Nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigti baleto trupei, gegužės 15 d. parodžiusiai naujausią savo premjerą – vienaveiksmių baletų vakarą, sudarytą iš Igorio Stravinskio „Ugnies paukštės“ ir spektaklio „Diagilevas. Fantazijos“ pagal Ottorino Respighi, Gioachino Rossini ir Sergejaus Rachmaninovo muziką.
Per pertrauką teatro fojė buvo įteikti jau tradiciniais tapę Konstantino Stašio baleto prizai – jau penktus metus teikiami piniginiai apdovanojimai baleto solistams. Juos įteikė prizo steigėja Raminta Kuprevičienė, buvusio Vilniaus burmistro K. Stašio anūkė, apdovanojimą pavadinusi Sibire nužudyto savo senelio vardu.
Apdovanoti buvo jaunieji baleto solistai – Nailia Adigamova ir Romas Ceizaris, šių metų balandį dalyvavę baleto konkurse „Arabesk“ Permėje. Abiems artistams šis sezonas buvo gana vaisingas – parengtos pagrindinės partijos balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“, sušokta nemažai kitų vaidmenų.
Apdovanotas ir šokėjų repetitorius Valerijus Fadejevas.
Paskutinysis baleto spektaklis sutraukė daug publikos, kurios susidomėjimas baletu visą laiką auga. Žiūrovų aplodismentų sulaukė ir „Ugnies paukštė“, ir „Diagilevas. Fantazijos“. Kosminėje aplinkoje vykstanti rusų liaudies pasaka apie Ugnies paukštę, kaip ir premjeriniais vakarais, pasirodė kompaktiška ir savaip vaizdinga; pirmosios scenos sudomino sinchronišku Ugnies paukštės-Aurimo Paulausko ir Caraičio-Eligijaus Butkaus šokiu, santūriais ir muzikaliais jų dialogais. Caraitės ir jos bičiulių šokiai buvo nuotaikingi ir grakštūs, jos jau įgudo mėtytis auksiniais kiaušiniais, tik vienas jų, į kažką užkulisiuose atsimušęs (tikėsimės, žalos nepadaręs) grįžo į sceną ir liko žibėti, kol po jausmingo dueto jį vikriai paėmė caraitis.
Kaščėjaus vaidmenį berods pirmą kartą atliko Aurelijus Daraškevičius – jo kuriamas blogio paveikslas santūriai šaržuotas ir išraiškingas, kaip ir visos mėlynai nudažytos jo pavaldinių komandos, kuriai šiame spektaklyje nereikia rūpintis šokio tikslumu ir elegantiškumu – užtenka apytikriai lygių gaivališkų improvizacijų.
Baleto „Diagilevas. Fantazijos“ libretas pasitvirtino esąs gana skystas, choreografija vidutiniška, ir visas Rusų sezonų kaleidoskopas, kurio centre punktyru brėžiama Diagilevo ir Nižinskio meilės istorija, nei sudomina, nei įtikina, išskyrus vieną kitą epizodą. Spektaklis išmintingai baigiamas liūdna laidotuvių gaida, atsisveikinimo su gyvenimu, išplaukimo į mirties salą nuotaika, kuri nuteikia filosofiškai ir atlaidžiai, neleidžia suformuluoti griežtesnių pastabų.
Kitą sezoną baletas ketina pradėti spalio 5 d. populiariu Mikio Theodorakio baletu „Graikas Zorba“. Spalį bus parodytas ir Baltarusijos baleto trupės spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“, sukurtas trupės meno vadovo Valentino Jelizarjevo; ketinama atgaivinti Anatolijaus Šenderovo baletą „Dezdemona“. Lapkritį „Don Kichote“ vėl viešės Daniilas Simkinas (įsikūręs JAV), kuris gruodžio mėnesį taip pat kviečiamas atlikti Soloro partiją Ludwigo Minkaus balete „Bajaderė“; šiame spektaklyje Gamzati šoks taip pat viešnia – Natalija Liadovskaja iš Rusijos; ji atliks ir pagrindinį vaidmenį balete „Žizel“.
2009 m. sausį į „Don Kichotą“ ketinama pakviesti dar vieną šokėjų porą iš Rusijos – Anastasiją ir Denisą Matvijenko, kurie angažuoti ir pagrindiniams Nikijos ir Soloro vaidmenims „Bajaderėje“.
Vasario 27 d. baleto mėgėjų laukia premjera – Augusto Bournonville‘o baletas „Silfidė“, kuris su pasisekimu rodytas Vilniuje keliolika metų. Paprastai Vilniuje triūsiantys menininkai iš Rusijos galės trumpam pailsėti – spektaklį statys svečiai iš Danijos choreografas Frankas Andersenas ir scenografas Mikaelis Melbye, pažįstamas iš „Anos Kareninos“ pastatymo.
Michailo Raškovskio nuotrauka
