Taip susitikime-diskusijoje „Ką Lisabonos sutartis reiškia ES piliečiui“, vykusioje Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, kalbėjo žodžio kišenėje neieškanti, taiklias kritikos strėles į Vyriausybės ekonominę politiką laidanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė daktarė Aušra Maldeikienė. Gyventojus į susitikimą pakvietė Alytaus Europos informacijos centras – Europe Direct.
Namų ūkiai – atliekos
„Išvažiuoja jauni, išsilavinę, protingi žmonės, o apie tai niekas nekalba. Visi kliedi apie kažkokias technologijas. Per dvejus metus žmonės arba namų ūkiai prarado 12 milijardų litų. Dar 2009 metų gruodžio pabaigoje internetu nusiunčiau Vyriausybei laišką, prisistačiau ir paklausiau: „Ką Lietuvos Vyriausybė daro, norėdama išsaugoti namų ūkių pajamas?„ Tai profesionalus makroekonomisto klausimas. Ką darome, kad namų ūkiai neprarastų pajamų, ypač tie, kuriems sunku“, – pasakojo viešnia.
Lygiai po mėnesio 2010 metų sausio 20 dieną, kaip ir reikalauja teisės aktai, ponia Aušra gavo atsakymą iš... Aplinkos ministerijos, kurį parengė ministerijos Atliekų tvarkymo skyriaus vyresnioji inspektorė ir pasirašė viceministras. „Laiške iš ministerijos manęs klausiama – jeigu aš turiu problemų su šiukšlių išvežimu, tai pagal galiojančius įstatymus man padės tas ir tas... Jeigu turiu problemų su vandentiekiu, tai... Aš šį laišką persiunčiau finansų ministrei Ingridai Šimonytei ir paklausiau: „Ingrida, ar pas jus visi psichiškai sveiki?“ Ji man atsakė: „Aušra, tu nesinervink, tai mūsų „bilekakizmas“. Jaunimui iš rusų kalbos išversiu – tai reiškia darbą atlikti bet kaip. Tuomet aš ministrei parašiau: „Tai galiu suprasti, kad aš esu atlieka ir Lietuvos namų ūkiai yra atliekos. Jie mus taip traktuoja“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Jos teigimu, jaunas žmogus gali rasti darbo eksporto sektoriuje, kuris atsigauna sparčiausiai, bet tą darbą jis dirbs labai pigiai. Net ir vidutinė alga yra tokia, už kurią negalima įsigyti būsto. Minimali alga turėtų būti 1,3 tūkst. litų į rankas. „Jauni žmonės susirenka daiktus ir išvažiuoja. Aš netikiu šalimi, kurioje jaunas žmogus negali pragyventi“, –tikino docentė.
Nebuvo įgyvendintas
A.Maldeikienė priminė, kad 2000 metais Lisabonoje vykusi Europos Vadovų Taryba (EVT) iškėlė strateginį Europos Sąjungos (ES) tikslą – per 10 metų ES ekonomiką paversti dinamiškiausia ir konkurencingiausia, žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje.
Pirmieji penkeri metai parodė, kad Lisabonoje iškeltas tikslas nebus pasiektas. Todėl 2005–ųjų kovą EVT nusprendė pertvarkyti vadinamąją Lisabonos strategiją ir pagrindines priemones nukreipti į ekonomikos augimą bei užimtumo didinimą.
„Tais pačiais metais ir Lietuva deklaravo savo Lisabonos strategijos įgyvendinimo prioritetus: išlaikyti spartų ekonomikos augimą, makroekonominį stabilumą; mikroekonomikos srityje – skatinti įmonių konkurencingumą; užimtumo srityje – skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir taip toliau“, – tvirtino docentė. Jos teigimu, iki ekonomikos krizės nė vienas iš prioritetų nebuvo įgyvendintas.
Ekonomikos sūpuoklės kyla į viršų
Alytiškių paklausta, ar iš tikrųjų krizė jau baigėsi, kaip deklaruoja aukščiausi šalies vadovai, A.Maldeikienė sakė: „2010 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 94,5 milijardo litų. Tai 4 milijardais litų mažiau negu 2007 metais, tačiau 3 milijardais litų viršytas 2009 metų BVP. Matome, kad BVP svyruoja, o dabar ekonomikos sūpuoklės kyla į viršų. Ekonomikos skrydį gali sužadinti keturios jėgos – vartotojai, verslas, Vyriausybė ir eksportas“, – aiškino docentė.
