Savo feisbuko paskyroje, kurioje pastaruoju metu publikuoja nemažai itin profesionalių ir įdomių medicininių įžvalgų pacientams aktualiomis temomis, dėmesį jis skyrė ir vėžiui.
Lietuvos higienos instituto duomenimis 2017 metais 203 176 žmonėms buvo nustatytas koks nors navikas, iš jų net 86 508 pacientams nustatyti piktybiniai navikai.
Daugiausia Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, prostatos vėžiu sergančių – tokių vyrų 17 014, antroje vietoje net 12 809 moteris susargdinęs krūties vėžys, o trečioje – melanoma ir kitas piktybinis odos vėžys bei 9 986 juo sergantys Lietuvos gyventojai. Todėl kalbėti apie tai verta ir daug.
Šį kartą viską pabandžiau sudėti į 10 patarimų, kurie jums šiek tiek gali praversti.
1. Vėžiu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, bet kuo jūs vyresnis, tuo vėžio tikimybė didesnė. Nuo tam tikro amžiaus prasminga tikrintis profilaktiškai. Dažniausias patikrų amžius yra 50 metų, bet gimdos kaklelio vėžiui tai jau 21 gyvenimo metai (Lietuvoje 25 metai).
Lietuvoje valstybė moka už krūtų, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio profilaktinius patikrinimus, bet tikrai logiška profilaktiškai tikrintis ir dėl kitų vėžių pvz. odos (melanomos), o rūkoriams nuo 55 metų dėl plaučių vėžio.
Vėžio žymenų tyrimai kraujyje mokslininkų nėra rutiniškai rekomenduojami vėžio atrankai, nes dažnai jie yra neigiami, o vėžys yra arba vėžio žymenys teigiami, o vėžio nėra.
Visada tiksliau padaryti kokį nors radiologinį tyrimą (pvz. kompiuterinę plaučių tomografiją), intervenciją (pvz. endoskopiją) ar bent tepinėlį iš gimdos kaklelio. O apgamus dermatologas visai neskausmingai įvertins naudodamas dermatoskopą. Tai toks tyrimas, kurio metu padidinamas odos vaizdas ir pastebimi plika akimi nematomi odos pokyčiai.
2. Daugelis duomenų rodo, kad neteisingas gyvenimas padidina vėžio išsivystymo riziką: rūkymas padidina gerklų, skrandžio, plaučių ir dar daug kitų kitų vėžių, girtuoklystė susijusi su stemplės, skrandžio, kepenų vėžių atsiradimu. Per daug mėsos ir riebalų - daugiau storosios žarnos vėžio. Per daug saulės – daugiau melanomos. Soliariumais irgi geriau nepiknaudžiauti. Netgi daug lytinių partnerių - daugiau žmogaus papilomos viruso ir daugiau gimdos kaklelio vėžio. Visgi Seneka neklydo kalbėdamas apie saiko jausmą.
3. Polinkis sirgti kai kuriais vėžiais gali būti paveldimas. Čia svarbu suprasti, kad egzistuoja „šeiminis“ (angl. familial) ir „paveldimas“ (angl. hereditary) vėžys.
Šeiminį vėžį sukelia genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių derinys. Žmonės, kuriems nustatyta šeiminio vėžio diagnozė, gali turėti vieną ar daugiau giminaičių, sergančių tos pačios rūšies vėžiu; tačiau manoma, kad nėra specifinio tokio vėžio paveldėjimo modelio t.y. vėžio rizika tėvų vaikams nėra aiškiai perduodama.
Tuo tarpu paveldimas vėžys atsiranda tada, kai šeimoje vaikams tėvai perduodama pakeistą (mutavusį) geną. Šeiminė adenominė polipozė, paveldimas nepolipozinis kolorektalinis vėžys, paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžys (nulemtas BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų), neurofibromatozė, Von Hippel Lindau sindromas, melanoma, daugybinė endokrininė pirmo tipo neoplazija (MEN1), daugybinė endokrininė antro tipo neoplazija 2 (MEN2) ir dar daug kitų navikų yra priskiriami tokiems vėžiams. Paveldimas vėžys anksčiau atsiranda ir dažnai yra piktesnis negu kiti vėžiai.
Todėl, jeigu yra bent du tos pačios šeimos asmenys serga onkologine liga, jeigu vėžys diagnozuotas iki 50 metų amžiaus, jeigu tam pačiam asmeniui diagnozuoti keli navikai ar abipusis porinių organų vėžys jums pirmiausia gali padėti onkogenetiko konsultacija. Tikėtina, kad jūs padėsite ne tik sau, bet ir savo vaikams.
4. Vėžio diagnozė toli gražu nėra mirties nuosprendis. Kuo tiksliau laikėtės profilaktikos taisyklių, tuo didesnis šansas, kad jums bus nustatyta ankstyva vėžio stadija. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vėžio diagnozė vis anksčiau nustatoma ir didžioji dalis pacientų išgydoma arba pasiekiama ilgalaikė remisija.
