don kichote

„Į baleto pamokas ateinantys vaikai labai motyvuoti. Dažniausiai ne tėvai „kalti“, kad jie nusprendžia savo laisvą laiką leisti ne kieme ar prie kompiuterio, o treniruotėse“, - kalbėjo baleto primarijus Nerijus Juška, karščiausius klasikinio baleto gerbėjus pakvietęs į ypatingą renginį – „Gala koncertą“, net kelis vakarus iš eilės džiuginusį Vilniaus bei Kauno publiką.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre gegužės 10 d. rengiamas „Koncertas baleto primadonai“. Juo choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ savo ir žiūrovų vardu padėkos Leokadijai Aškelovičiūtei už kelis dešimtmečius, atiduotus Lietuvos baleto menui, nes balandžio 30 d. ši garsi XX a. 6-9 dešimtmečio baleto solistė minės gražų jubiliejų.

Sausio 30 d. Ludwigo Minkaus balete „Bajaderėje“ pagrindinius vaidmenis atliko svečiai iš Rusijos – ukrainiečių kilmės baleto solistai Anastasija ir Denisas Matvijenko. Tai jau antrasis jų pasirodymas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – ne taip seniai juos matėme „Don Kichote“; atrodo, ši jų viešnagė susijusi su kol kas vienintelės Nikijos partijos atlikėjos Miki Hamanakos trauma.

2007-uosius palydėjęs Ludwigo Minkaus baleto „Bajaderė“ premjera, Lietuvos nacionalinis baletas šį spektaklį pasirinko ir atsisveikinimui su 2008-ųjų savaisiais žiūrovais – tai paskutinysis spektaklis, nes iki pat Naujųjų scenoje tvyros operos „Meilės eliksyras“ kerai – repeticijos ir šventinė premjera paskutiniąją metų naktį. 2008-ieji baletui buvo gana dosnūs – baigiantis pavasariui buvo pastatyti dar du nauji vienaveiksmiai baletai – „Ugnies paukštė“ ir „Diagilevas.

Gruodžio 4-ąją, oficialią savo gimimo dieną, Lietuvos baleto trupė šventė su Ludwigo Minkaus baletu „Bajaderė“, kuriame Soloro vaidmenį atliko Lietuvos žiūrovų jau spėtas pamėgti rusų šokėjas Daniilas Silminas, šiuo metu dirbantis Amerikoje. Galbūt Lietuvoje pristatyti šį vaidmenį jaunąjį šokėją paskatino ir tai, kad Lietuvos baleto trupė gali didžiuotis Miki Hamanaka šokiu, o ši artistė pagal fizinius duomenis gerai tinka dvidešimtmečiui smulkoko sudėjimo šokėjui.

Šiais metais Joninės Lietuvos baleto mėgėjams ir profesionalams susijusios ir su dar viena reikšminga data – baleto istorikės ir kritikės Aliodijos Ruzgaitės 85 metų sukaktimi.

Nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigti baleto trupei, gegužės 15 d. parodžiusiai naujausią savo premjerą – vienaveiksmių baletų vakarą, sudarytą iš Igorio Stravinskio „Ugnies paukštės“ ir spektaklio „Diagilevas. Fantazijos“ pagal Ottorino Respighi, Gioachino Rossini ir Sergejaus Rachmaninovo muziką. Per pertrauką teatro fojė buvo įteikti jau tradiciniais tapę Konstantino Stašio baleto prizai – jau penktus metus teikiami piniginiai apdovanojimai baleto solistams.

Dvigubą kūrybinio gyvenimo jubiliejų Lietuvos operos ir baleto pažibos – Virgilijus Noreika ir Loreta Bartusevičiūtė – paminėjo ambicingu dviejų dalių koncertu (10.27) nacionalinio operos ir baleto scenoje, kurioje ir prabėgo dauguma iš tų aštuoniasdešimties koncerto pavadinime įrašytų ir pagarbą keliančių metų.

Ko gero labiausiai intriguojantis praėjusiojo baleto sezono įvykis – jaunos balerinos Nailios Adigamovos parengtas Odetos-Odilijos vaidmuo, kurį šokėja pirmą kartą atliko 2007 m. pavasarį. Spalio 12 d. ji užkeiktos gulbių karalaitės sparnus matavosi antrąjį kartą – tai puiki proga įdėmiau pažvelgti į jaunos artistės atliktą darbą ir galimas tobulėjimo perspektyvas.

