Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius sako, kad yra būdų palengvinti sergamumą gripą ir nekartoti klaidų, galinčių nulemti ilgą sirgimo laiką.
Jis dalijasi 10 taisyklių, kurios gali padėti kiekvienam ligoniui arba ligonį slaugančiam asmeniui.
1. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ir Amerikos pediatrijos akademijos (AAP) rekomendacijomis antivirusinis gydymas oseltamiviru ar kitu antivirusiniu vaistu (1A įrodymų lygmuo) per 48 valandas nuo susirgimo pradžios skiriamas: a) dėl įtariamo ar patvirtinto gripo hospitalizuotiems vaikams, b) vaikams, sergantiems gripu ar į gripą panašia liga, kuriems yra padidėjusi sunkios ar sudėtingos gripo komplikacijos rizika t.y. jaunesni kaip 5 metų amžiaus vaikai, ypač jaunesni negu 2 metų amžiaus, taip pat sergantys bronchine astma, cukriniu diabetu, širdies, kraujo, kepenų, inkstų ligomis, imuninės sistemos ligomis, taip pat tie, kurių KMI daugiau 40. Kitais atvejais apsisprendžia tėvai kartu su šeimos gydytoju ar pediatru pasvėrę naudos ir rizikos santykį.
2. Jeigu yra indikacijų pradėti antivirusinį gydymą, jį reikia pradėti neatsižvelgiant į tai, ar vaikas buvo skiepytas sezonine gripo vakcina.
3. Gydymo oseltamiviru trukmė yra 5 dienos, du kartus per parą, kaip ir suaugusių. Jeigu planuojate skirti vaistus rečiau, trumpiau, geriau to visai nedarykite.
4. Dažniausi antivirusinių vaistų šalutiniai poveikiai - galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. Jeigu vaikas netoleruoja gydymo antivirusiniais vaistais ir teko jį nutraukti, apie tai informuokite vaiko gydytoją.
5. Antibiotikai skiriami tik bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, pavyzdžiui, bakterinei pneumonijai, vidurinės ausies uždegimui ir sinusitui. Antibiotikai pasirenkami atsižvelgiant į šiuos galimus sukėlėjus: Streptococcus pneumoniae, S. pyogenes, Staphylococcus aureus ir Haemophilus influenzae. Vaikų gydymo antibiotikais trukmė tokia pati kaip ir suaugusių: 5, 7 ar 10 dienų. Todėl, kad jis ar ji yra mažesni nereiškia, kad reikia trumpiau juos gydyti.
6. Vaikams temperatūros mažinimui skiriamas ibuprofenas, paracetamolis. Iki 18 metų temperatūros mažinimui neskiriami aspirino preparatai. Vaistų nelaikykite prie lovos, nes vaikai dažnai jais apsinuodija.
7. Karščiuojant netenkama skysčių, todėl rekomenduojama jų vartoti daugiau. Sausas vaiko liežuvis, sausa ir šalta oda, tamsus koncentruotas šlapimas ir retesnis šlapinimasis (nesišlapino 8 valandas) rodo skysčių trūkumą organizme. Jeigu nepavyks susitarti su vaiku, kad gertų skysčius, teks vykti į ligoninę lašinei infuzijai. Todėl geriau kantrios derybos su vaiku namuose negu ligoninėje su visa ,,likimo draugų" palata.
8. Kitų medikamentų ar priemonių skyrimas gripo gydymui nėra tikslingas ir neįrodytas. Dažniausiai daugelis tų ,,priemonių" nepakenks, bus nemalonios vaikui, bet patenkins ,,atradėjų" ego. Ką gi, tik neperlenkite lazdos.
9. Jeigu vaikas negeria pakankamai skysčių, nesišlapina, jį vargina sunkus arba nuolatinis vėmimas, neužmiega ar nesikalba, nuolat susierzinęs, negalite jo nuraminti, gripo simptomai buvo praėję, bet vaikas atkrito, vėl karščiuoja ir kosti, atsirado karščiavimas su bėrimu, tuomet NEDELSKITE ir vykite į gydymo įstaigą.
10. Net jeigu paskiepijote savo vaiką ir jis vis tiek susirgo gripu, nesigailėkite padaryto sprendimo, nes tikimybė, kad jis atsidurs reanimacijos skyriuje yra 74 procentais mažesnė negu neskiepyto vaiko.
