Masindami rinkėjus balsuoti už jas, įvairios partijos prieš 2016 metus į kairę ir dešinę dalino įvairiausius pažadus nuo šeimos gerovės iki ženkliai didesnių atlyginimų.
Atlyginimai, darbai, ir gerovė visiems
Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) deklaravo skaidrią politiką, didesnį socialinį teisingumą, paramą skurdžiausioms visuomenės grupėms, vaikams, mokyklų ir universitetų, sveikatos apsaugos sistemos pertvarkas, profesionalų vyriausybę, socialinį dialogą.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai rinkėjams žadėjo pasiekti, kad vidutinis uždarbis šalyje, neatskaičius mokesčių, siektų 1250 eurus, vidutinė pensija – 400 eurų, žadėta sukurti 147 tūkst. naujų darbo vietų, paskatinti į Lietuvą grįžti 80 tūkst. lietuvių, pritraukti 6,88 mlrd. eurų papildomų investicijų
Lietuvos socialdemokratų partija savo rinkimų programoje žadėjo, kad „vidutinis atlyginimas šalyje išaugs ir viršys 1,1 tūkst. eurų per mėnesį“, o minimali alga – 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, pedagogams žadėta 1,2 tūkst. eurų alga.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ žadėjo sustiprinti Prezidento institucijos galias, sumažinti Seimo narių skaičių iki 71, įvesti elektroninį balsavimą rinkimuose, pertvarkyti mokesčių sistemą, 777 eurus siekiantį minimalų atlyginimą, po 100 naujų darbo vietų seniūnijose, 100 naujų daugiabučių jaunoms šeimoms.
Liberalų sąjūdis siūlė sumažinti pajamų mokestį vaikus auginančioms šeimoms, didinti bazinę pensiją, įteisinti vaistų pristatymą į namus, remti apvaisinimo programas, skatinti daugiabučių renovaciją, atliekų perdirbimą, policijos pareigūnų atlyginimą didinti iki 1 tūkst. eurų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga rinkėjus viliojo, žadėdama mažinti Seimo narių skaičių iki 101, už pirmąjį vaiką tėvams mokėti po 120 eurų kas mėnesį, skatinti lopšelių-darželių statybas, pensijas susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, didinti minimalų uždarbį, reformuoti mokesčių sistemą.
Tiesa, matyti, kad, nors dalis šių siekių įgyvendinta, dauguma taip ir buvo pasmerkti telikti pažadais, o net ir įgyvendintus pokyčius lydėjo aibė problemų. Per 2016–2020 metų Seimo kadenciją rinkėjai matė medikų, mokytojų, dėstytojų, socialinių darbuotojų streikus, pareigūnų ir kultūros darbuotojų kritiką valdančiųjų sprendimams. Masinį nepasitenkinimą iššaukė vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, o aukštųjų mokyklų reforma, panašu, nugulė tik popieriuje.
Raškysime ekonominės gerovės vaisius
Lietuvai išgyvenant nemenką ekonominį pakilimą, į Seimą bandančios patekti partijos nepraleis progos rinkėjus apipilti su įvairiomis išmokomis, atlyginimais ir mokesčiais susijusiais pažadais, neabejoja banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo akimis, kitąmet Lietuva galės raškyti ekonominio pakilimo vaisius, tačiau pažadus politikams reiks dalinti atsargiai, nes augimas tęsis ne amžinai.
„Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, į 2021 metus, tų vaisų galime tiek daug ir neužsiauginti, ypač, jeigu dar ir sėklas suvalgysime. Be abejo, naujai išrinktai valdžiai iššūkiai bus žymiai didesni. Kitąmet didesnė dalis gyventojų patirs ženklų ekonominį pagerėjimą. Pensijos kyla pakankamai solidžiai, minimalus atlyginimas kyla taip pat beveik 10 proc., dėl nemenko investicijų srauto į Lietuvą daugiau galimybių susirasti darbą aukštos kvalifikacijos specialistams, vidurinioji klasė Lietuvoje toliau gausėja“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Paklaustas, kokių su ekonomika susijusių pažadų galime sulaukti prieš artėjančius rinkimus, ekonomistas prognozuoja, kad ne viena partija rinkėjams suoks apie didesnį biudžeto perskirstymą.
„Tai labiau kenksmingas dalykas, nes perskirstymas naudingas tada, kai žinai, kam tuos pinigus skirsi, ir žinosi, kad juos naudosi efektyviai. Ant to arkliuko bandys išjoti ir aš baiminuosi, kad šis populistinis prisižadėjimas skambės ne tik iš populistinių partijų“, – svarstė pašnekovas.
Didesni mokesčiai, mažiau lengvatų
Praėjusių metų pabaigoje Seimas vienbalsiai pritarė didinti Gyventojų pajamų mokestį didžiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Ž. Mauricas baiminasi, kad priešrinkiminėje dainelėje šis motyvas kartosis, o tai reikštų daugiau uždirbančių specialistų atbaidymą iš Lietuvos.
