Kaip praneša „The Sun“, atlikto tyrimo rezultatai įspėja, kad tie, kuriems patinka nusnūsti, vėliau gali susirgti mirtina širdies liga.
Nuolatinis snaudulys turėjo sąsajų su padidėjusiu kraujospūdžiu, kuris prisideda prie insulto ir širdies priepuolių. Insultai taip pat dažniau pasitaiko tiems, kurie mėgsta pasnausti dieną.
Mėgstantys pasnausti serga dažniau
Xiangya ligoninės centrinio Pietų universiteto tyrinėtojai Jungtinėje Karalystėje apklausė 360 tūkst. 40-69 metų amžiaus žmonių. Per 2006-2019 m. dalyviai pateikė informaciją apie savo miego įpročius, taip pat apie gyvenimo būdo veiksnius. Jie buvo stebimi vidutiniškai 11 metų.
Dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal jų snaudimo modelius: „niekada/retai“, „kartais“ arba „dažnai“. Pagrindinė išvada buvo ta, kad žmonėms, kurie „dažnai“ snaudžia, rizika turėti didesnį kraujospūdį buvo 12 proc. didesnė nei tiems, kurie niekada nesnaudė. Jų rizika patirti insultą buvo 24 proc. didesnė.
Daugumos žmonių miego ir snaudimo įpročiai tyrimo metu nesikeitė. Tačiau kai kuriems jie pasikeitė, o tiems, kurie pastebėjo, kad jų nusnūdimas per dieną ilgėja, grėsė 40 proc. didesnė aukšto kraujospūdžio diagnozės rizika.
Didelė dalis žmonių, kurie dažnai nusnausdavo, buvo vyrai, menkiau išsilavinę ir prastesnes pajamas gaunantys žmonės, rūkantys ir kasdien geriantys žmonės. Jie taip pat dažnai užmigdavo vėlai, juos kankino nemiga arba knarkimas (tai gali būti miego apnėjos simptomas).
Tyrimo autorius dr. E. Wangas sakė, kad „trumpam nusnūsti nekenkia“. Tačiau tai gali būti ženklas, kad prastai miegate naktį, o tai savaime susiję su blogesnėmis sveikatos pasekmėmis.
„Šie rezultatai ypač įdomūs, nes milijonai žmonių gali dažnai arba net kasdien nusnūsti“, — sakė dr. E. Wangas.
Tačiau daugėja įrodymų, kad ilgai prastai miegantys žmonės dažniau serga tokiomis ligomis kaip 2 tipo diabetas ir širdies ligos. Tyrimai taip pat rodo, kad yra didesnė tikimybė, jog jie anksčiau numirs.