Miegančioji gražuolė per naująjį LNOBT baleto sezoną užmigs ir bus prabudinta septynis kartus – po „Spragtuko“ šis Piotro Čaikovskio baletas bus rodomas dažniausiai. Veikėjų ir partijų gausa leidžia šiame spektaklyje pasirodyti – ir po keletą kartų – beveik visiems baleto trupės solistams ir artistams. Tiesa, didesnių netikėtumų iš „Miegančiosios gražuolės“ neverta laukti: pagrindinių atlikėjų korpusas kažin ar keisis per artimiausius tris-keturis metus.

Vakar (05.05) po Lietuvos nacionalinio baleto trupės spektaklio „Miegančioji gražuolė“ įteikti metiniai Konstantino Stašio baleto prizai, kuriuos pelnė baleto solistai Olga Konošenko ir Martynas Rimeikis.   Prizo steigėja Raminta Kuprevičienė, garsaus vilniečio, XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjo Konstantino Stašio anūkė, jau daugelį metų dėmesingai seka Lietuvos baleto raidą, yra parėmusi su baleto menu susijusių leidinių, dailės parodų, TV filmų.

Lietuvos nacionalinio baleto repertuaro veteranas – romantinis Adolphe‘o Adamo baletas „Žizel“ – penktadienį (04.20) praturtėjo nauju vaidmeniu – vieną svarbiausių spektaklyje Ilarijono partiją pirmą kartą atliko Martynas Rimeikis.

Verbų sekmadienį (04.01) paskutinį kartą šį sezoną buvo parodytas „Don Kichotas“ – vienas nerūpestingiausių ir lengviausių Lietuvos baleto repertuaro kūrinių, pastatytas pagal ritmingą, melodingą, ispaniškais motyvais parašytą Ludwigo Minkaus muziką bei libretą, kuriame šiek tiek prisiliečiama prie Miguelio Cervanteso romano temų.

Džiugu, kad naujausios Lietuvos baleto premjeros – Piotro Čaikovskio fejerijos „Miegančioji gražuolė“ – spektakliai žadina smalsumą artistinių pajėgų apykaita. Penktadienį, kovo 23 d. vieną svarbiausių baleto vaidmenų – Alyvų fėjos partiją – pirmą kartą atliko jauna baleto solistė Nailia Adigamova, o paskutiniojo veiksmo divertismente Raudonkepuraitę pirmą kartą šoko Vitalija Jakaitytė.

Prieš užleisdamas sceną rengiamai Richardo Wagnerio operos „Valkirija“ premjerai, Lietuvos baletas intensyvią savaitę baigė penktadienį (02.23) Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeru“, o sekmadienį parodys Kareno Chačarturjano baletą vaikams „Čipolinas“.   Prieš beveik tris savaites truksiančias baleto „atostogas“ (kovo 15 d. bus parodytas „Acid City“) matytas „Gulbių ežeras“ buvo atliekamas perpildytoje salėje, baleto entuziastų siluetai šmėžavo ir palei šoninius praėjimus.

Pavasario semestro pradžia, palydėta žiemiško speigo, vėl sukvietė studentus į auditorijas. Pajudėjęs studijų traukinys bandys prižadinti prisnūdusias studentų smegenis iš žiemos snaudulio. Šis semestras studentijai bus ypatingas tuo, kad vyriausybė pagaliau pasakys kai ką konkretesnio apie aukštojo mokslo reformos gaires, kurios jaunuolius tiesiogiai palies nuo 2008 metų rugsėjo.

kai pasaulį išvydo didžiausias visų laikų romanas, viena iš Europos ir pasaulio literatūros viršūnių - Migelio de Servanteso Saavedros (Miguel de Cervantes Saavedra) romanas „Don Kichotas“ („Don Quixote“). Po Dantės „Dieviškosios komedijos“ Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) ir Servanteso literatūrinio genijaus proveržiai buvo kažkas, ko niekada joks filosofas, sociologas ar literatūros teoretikas nepaaiškins nei istorinėmis aplinkybėmis, nei Renesanso epochos lūžiu Europos istorijoje, nei...