Namų ūkių išlaidos, kurios pernai sumažėjo 2 mlrd. litų, priklauso nuo namų ūkių pajamų, jų turimo turto ir pasitikėjimo. Šiuo metu kritusios būstų kainos nestabilios, akcijų rinkų atsigavimas netvarus. „Kuo pesimistiškiau vartotojai vertina ateitį, tuo atsargiau jie leidžia savo pinigus“, – kalbėjo viešnia.
Pernai nuo 27,6 mlrd. iki 32 mlrd. litų padidėjo mišriosios pajamos. Pastarosiomis džiaugiasi vadinamieji savininkai, kurie, anot A.Maldeikienės, patys save ir įdarbina. „Įvertinę regresinį šalies gyventojų pajamų apmokestinimą, galime pasakyti, kad šios grupės gyventojai krizę jau baigia perkopti, bet jų vartojimas vargu ar yra didelė parama Lietuvos ekonomikai: dalį pajamų jie sutaupo, o mes jiems grąžiname pajamų mokesčio, dalį keliaudami išleidžia kitose valstybėse“, – kalbėjo makroekonomikos specialistė.
A.Maldeikienė – už kasos aparatų įvedimą turguose. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad apie 70 proc. individualių namų, iškilusių aplink didžiuosius miestus, pasistatė turguje prekiaujančių įmonių savininkai, už darbus mokėdami grynaisiais pinigais.
Investicijos gali pastūmėti ekonomiką
A.Maldeikienės nuomone, verslo indėlis į atsigavimą – investicijos. Jos yra savotiškas akceleratorius, kuris ekonomiką gali pastūmėti arba sustabdyti. Pernai investicijos išaugo nuo 9,7 mlrd. litų, 2009–aisiais iki 14,5 mlrd. litų. Tikimasi, kad šiemet prieaugis bus dar didesnis. „Menka vidaus rinka, tikėtina, išliks tvaraus investicijų augimo stabdžiu“, – svarstė docentė.
Vyriausybės išlaidos pernai sumažėjo 1,2 mlrd. litų. Pasak A.Maldeikienės, šie prarasti pinigai taip pat sumažino vidaus vartojimą. Sumažėjus ministerijų, esančių Gedimino prospekte, vidutinės grandies valdininkų algoms, sumažėjo ir jame esančių kavinių pajamos. Kai kurioms teko atleisti darbuotojus. „Kai, prasidėjus krizei, Vokietijos valdžia užsimojo sumažinti Vyriausybės išlaidas, valdininkų algas, pirmieji protestuoti pradėjo ne valdininkai, o smulkieji verslininkai, supratę, kad kris jų klientų pajamos, taigi ir išlaidos. Kavinių, maitinimo kioskų, kepyklėlių savininkai bijojo netekti uždarbio“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Darbo našumas priklauso ne vien nuo darbuotojo
Makroekonomikos specialistams nerimą kelia ir tai, kad dėl mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo ir tragiškos emigracijos darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja. „Vien pernai netekome 2,6 procento savo žmonių. Mažėjantis darbingų gyventojų skaičius riboja tai, kiek gali pagaminti ekonomika“, – sakė docentė.
Specialistų nuomone, norint kompensuoti darbo jėgos praradimą, būtinas ypatingas darbo našumo šuolis, nes liekant dabartinėms tendencijoms gresia smukimas žemyn.
„Alytaus naujienų„ paklausta, ar tikrai, kaip neseniai paskelbė žinomas analitikas Gitanas Nausėda, Lietuvoje darbo našumas 6–8 kartus mažesnis negu vidutiniškai ES, A.Maldeikienė sakė: „Pagal Gitaną – jūs nieko nedirbate ir jums dar moka algą. Pas mus darbo našumas tikrai mažesnis, bet kokius 2 kartus. Įdomu tai, kad šis žmogus parašė disertaciją apie Vokietijos gerovės valstybę, 1993 metais išleido visai neblogą knygą, kaip tvarkyti ekonomiką. Labai svarbu žinoti, kad darbo našumas arba produktyvumas, priklauso ne tik nuo darbuotojo. Lietuvoje gali būti kiek nori produktyvus. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau gimęs kūdikis yra 2,5 karto produktyvesnis negu vaikas, gimęs trečiojo pasaulio šalyje. Tai lemia teisinga teisinė sistema, aiškūs verslo ginčų sprendimai, vartotojų teisių apsauga, labai maža korupcija, galimybės išgyventi laikinai netekus darbo, geras išsilavinimas – visa aplinka.“
Kaip tvirtino A.Maldeikienė, tvariam šalies ekonomikos atsigavimui ir augimui būtina sveika paklausa ir atitinkama pasiūla. Lietuvos ūkio paklausa visada buvo nestabili, o per krizę buvo iš esmės pažeista.
Gediminas VAITEKŪNAS
