtvarką. Pasak jo, tokiu būdu Lietuva yra nuolat diskredituojama ir ji negali būti nepriklausoma tokiomis aplinkybėmis.
„Mes turime įrodyti, kad esame nepriklausomi ir reikia keisti sistemą iš pagrindų ir siekti, kad veiktų įstatymai. Įstatymai pas mus ne tokie jau ir blogi, bet jie nevykdomi“, – kalbėjo jis.
B. Genzelio manymu, Prezidentė turi užtikrinti įstatymų garantą, bet ji nepaiso Konstitucijos, todėl kyla abejonių, ar šalies vadovė apskritai Konstituciją skaitė.
Teisėtvarka – korupcijos užkrato nešiotoja
„Mes visi kartu prieš 20 metų iškovojome nepriklausomybę, regėjome Lietuvą gražią ir teisingą ir manėme, kad padarėme viską ir galime atsipūsti bei pasinerti į savo asmeninius reikalus. Tikėjome, kad žmonės, kurie mums atstovauja, padarys viską, kad Lietuva klestėtų. Tačiau per 20 metų Lietuva tapo ne klestinčia valstybe, o neišsenkančiu aruodu vagims“, – teigė psichologė Eglė Mirončikienė, pabrėždama, kad korupcijos užkrato nešiotoja ir yra Lietuvos teisėtvarka, kai valdininkams sudarytos sąlygos vogti, o teisėjams išteisinti vagis bei nuteisti teisuolius.
E. Mirončikienės nuomone, Lietuvos piliečiai nebegali būti stebėtojais, todėl būtina susirinkti į mitingą ir išsakyti savo skaudulius, nuogąstavimus bei jaudulį. „Prezidentė padarė daug kovoje su korupcija, norime paraginti ją nesustoti ir esame pasirengę ją paremti“, – patikino ji.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo manymu, dabartinė situacija Lietuvoje parodo, kad neturime aiškių kriterijų ir standartų, kiek ir kokia informacija turi būti pateikiama visuomenei, atleidžiant teisinių institucijų vadovus.
„Yra nemažai neaiškumų, dėl ko buvo atleisti FNTT vadovai ir kas įvyko. Informacijos stoka padidina spekuliacijas ir sukuria neskaidrumo įvaizdį“, – atskleidė S. Muravjovas. Jo manymu, yra būtina skirti daugiau dėmesio antikorupcinės veiklos institucijų efektyvumui vertinti.