„Jeigu mes juos (daugiausiai uždirbančius specialistus – aut. past.) per anksti apmokestinsime, tai galima nueiti tikrai ne gerovės valstybės keliu, o blogovės, arba apsimestinės gerovės. Manau, šie pavojai pakankamai aktualūs. Net iš prezidentūros ateina momentas – trūksta prabangos mokesčio, arba prabangos mokestis atitinka gerovės valstybės dvasią. Ne, prabangos mokestis atitinka tik populizmo dvasią. Nes niekas nežino, kas ta prabanga, nėra jokio apibrėžimo. Tai, prašau, pateikite man, jeigu norite“, – teigė ekonomistas.
Jis taip pat baiminasi galimu dalies politikų noru didinti mokesčių progresyvumą, prieš užtikrinant mokestinės sistemos teisingumą.
„Turi būti teisinga sistema, kad visi vienodas pajamas gaunantys asmenys mokėtų vienodus mokesčius. Ir jau tik tada galime kalbėti apie progresyvumą“, – siūlė Ž. Mauricas.
Metų pabaigoje Seimas pritarė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) po 50 eurų 2020 ir 2021 metais. Vis tik Ž. Mauricas svarsto, kad prieš rinkimus pažadų apie NPD didinimą iki, pavyzdžiui, minimalaus atlyginimo nebegirdėsime ir dažniau bus kartojamas didesnių mokesčių motyvas.
O štai pensijų sistemos Ž. Mauricas siūlo nebekrutinti, nors ir neatmeta galimybės, kad ši tema bus plačiai eskaluojama prieš rinkimus.
„Yra pensijų indeksavimo įstatymas, jos yra pririštos prie darbo užmokesčio fondo. Tai yra labai geras įstatymas ir jo reikia laikytis, jokiu būdu nereikia to įstatymo liesti. Čia galbūt prezidentūra padarė blogą darbą, praverdama duris, papildomai skirdama pinigų. Suprantame, kad tos pensijos mažos, bet per tą prezidentūros atvertą tarpelį gali įlįsti visas populistų traukinys ir pradėti vėl varžybas, kas didesnę pensiją pasiūlys“, – sakė ekonomistas.
Aptakūs pažadai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis iš vietos Seime siekiančių politinių partijų tikisi daugiau girdėti apie užsienio politikos viziją, kuri, jo teigimu, iki šiol neegzistuoja.
„Tarptautinis nestabilumas didėja, tai ir Lietuvos nestabilumas didėja. Svarbiausias klausimas, ar atsiras Lietuvoje užsienio politikos strategija, kurios iki šiol nėra, yra tik viešieji ryšiai, pakeičiami strategai. Normaliai nediskutuojame tais pačiais Turkijos klausimais, kokia pozicija tuo klausimu Lietuvoje. Čia yra daugybė klausimų, į kuriuos politikai turi atsakyti“, – tv3.lt kalbėjo Š. Liekis.
Jis nemano, kad užsienio politika yra išskirtinai prezidento prerogatyva, ja, anot profesoriaus, turėtų rūpintis, ir Seimas, ir Vyriausybė. Vis tik Š. Liekis pripažįsta, kad priešrinkiminėse kalbose užsienio politikos klausimai nublanksta.
„Užsienio politika niekada nebuvo dėmesio centre. Kitaip sakant, ne dėl to kovojama, o dėl rinkėjų širdžių“, – teigė pašnekovas.
2016 m. Seimo rinkimus LVŽS laimėjo daug kalbėdama apie socialinį teisingumą, 2019 m. prezidento rinkimus Gitanas Nausėda laimėjo pasitelkęs gerovės valstybės viziją. Š. Liekis neatmeta galimybės, kad tokių idealios valstybės vizijų sulauksime ir prieš šiuos rinkimus, nes partijos šiuo metu linkusios kalbėti apie biurokratinio valstybės aparato mažinimą.
Kaip matyti 2016 m. rinkimų programose, ne viena partija vienaip ar kitaip siūlė mažinti Seimo narių skaičių, realu, kad prie šio klausimo vėl bus bandoma grįžti.
„Kalbos apie Seimo narių skaičiaus mažinimą – kova prieš biurokratiją. Tai vėl valstybės aparato mažinimas, čia ta pati tema. Šnekėjimas apie tai, kad reikia mažiau valstybės, Seimo narių, mažiau biurokratijos“, – svarstė Š. Liekis.
Kalbų, pasak profesoriaus, sulauksime ir apie didesnį bendrojo vidaus produkto perskirstymą per biudžetą. Tačiau šio dažnai eskaluojamo klausimo sprendimų, kaip sako Š. Liekis, nesulaukiame todėl, kad „visi užsiima tik politikavimu“.
Emigracija – dar viena beveik kiekvienos politinės partijos dėmesio prieš rinkimus sulaukianti tema. Tačiau Š. Liekis prognozuoja, kad proveržio šiuo klausimu nesulauksime, tik pažadus.
„Čia nieko negalima tikėtis, kol nebus normalios politikos, kol nebus skatinami žmonės grįžti. Arba darot kažką ir prisidedate prie darbo vietų kūrimo, arba... ką žmogui čia daryti grįžus, jeigu darbo nėra. Integracija? Kur yra lietuvių kalbos kursai ir galimybė išmokti lietuvių kalbą? Turi būti kažkokia migracijos politika – ir kultūrinė, ir socialinė, ir ekonominė integracija. Reikia sutvarkyti visus šiuos reikalus normaliai. Kol taip bus, tol ir tęsis ta situacija“, – prognozavo profesorius.
Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.
