„Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė sutinka, kad siekiant atrasti augalinio maisto įvairovę nereikėtų imtis kraštutinumų ir visiškai atsisakyti mėsos produktų – geriausia prie pokyčių pratintis pamažu.
„Jei iki šiol gyvūninės kilmės produktus valgėte kasdien ir po kelis kartus, iš pradžių mėsos galite atsisakyti vieną dieną per savaitę. Tuomet šį laiką ilginkite, atidžiai stebėdami savo savijautą.
Gali būti, kad po kurio laiko gyvūninės kilmės produktų jums norėsis vis mažiau ir mažiau“, – pataria minėto prekybos tinklo tvarumo vadovė.
Augalinis maistas neturi būti prėskas
Dažnai girdimas mitas, kad augaliniam maistui trūksta skonio. Anot V. Radzevičiaus, augalinės kilmės patiekalai gali būti labai skanūs, jei yra tinkamai paruošti ir pagardinti prieskoniais, kaip ir bet kuris kitas mėsos patiekalas, rašoma pranešime spaudai.
„Prieskonių stengiuosi per daug nemaišyti, bet naudojant juos subtiliai galima išgauti ir labai gurmanišką skonį. Ir tikrai nebūtina viską kepti ar virti – galima rinktis gaminti ir ant garų, ir orkaitėje, ir netgi krosnyje.
Maistas garuose populiarus sveika virtuve garsėjančioje Azijoje ir tai tikrai yra gera erdvė skonio paieškoms“, – teigia žinomas kulinaras.
Pirmiausia – sveikata
Žinomas keliautojas ir kulinaras sako, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios svarbu įtraukti augalinių patiekalų į savo kasdienę mitybą, yra sveikata.
„Augalinės kilmės maisto produktuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų, kurios yra būtinos žmogaus organizmui. Juk ne šiaip sau jos vadinamos organizmo šluota.
Aktualus dalykas yra ir naudingumas planetai – augalinės kilmės maistas daro mažesnę žalą aplinkai nei gyvūninės kilmės produktai“, – dalinasi V. Radzevičius.
Jis pratęsia, kad remiantis mokslu, augalinio maisto vartojimas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Taip pat efektyviau naudojami žemės ištekliai.
Nors kiekvienas turi teisę rinktis, ką valgyti, augalinės kilmės produktai, tikėtina, ateityje taps mitybos pagrindu.
Valgiaraštyje – ne tik salotos
Kalbėdamas apie skonių įvairovę, V. Radzevičius siūlo eksperimentuoti išbandant vis naujus receptus ir taip atrasti begales skirtingų derinių.
Pasak jo, ankštinės daržovės yra vienas organizmui naudingiausių baltymų šaltinių, todėl mitybos racione turėtų užimti svarbią vietą.
Kartu svarbu nepamiršti vaisių ir daržovių, kurie yra vitaminų, maistinių skaidulų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Pomidorų padažo receptas
Tam, kad augalinės kilmės receptų idėjų nereikėtų ieškoti ilgai, žinomas kulinaras kviečia išbandyti padažą iš keptų pomidorų, kuris patiks ir gurmanams, ir tradicinių skonių mėgėjams.
Reikės:
- 3 kg pomidorų;
- 3 svogūnų;
- 1 stiklinės rudojo cukraus;
- 2 česnako galvų;
- 2 šaukštų druskos;
- 100 ml. alyvuogių aliejaus;
- 1 aitriojo pipiro ankšties arba 1 arbatinio šaukštelio smulkintos aitriosios paprikos;
- rozmarino šakelės arba 1 arbatinio šaukštelio džiovintų rozmarinų;
- raudonėlio šakelės arba 1 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių;
- 2 šviežio baziliko šakelių arba 1 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų;
- 1 arbatinio šaukštelio sumaišytų maltų karčiųjų ir kvapniųjų pipirų.
Gaminimo eiga:
1. Pomidorus nuplaukite, išpjaukite kotelius ir supjaustykite į keturias dalis.
2. Supjaustykite svogūnus į keturias dalis. Nulupkite česnakus ir kiekvieną skiltelę perpjaukite per pusę.
3. Pomidorus, svogūnus, česnaką, aitrųjį ir kvapiuosius pipirus sudėkite į kepimo indą ir apibarstykite cukrumi, druska, maltais pipirais, žolelėmis ir aliejumi.
4. Kepkite iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 2 valandas. Kai iškeps, sudėkite į puodą, viską sutrinkite elektriniu trintuvu ir dar kartą užkaitinkite iki virimo.
5. Padažą išpilstykite į švarius, iškaitintus stiklainius. Juos užsukite, pastatykite dangteliais žemyn, užklokite ir palikite, kad atvėstų.
6. Padažą laikykite vėsiai. Skanaus!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