5. Vėžiai nėra vienodai pikti - vieni vystosi greitai (ūmi leukemija), kiti lėtai (gerai diferencijuota prostatos adenokarcinoma). Todėl skirtingam vėžiui reikia skirtingo greičio sprendimų tiek pacientui, tiek gydytojui.
6. Kuriuo gydytoju pasitikėti vėžio gydyme yra labai sunkus klausimas, bet jeigu nusiraminsite, sugebėsite sau atsakyti. Neleiskite tegu ir jums artimiems žmonėms spręsti už jus.
Kokios problemos bekankintų Lietuvos sveikatos sistemą, ji nėra blogiausia pasaulyje. Didžiausia bėda - uždelstos diagnozės (kaltę reikėtų dalintis tiek pacientams, tiek medikams), bet tų pačių vėžio stadijų gydymo rezultatai nėra blogi. Kai kurių ligų gydyme net esame laikomi pažangiais.
Dažniausiai mus lenkia Vokietija, Šveicarija, Prancūzija, bet sutikite tai yra pati medicinos viršūnė. Kai kur vėžio medicinoje yra spragų, bet visada galite surasti kelis gydytojus specialistus (tai gali būti onkologai ar kiti gydytojai specialistai) ir gauti atsakymus Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose ar kitose pažangiose Lietuvos ligoninėse.
Jeigu specialistų atsakymai sutampa, didelė tikimybė, kad tai yra tiesa. Jeigu nuspręsite, kad tai jūsų gydytojas, išsiaiškinkite, kiek tokių operacijų šis gydytojas atliko ir ar jas atlieka reguliariai. Jeigu turite noro ir galimybių sužinoti Vakarų šalių gydytojų nuomonę, keliaukite ten, kur gydo ir išgydo daug tokių, kaip jūs, pacientų. Dažnai tai bus gerą vardą turinčios gerų universitetų klinikos.
Nepamirškite, kad gydymas vakaruose bus daug kartų brangesnis ir tikimybė, kad jį jums kas nors kompensuos yra maža, tačiau būna ir išimčių.
7. Dažną vėžį galima išoperuoti, todėl nedelskite su sprendimu. Tas pats galioja ir chemoterapijai ar spinduliniam gydymui. Kuo ilgiau atidedate gydymą, tuo didesnė tikimybė, kad vėžys nukeliaus toliau. Darbdaviui svarbus projektas, jūsų politinės ar karjeros ambicijos nebėra taip svarbu. Savo gydytojui turite užduoti vieną klausimą - kiek laiko turiu apsispręsti?
8. Chemoterapija ir spindulinis gydymas sukelia daug šalutinių poveikių. Visi jie gydytojams žinomi ir yra būdų tai palengvinti. Tačiau be jūsų valios ir geranoriškumo tai padaryti bus sunku. Šaunu būtų, kad šalia jūsų tokiu momentu būtų jums artimas žmogus. Bet nepamirškite, kad artimuosius slaugančių depresijos ir savižudybių paplitimas beveik toks pats kaip sergančiųjų, todėl leiskite jam pabūti be jūsų nors šiek tiek.
9. Jeigu jūsų liga progresuoja greitai ir jums nustatyta paskutinė ligos stadija tikrai sunku dalinti gerus patarimus. Viena yra aišku - skausmą kontroliuoti galima, bet tam būtina rasti išmintingą skausmą malšinančių vaistų derinį ir jame tikrai bus ne vien opiatai. Net jeigu nepasisekė, pabandykite naują variantą. Lietuvoje tikrai yra onkologų ar skausmo specialistų, kurie gali patarti jums ar jūsų šeimos gydytojui. Dažnai svarbu patekti ne į ligoninę, o kad šalia būtų artimų žmonių jūsų pačių namuose.
10. Kokia bebūtų baisi vėžio diagnozė, didžiausia tikimybė, kad dėka medikų ir jūsų bendrų pastangų vėžys atsitrauks. Kaip dažnai po vėžio gydymo reikia tikrintis profilaktiškai? Kiekvienas vėžys turi skirtingą atsinaujinimo greičio tikimybę ir skirtingus tyrimo būdus, kurie tai gali užfiksuoti. Kai kuriais atvejais reikės kas 3 ar 6 mėnesius atlikinėti kraujo tyrimus (štai čia puiki vieta vėžio žymenims CEA, PSA, AFP, Ca125, Ca15-3, Ca19-9), kai kuriais atvejais kas 6 mėnesius ar kartą per metus reikės atlikti krūtinės ląstos, pilvo ir dubens organų kompiuterinę tomografiją, o kai kuriais atvejais po metų prireiks intervencijų t.y. atlikti storosios žarnos kolonoskopiją ar plaučių bronchoskopiją. Nepraleiskite tyrimo, nes didelė tikimybė, kad net ir atsigavusiam vėžiui bus galima greitai ,,nusukti galvą". Padarykite tai, kadangi gyventi nusipelnėte jūs, o ne vėžys.
