Širdies priepuolis dažniausiai yra siejamas su kitomis ligomis (kai tuo pačiu metu yra daugiau nei viena būklė), pvz., cholesterolio kiekio padidėjimu ir hipertenzija.
Staigus kraujo tėkmės į širdį sustojimas gali pavojingai ištuštinti organo deguonies rezervuarus, nors žmonės vis dar jaučiasi sąmoningi ir kvėpuoja. Vienas įprotis duše gali pagreitinti simptomų atsiradimą.
Nesimaudykite šaltame vandenyje
Daugelis širdies priepuolio aukų praneša apie krūtinės skausmą ir dusulį vos kelios akimirkos prieš priepuolį. Dėl šios ligos kasmet ligoninėje atsiduria 10 tūkst. žmonių, tačiau, laimei, dėl gydymo galimybių daugelis dabar išgyvena po šios nelaimės.
Pasak kai kurių specialistų, staigi vandens šalto srovė gali būti pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.
„Harvard Health“ aiškina: „Širdies priepuolis įvyksta staiga užsikimšus vienai iš širdies vainikinių arterijų arba labai lėtai tekant kraujui. Širdies smūgis taip pat vadinamas miokardo infarktu. Įprasta staigaus vainikinių arterijų užsikimšimo priežastis yra kraujo krešulio susidarymas.“
Šių metų pradžioje „The Conversation“ buvo rašoma, kad šalti dušai gali neigiamai paveikti širdies ligomis sergančius žmones, „nes jie gali sukelti širdies priepuolį arba širdies ritmo sutrikimus“.
Dėl šalto vandens šoko susitraukia odos kraujagyslės, o tai trukdo kūno kraujotakai. Dėl to širdies susitraukimų dažnis taip pat didėja, todėl širdžiai sunkiau nešioti kraują per kūną. Dėl to kraujospūdis kraujagyslėse gali padidėti.
Todėl šaltas vanduo, sukeldamas vazokonstrikciją, gali sukelti širdies priepuolius net ir palyginti jauniems bei sveikiems žmonėms.
Įspėja dėl tragiškų pasekmių
Amerikos širdies asociacija cituoja mokslinius tyrimus, rodančius, kad „karštų orų metu palindus po šalto vandens srove širdies priepuolis gali ištikti net ir jaunus bei sveikus žmones“.
Šis atradimas paskelbtas fiziologijos žurnale išspausdintame tyrime, kuriame paaiškinta, kad staigus panirimas į šaltą vandenį kenkia kūnui.
„Šaltas vanduo pagreitina širdies veiklą ir sukelia hiperventiliaciją, kuri gali prieštarauti nėrimo refleksui, kuris veikia priešingai ir tausoja deguonį“, — aiškinama žurnale „The American Heart Association“.
To rezultatas vadinamas autonominiu konfliktu, kuris sukelia neįprastą širdies ritmą ir kartais staigią mirtį.
Profesorius Mike‘as Tiptonas, Portsmuto universiteto ekstremalios aplinkos laboratorijos vadovas, paaiškino, kad į šaltą vandenį reikia lipti atsargiai.
Jis pridūrė: „Žmonės taip pat turėtų suvokti, kad vanduo, kuriame praėjusių metų pabaigoje buvo smagu, yra šaltesnis vasaros pradžioje ir jie yra mažiau tam pasirengę. Širdies sutrikimų paplitimas dėl nėrimo į vandenį yra nepakankamai įvertintas, nes po mirties nėra randami sveikatos sutrikimai.“
Tačiau šaltas dušas gali būti naudingas sveikatai, jei jame maudomasi atsakingai. Iki šiol išsamiausias šaltų dušų naudos tyrimas buvo atliktas su 3 tūkst. Nyderlanduose gyvenančių dalyvių.
Paaiškėjo, kad žmonės, kurie 30 sekundžių, 60 sekundžių, arba 90 sekundžių maudėsi po šaltu dušu, yra 29 procentais mažiau linkę neiti į darbą dėl ligos. Atskiri tyrimai rodo, kad taip gali būti todėl, kad šaltis stiprina imuninę sistemą.
